- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-591-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00393-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“, Ko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. K., dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bioline Transport Service“ (toliau – ir ieškovė), galutinai suformulavusi reikalavimus, prašė teismo pagal 2017 m. sausio 17 d. rangos sutartį Nr. 2017/01/17 atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Flameksas“ ir Ko (toliau – ir atsakovė) atliktų darbų kainą sumažinti iki nulio, priteisti ieškovei iš atsakovės 3 630 Eur sumokėtą darbų kainą, 35 962,22 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 17 d. ginčo šalys sudarė rangos sutartį (toliau – ir rangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo statybos objekte – sandėliavimo paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) – pagal ieškovės užsakymą ir atsakovės pasiūlymą suderintas sąlygas savo jėgomis ir priemonėmis atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė susitarė su atsakove dėl objekte reikalingų atlikti darbų – plieninių laikančiųjų konstrukcijų ugniaatsparinimo R20, R45, nudažant priešgaisriniais dažais, apsauginiu apdailiniu dažymu C3, spalva RAL9002, atlikimo už 3 630 Eur su PVM. 2017 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų aktą už kovo mėnesį, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 bei 2017 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą FLAM Nr. 041519. Akivaizdžių darbų trūkumų nebuvo nustatyta, todėl ieškovė patvirtino nurodytus dokumentus ir atsiskaitė su atsakove už atliktus darbus. Praėjus daugiau nei metams nuo atsakovės atliktų darbų perdavimo, ieškovė pastebėjo, kad darbų rezultatas ėmė akivaizdžiai blogėti, t. y. plieninių konstrukcijų ugniaatsparinimo ir apsauginės medžiagos atšoko, nusilupo ir nukrito nuo jomis dengtų konstrukcijų. Paaiškėjus netinkamai atliktų darbų faktui, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl galimų situacijos sprendimo būdų. Šalys objekte įvertino faktinę atliktų darbų būklę, atsakovė žadėjo imtis atitinkamų veiksmų, tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių bei atsakovės tvirtinimų, kad situacija bus išspręsta, atsakovė trūkumų neištaisė. Dėl objekte netinkamai atliktų darbų jų buvo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. atsakovės atliktų darbų rezultatas buvo pašalintas ir ieškovė dėl šių darbų atlikimo turėjo 35 962,22 Eur išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir sumažino pagal rangos sutartį atsakovės atliktų darbų kainą iki nulio, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 630 Eur sumokėtą darbų kainą, 35 962,22 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kurios iš šalių veiksmai sąlygojo darbų trūkumų (atsilupę ir atšokę nuo metalinių konstrukcijų priešgaisriniai dažai) atsiradimą.
5. Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos, nurodė, kad būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis, o ieškovei pakako įrodyti defektų atsiradimo faktą. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, pateikė antstolio 2019 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis užfiksavo mobiliojo ryšio telefonu 2018 m. gegužės 9 d. darytas negyvenamųjų patalpų nuotraukas, vaizduojančias padidintą drėgmę, pelėsį, samanas, ant žemės augančius grybus. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina, kad ieškovė neužtikrino statinio naudojimosi, tinkamos temperatūros, vėdinimo, oro džiovinimo, drėgmės šalinimo statybų metu reikalavimų. Savo poziciją, kad metalinių konstrukcijų dažymo darbus atliko tinkamai, atsakovė taip pat grindė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. išvada dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai.
6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad dažymo defektai atsirado dėl nekokybiškai atliktų darbų, kadangi atsakovė nesilaikė dažymo technologijos, kuri priklauso nuo aplinkos temperatūros bei drėgmės dažymo ir džiūvimo metu, ir šios aplinkybės galėjo turėti įtakos priešgaisrinių dažų dangos ant plieninių konstrukcijų kokybei.
7. Teismas padarė išvadą, kad dažymo kokybę nulemia ne tik aplinkos temperatūra, tačiau taip pat turi būti tinkamai paruoštas dengiamos konstrukcijos paviršius, gruntas ir priešgaisriniai dažai bei viršutinė danga turi derėti tarpusavyje, tam yra nurodyti rekomenduojami gruntai ir viršutiniai sluoksniai. Todėl atsakovė, siekdama, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, nurodytas aplinkybes turėjo įvertinti prieš atlikdama priešgaisrinio dažymo darbus.
8. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovė, teikdama komercinį pasiūlymą ieškovei ir rangos sutartimi įsipareigojusi darbus atlikti pagal darbo projektą, privalėjo įvertinti, ar yra būtinas viršutinis sluoksnis – apsauginis padengimas. Apsauginį padengimą pasiūlydama tik tam tikrose konstrukcijų vietose, pati atsakovė, kaip dažymo priešgaisriniais dažais profesionalė, veikė savo rizika, todėl negali gintis tuo, kad ieškovė to atsisakė.
9. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, kad atliktų darbų kokybę patvirtina Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro konstrukcijų tyrimų skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. išvada dėl plieninių konstrukcijų atsparumo ugniai (toliau – Išvada). Šios Išvados parengimo tikslas – priešgaisrinės dangos atsparumo ugniai nustatymas, o ne dažymo darbų technologijos laikymosi vertinimas. Ir nors joje yra nurodyta, kad dangų dengimo metu buvo laikomasi nurodytų aplinkos sąlygų (temperatūros ir drėgmės), tačiau kartu nurodyta, kad Išvada parengta remiantis užsakovo (atsakovės) pateikta informacija. Be to, dažymo priešgaisriniais dažais kokybė atsparumo ugniai aspektu šioje Išvadoje buvo vertinta tuoj pat po dažymo darbų, t. y. praėjus mėnesiui po dažymo darbų, o trūkumai išryškėjo kur kas vėliau.
10. Teismas pripažino neįrodytu atsakovės argumentą, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės netinkamo naudojimosi sandėlio patalpomis. Pati atsakovė turėjo įvertinti, kokiomis sąlygomis bus naudojamos priešgaisriniais dažais nudažytos konstrukcijos ir įspėti užsakovę dėl galimo dažymo darbų kokybės pablogėjimo, jei pastatas ilgą laiką nebus naudojamas. Atsakovė neįrodė, kad metalinių konstrukcijų dažymą priešgaisriniais dažais atliko tinkamai pagal visus tam keliamus reikalavimus ir trūkumai negalėjo atsirasti dėl jos kaltės. Nėra įrodyta, kad priešgaisrinių dažų atsilupimą nulėmė būtent netinkama pastato eksploatacija, atvirkščiai, ekspertas D. K. akte, atsakydamas į atsakovės keltą klausimą dėl pastato eksploatacijos įtakos dažų atsilupimui, nurodė, kad priešgaisrinių ir apsauginių dažų atsisluoksniavimui užsandarintas pastatas neturėjo įtakos, kadangi atsisluoksniavo ir apsauginiai C klasės dažai, kurie yra atsparūs drėgnai aplinkai, kas rodo, kad buvo netinkamai paruoštas paviršius.
11. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė įrodė trūkumų faktą, o atsakovė neįrodė, kad ji nėra atsakinga už atsiradusius dažymo priešgaisriniais dažais darbų trūkumus.
12. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nustatyto dėl atliktų darbų trūkumų (ieškinys pareikštas 2019 m. gegužės 17 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų bei nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. pašalinti šiuos atliktų darbų trūkumus. Ieškovė trūkumus nustatė, kai kreipėsi į antstolę, kuri 2018 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole juos užfiksavo. Tačiau duomenų, kad iš karto apie tai buvo pranešta atsakovei, nėra pateikta. Taigi nustatytas objektyvus ieškinio senaties termino pradžios (pareiškimo apie trūkumus) momentas yra 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzija.
13. Teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju priešgaisrinio dažymo darbų kainą sumažinus iki nulio, ieškovės teisės visa apimtimi nėra apginamos, todėl gali būti sprendžiama ir dėl patirtų nuostolių, apmokėjus išlaidas trūkumams pašalinti, atlyginimo pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
14. Teismas pripažino, kad ieškovė pateiktais įrodymais pagrindė atsakovės nekokybiškai atliktų darbų šalinimo būtinybę, tokių darbų apimtį. Atsakovė, žinodama apie trūkumus, kaip teigia nuo 2018 m. gegužės 9 d., pati nesiėmė priemonių, kad savalaikiai būtų nustatytos ir išsiaiškintos tokių trūkumų priežastys, nedėjo pastangų ištaisyti šiuos trūkumus, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad:
15.1. Ieškovės atstovui pripažinus faktinę aplinkybę, kad dar prieš 2018 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimą jis kreipėsi į atsakovę dėl iškilusios problemos sprendimo, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pareiškimo apie trūkumus pateikimą laikyti ženkliai vėlesnę – 2018 m. gruodžio 5 d. – datą, kai dar papildomai buvo pateikta raštu pretenzija. Kartu tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog iki 2018 m. gruodžio 5 d. nėra duomenų bei įrodymų dėl nustatytų dažymo trūkumų pareiškimo, yra nepagrįsta.
15.2. 2018 m. gegužės 9 d. data yra objektyvusis – kai garantiniu laikotarpiu ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę, šalys susitiko ir aptarė pozicijas dėl trūkumų – momentas, nuo kurio prasidėjo ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. gegužės 16 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš atsakovės.
15.3. Į bylą pateiktas 2017 m. kovo 24 d. atliktų darbų aktas, taip pat pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2017 m. kovo mėn. patvirtina, kad atsakovė atliko rangos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus be nukrypimų nuo sutarties sąlygų (tokie nukrypimai šiuose darbų atlikimo dokumentuose nepažymėti).
15.4. Byloje techninę priežiūrą vykdęs trečiasis asmuo M. K. (paskirtas ieškovės) atliktų darbų trūkumų ir ar neatitikimų sutarties sąlygoms nepažymėjo nei statybos darbų žurnale, nei atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte. Užsakovas gali remtis trūkumų faktu tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti, o priėmęs darbą jo nepatikrinęs užsakovas netenka teisės remtis trūkumo faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, t. y. akivaizdūs trūkumai.
15.5. Be langų, šilumos palaikymo drėgmei reguliuoti, t. y. iš esmės lauko sąlygomis, koroziškumas pasiekė C5 klasę, o tokios C5 koroziškumo klasės priešgaisrinių dažų naudojimo (kad jie galėtų būti naudojami iš principo lauko sąlygomis ir veikiami tiesiogiai vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos ir kt. sąlygų) ieškovė nebuvo užsakiusi.
15.6. Po ieškovės atstovo skambučio šalys 2018 m. gegužės 9 d. buvo susitikusios sandėlio patalpose. Ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. papildomai kreipėsi su raštiška pretenzija dėl trūkumų, į ką atsakovė 2018 m. gruodžio 7 ir 2018 m. gruodžio 12 d. raštais siūlė ieškovei dar kartą susitikti objekte, sudaryti komisiją, kad būtų nustatytos tikrosios dažų atsilupimo priežastys. Taigi, priešingai nei pirmosios instancijos teismas nusprendė, atsakovė ir garantiniu laikotarpiu įgyvendino bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, tokios bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos nevykdė pati ieškovė.
15.7. Pirmosios instancijos teismas KTU architektūros ir statybos instituto priešgaisrinės dangos ant plieninių konstrukcijų įvertinimui (toliau – Įvertinimo aktas) skyrė ypatingą reikšmę, juo rėmėsi ir ekspertas D. K., tačiau teismas nevertino šios išvados leistinumo aspektu.
15.8. Įvertinimo akte nėra pakankamai duomenų apie dažų dangos defektų laipsnį, defektai nėra priskirti konkrečioms konstrukcijoms, neaiškios sąvokos, matuota tik viena darbų sistemos dalis – ugniaatsparinimo danga. Įvertinimo aktas surašytas neišnagrinėjus statinio techninio projekto sąlygų, statybos darbų žurnalo, dažymo medžiagų techninės specifikacijos, objekto naudojimosi sąlygų ir pan.
15.9. Ekspertas D. K. ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) neatsakė nei į vieną ekspertizei pateiktą klausimą. Tokiomis nepagrįstomis ir ekspertinio tyrimo metu surinktais ar kitokiu būdu gautais konkrečias duomenimis neparemtomis išvadomis remtis priimant teismo sprendimą nebuvo galima.
15.10. Nekokybiškai nudažytų dažų pašalinimui nereikalingos specialios priemonės ir įrankiai. Iš to seka išvada, kad neįvertinęs šių duomenų, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados apie tai, kad sandwich plokščių dangstymas MPP plokšte, metalinių konstrukcijų srautinis valymas PSa2, abrazyvo surinkimas, iš naujo konstrukcijų gruntavimas remontiniu epoksidiniu gruntu, stogo pakloto gruntavimas, MPP plokščių demontavimas, stogo pakloto apsauginis dažymas ir transportavimas buvo būtini defektų pašalinimui.
15.11. UAB „Švykai“, šalinusios atsakovės atliktų darbų trūkumus, 2019 m. liepos 31 d. atliktų darbų akto Nr. 4 nurodytas įkainis už rankiniu būdu valymą yra (buvo) nepagrįstai ir neprotingai padidintas.
15.12. Tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu ir tokia suma pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo priteista iš atsakovės.
15.13. Civilinė byla buvo pradėta ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, kuomet mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio sumos, t. y. pirmosios instancijos teismas negalėjo ieškovei iš atsakovės priteisti daugiau kaip 819,00 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.
15.14. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kad ieškovė ieškinio dalies atsisakė (sumažino ieškinio reikalavimą) ne dėl to, kad atsakovė patenkino ir (ar) pripažino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, bet dėl jų akivaizdaus nepagrįstumo. Todėl ieškovės patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme negalėjo būti priteistos visa apimtimi (2 420,00 Eur).
Atsiliepimas
16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Darbų trūkumai išaiškėjo po jų priėmimo, t .y. garantiniu laikotarpiu, todėl atsakovės argumentai, kad darbų trūkumai nebuvo pažymėti darbų perdavimo – priėmimo akte, yra nepagrįsti.
16.2. Būtent atsakovė ieškovei pateikė komercinį pasiūlymą darbams. Ji taip pat pasirinko darbų atlikimo laiką.
16.3. Ekspertizės akte yra vienareikšmiai užfiksuota, kad darbų defektams konstrukcijų padengimas C3 klasei atspariais dažais neturėjo įtakos.
16.4. Atsakovė neįrodė darbus atlikusi tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
16.5. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti ar kelti abejonių Ekspertizės akto pagrįstumu.
16.6. Vien tai, kad trečiojo asmens M. K. pastabos dėl negalėjimo atlikti darbus nebuvo užfiksuotos statybos darbų žurnale nereiškia, kad negalima remtis šio asmens parodymais.
16.7. Atsakovė nepasinaudojo pirmosios instancijos teismo jai suteikta galimybe iki 2020 m. lapkričio 16 d. pateikti klausimus pakartotinei ekspertizei, todėl negali teigti, kad buvo pažeistas rungimosi principas byloje.
16.8. Tiek Ekspertizės akte, tiek ieškovės pateiktuose UAB „Švykai“ atliktų darbų aktuose buvo nurodyta, kad siekiant atstatyti konstrukcijas į iki atsakovo atliktų darbų buvusią padėtį, buvo reikalingas rankinis ir srautinis konstrukcijų valymas.
16.9. Aplinkybė, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, savaime nereiškia, kad už jos turtui padarytos žalos atstatymą mokėtinas PVM sumas ji turės teisę susigrąžinti.
16.10. Priešingai nei teigia atsakovė, šalys 2018 m. gegužės 9 d. susitikusios nebuvo, todėl negalima teigti, kad ši diena yra objektyvusis momentas, kada atsakovės buvo pareikalauta šalinti trūkumus. Objektyvusis ieškinio senaties termino pradžios momentas yra 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzija.
16.11. Visos bylinėjimosi išlaidos ieškovės buvo patirtos tik dėl atsakovės kaltės, todėl turi būti visiškai atlygintos.
17. Trečiasis asmuo M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad:
17.1. Atsakovė buvo informuota, kad buvusiomis oro sąlygomis negalima atlikti darbų.
17.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino jos teisę į rangos sutarties kainos sumažinimą iki nulio, nuostolių, patirtų šalinant atsakovės nekokybiškai atliktų darbų trūkumus, atlyginimą, ir kitus išvestinius reikalavimus.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
20. Ieškovė su atsakove 2017 m. sausio 17 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2017/01/17, vadovaujantis kuria atsakovė turėjo savo jėgomis ir priemonėmis (pagal ieškovės užsakymą ir atsakovės pasiūlymą, suderintas sąlygas) atlikti darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už darbus sutartyje numatyta tvarka ir terminais (rangos sutarties 1.1. punktas). Šalys sulygo dėl 3 630 Eur su PVM sutarties kainos (rangos sutarties 2.1. punktas). Iš sutarties priedo – atsakovės komercinio pasiūlymo – sąmatos matyti, kad atsakovė įsipareigojo atlikti 953 kv. m plieninių laikančių konstrukcijų ugniaatsparinimą R20, R45, nudažant priešgaisriniais dažais, apsauginis – apdailinis dažymas C3, spalva RAL90002. Atliktų darbų aktu Nr. 2017/03/24-1 ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė. Byloje neginčijamas sutarties kainos atsakovei sumokėjimas.
21. Ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi plieninių konstrukcijų ugniaatsparinimo medžiagos atšoko, nusilupo ir nukrito nuo konstrukcijų ir šiuos darbus būtina perdaryti, bei nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 21 d. pašalinti šiuos darbų trūkumus. Atsakovei nesiėmus veiksmų ištaisyti darbų defektus, ieškovė tai atliko trečiųjų asmenų pagalba, dėl ko patyrė 35 962,22 Eur nuostolių.
Dėl atsakovės atliktų darbų trūkumus sąlygojančių aplinkybių
22. Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už darbų trūkumus, paaiškėjusius ieškovei priėmus atsakovės atliktus dažymo darbus per jų garantinį terminą. Anot ieškovės, reikalaujančios sumažinti rangos sutarties kainą ir atlyginti nuostolius, būtent atsakovė nekokybiškai, netinkamai, nesilaikant dažymo technologijos, atliko rangos sutartyje nurodytus darbus. Atsakovės teigimu, jos darbai atitinka reikalavimus, o pati ieškovė neužtikrino tinkamo statinio naudojimo, vėdinimo, oro džiovinimo, drėgmės šalinimo, dėl ko prasidėjo dažų atsisluoksniavimas, pareikalavęs pakartotinio metalinių konstrukcijų dažymo priešgaisriniais dažais.
23. Šalys sutinka, kad tarp jų susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos, kuriuos reglamentuoja ne tik specialaus instituto – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbo rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Tam tikrus elgesio standartus, vienus dispozityviai, kitus – imperatyviai, kurių rangos procese turi paisyti tiek užsakovas, tiek darbus atliekantis vykdytojas (rangovas), nustato įstatymai ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai.
24. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
25. Be kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija (statybos rangos santykius reglamentuojančio CK 6.697 straipsnio 2 ir 3 dalys, atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.664 straipsnis). Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai.
26. Kaip matyti iš byloje esančios atsakovės ieškovei pateiktos 2017 m. kovo 27 d. atliktų darbų deklaracijos, pagal rangos sutartį atliktiems darbams atsakovė suteikė penkerių metų garantiją. Ieškovės pretenzija atsakovei dėl atliktų darbų kokybės buvo pateikta 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. po darbų priėmimo, per jų garantinį terminą.
27. Aplinkybė, ar yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, turi reikšmės ne tik terminui, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus rangovui, bet ir įrodinėjimo naštos paskirstymui tarp užsakovo ir rangovo dėl darbų rezultato kokybės.
28. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
29. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Pirmosios instancijos teismas byloje įrodinėjimo naštą šalims paskirstė teisingai.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
31. Atsakovė, siekdama įrodyti rangos sutartimi sulygtų darbų tinkamą atlikimą, apeliaciniame skunde teigia, kad dažant metalines konstrukcijas buvo laikomasi visų privalomų instrukcijų, panaudotos tinkamos medžiagos. Ieškovė šiam teiginiui prieštarauja apeliuodama į trečiojo asmens M. K. parodymus, Įvertinimo ir Ekspertizės aktą.
32. Teisėjų kolegija iš statybos darbų žurnalo duomenų nustatė, kad ieškovė darbus atliko 2017 m. kovo 1-3 d., žurnale nurodyta atsakovės darbų atlikimo metu buvusi temperatūra 8-9 ?C, tačiau techninės priežiūros vadovo, atstovaujančio ieškovei ir turinčio kontroliuoti vykdomų darbų atlikimą, trečiojo asmens M. K. parašo prie šių įrašų nėra. Trečiasis asmuo M. K. byloje paaiškino, kad buvo įspėjęs atsakovę dėl netinkamų oro sąlygų jos vykdomiems darbams, tačiau šios pastabos statybos darbų žurnale nebuvo įrašęs. Atsakovės teigimu, esant tokiai situacijai, nėra pagrindo abejoti statybos darbų žurnale atsakovės atstovo padarytais įrašais.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ reikalavimais, pareigą, užtikrinančią tinkamą statybos darbų žurnalo pildymą, turi ir statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) (14, 15 punktai), kuris privalo kontroliuoti Statybos darbų žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims (Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 14, 15 punktai).
34. Ieškovė byloje nepateikė paaiškinimų, kodėl visi trečiojo asmens M. K. prieštaravimai dėl ieškovės vykdomų darbų buvo išdėstyti žodžiu ir dėl kokių priežasčių jie nebuvo įtvirtinti statybos darbų žurnale. Nesant loginio tokių veiksmų paaiškinimo, trečiojo asmens M. K. parodymai vertinami kritiškai, kaip negalintys įtikinamai ir paaiškinti nagrinėjamos situacijos. Ieškovė, tinkamai nevykdžiusi pareigos fiksuoti statybos darbų eigą tvarkingai užpildant statybos darbų žurnalą, prarado galimybę remtis objektyviu rašytiniu įrodymu, kuriame turi būti fiksuojamos darbų atlikimo pastabos.
35. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad nesant ieškovės atstovo pretenzijų statybos darbų žurnale, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neturėjo kvestionuoti atsakovės atstovo šiame dokumente užfiksuotos informacijos apie oro temperatūrą, buvusią vykdant darbus, ir šią aplinkybę traktuoti ieškovės naudai. Statybos darbų žurnale nenurodžius pretenzijų dėl darbų atlikimo, besąlygiškai priėmus atsakovės atliktus darbus, galima spręsti, kad ieškovę tenkino atsakovės vykdomų dažymo darbų sąlygos, ji akceptavo jų rezultatą, ir tokiu būdu prisiėmė bet kokią riziką dėl darbų trūkumų atsiradimo.
36. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad atsakovė dažymo darbus atliko netinkamomis oro sąlygomis, kas darytų neigiamą įtaką priešgaisrinių dažų „Char 22“ sukibimui su metalu. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Iris Vernici“ (priešgaisrinių dažų specialistų) raštą dėl šių dažų techninės specifikacijos, iš kurios matyti, kad minimali aplinkos temperatūra dažant ir džiovinant šiuos dažus yra 0 ?C. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina 2017 m. kovo 1-6 d. oro vidutinę paros temperatūrą buvus virš 0 laipsnių (2,9 ?C). Ir nors minėta pažyma nepatvirtina statybos darbų žurnale nurodytos 8-9 ?C temperatūros, tačiau ji atitinka temperatūrą, kuriai esant galima atlikti dažymo darbus.
37. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Įvertinimo ir Ekspertizės aktų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas kaip atsakovės kaltės dėl darbų trūkumų įrodymais, turiniu nustatė, kad šiuos dokumentus parengę specialistai nepateikė kategoriško atsakymo dėl dažų atsisluoksniavimo priežasties, netinkamai atliktų darbų fakto. Įvertinimo akte išvada dėl priešgaisrinių darbų nekokybiškumo, darbų neatitikimo instrukcijoms, nulėmusių defektus, buvo padaryta prielaidos forma, t. y. nesant vienareikšmiško atsakymo nagrinėjamu klausimu.
38. Sprendžiant dėl Ekspertizės akto įrodomosios reikšmės taip pat nustatyta, kad ekspertas dėl duomenų trūkumo, negalėjo nustatyti tikslios dažų atsisluoksniavimo priežasties, tačiau padarė išvadą, jog tai atsitiko dėl netinkamų oro sąlygų, kaip tai teigiama ir Įvertinimo akte. Toks eksperto atsakymas traktuojamas kaip neargumentuotas, suformuotas tarpusavyje prieštaraujančių teiginių pagrindu. Dar daugiau, eksperto išvadą apie dažymo darbų atlikimą nesilaikant dažų gamintojo instrukcijų lėmė techninio prižiūrėtojo pateikta informacija apie oro temperatūrą ir drėgmės lygį, o ne objektyvūs duomenys, kurių, kaip pabrėžė ekspertas, statybos darbų žurnale nubuvo užfiksuota. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad tiriamos aplinkybės negalima tiksliai nustatyti.
39. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
40. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, bei esant Ekspertizės akto anksčiau nurodytiems prieštaravimams, trūkumams, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad jame išdėstytos išvados nėra paremtos tyrime išanalizuotais duomenimis ir kad jos negali objektyviai patvirtinti atsakovės netinkamą darbų atlikimą. Dėl šios priežasties Ekspertizės aktas pripažintinas nepatikimu ir juo nesivadovaujama.
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės netinkamai atliktus dažymo darbus, ar kad ji nesilaikė tam tikrų darbams ir dažams taikomų techninių instrukcijų. Nesant šiuos faktus pagrindžiančių duomenų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovės atlikto darbo ir rezultato – atsisluoksniavę dažai – egzistavimą.
42. Atsakovė, vykdydama pareigą įrodyti jos atsakomybę eliminuojančias aplinkybes, nurodo, kad ieškovė pati netinkamai vykdė objekto, kuriame buvo atlikti dažymo darbai, priežiūrą, kas ir sąlygojo dažų atsisluoksniavimą. Šį teiginį atsakovė grindžia antstolio M. P. 2019 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota didelė drėgmė patalpose, pelėsis, žemėje augantys grybai, ir ieškovės atstovo A. G. parodymais apie langų iki 2018 m. birželio mėn., kai buvo pastebėtas dažų atsilupimas, šildymo patalpose nebuvimą.
43. Pagal byloje esantį objekto techninį projektą plieninėms konstrukcijoms buvo nustatyta C3 aplinkos koroziškumo klasė (vidutinis poveikis; taikomas gamybinėms patalpoms, kur didelis oro drėgnumas ir gali būti užterštas oras, pvz. maisto pramonės įmonės, skalbyklos, alaus daryklos, pieninės; LST EN ISO 12944-2 Lietuvos standartas). Kaip matyti iš atsakovės 2016 m. balandžio 26 d. pasiūlymo ieškovei, jis buvo sudarytas vadovaujantis šiuo aplinkos koroziškumo rodikliu. Ieškovė, turėdama metalinių konstrukcijų tinkamą dažymo darbų priežiūrą vykdantį asmenį, pritarė tokiam pasiūlymui. Ieškovė turėjo pakankamai informacijos apie patalpų galimą drėgmę bei atsakovės parinktą dažų koroziškumo kategoriją, todėl turėjo suvokti, kad bet koks nukrypimas nuo sąlygų, pvz., per didelė drėgmė nešildant patalpų ir nesant langų, gali lemti atitinkamas pasekmes – dažų atsisluoksniavimą.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei, kaip savo srities profesionalei, nustatė pareigą įvertinti būtinumą dažus dengti apsauginiu sluoksniu, apsaugančiu nuo drėgmės, o to nepasiūlius, pripažino, kad ji veikė savo rizika. Darant tokią išvadą, nebuvo atsižvelgta į techniniam prižiūrėtojui tenkančias pareigas. Atsakovei pateikus pasiūlymą, tinkantį C3 aplinkos koroziškumo klasei, kaip sandėliavimo paskirties objektui, ir ieškovės kompetentingam atstovui jį patikrinus, akceptavus, atsakovė šiuo atveju neturi atsakyti už galimus pasiūlymo trūkumus.
45. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2013).
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovei atsakomybė dėl dažymo darbų defektų nekyla (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
47. Nustačius, kad civilinė atsakomybė atsakovei nėra taikoma, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde keliamų žalos dydžio, ieškinio senaties termino, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų klausimų.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl būtinybės atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis),
50. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, ieškovės tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
51. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarčių matyti, kad atsakovė sumokėjo 1 500 Eur už ekspertizės atlikimą ir 383,62 Eur už liudytojos bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidų patyrimą pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė.
52. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 819 Eur žyminį mokestį ir 1 815 Eur už teisinę pagalbą.
53. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.10 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio (1,7 x 1 454,8 Eur).
54. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 2 634 Eur.
55. Iš ieškovės valstybei priteistinos 23,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ 1 883,62 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 62 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ 2 634 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ 23,12 Eur (dvidešimt trijų eurų 12 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.