Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08767-24, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. balandžio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymus pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2024 m. kovo 5 d., apie 17.05 val., Kupiškio r., kelyje Nr. 124, Kupiškis- Biržai-Vabalninkas, 5,450 kilometre, tyčia vairavo keturratį motociklą, be valstybinių numerių, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 1,87 promilių neblaivumas.

D. M., jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi.

Kaltinimas D. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Išdėstyti įrodymai, teismo manymu, visiškai įrodo, kad D. M. 2024 m. kovo 5 d., apie 17.05 val., Kupiškio r., kelyje Nr. 124, Kupiškis- Biržai-Vabalninkas, 5,450 km., tyčia vairavo keturratį motociklą, be valstybinių numerių, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 1,87 promilių neblaivumas, todėl tokia jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių gali būti skiriama baudos bausmė.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti D. M. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą. Taikyti BK 64¹ str., bausmę sumažinti 1/3 , paskiriant 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, viena para. Nustatyti laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., esant konfiskuotinai nusikalstamos veikos padarymo priemonei - keturračiui motociklui, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad jam priklausantis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti ir vadovaujantis ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, išieškoti iš D. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - kaina su PVM 1398 Eur, į valstybės biudžetą. Panaikinti D. M. skirtas kardomąsias priemones.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių rūšimi ir dydžiu.

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant D. M. skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu yra po vieną jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jis teistas, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, „Sodros“ duomenimis šiuo metu nedirbantis.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Nustatytinas 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriškas baudos sumokėjimo terminas.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, D. M. kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-380/2018). Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika kėlė realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei jų turtui, todėl daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 6 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, D. M. vairuota transporto priemonė – keturratis motociklas, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui. V. E. yra paėmusi vartojimo kreditą šio keturračio, gamyklinis numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimui iš UAB „Martyno technika“. Pažymėtina, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas bylose, kuriose konfiskuotinas turtas priklauso pačiam pažeidėjui ir tose bylose, kai ši priemonė priklauso kitam asmeniui, kadangi turi būti įvertintas turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui tikslas, kuris suponuoja tai, kad konfiskavus turtą kaltininkui užkertama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o ne jo nubaudimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-412-245/2017).

Šiuo atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, konfiskuojant keturratį motociklą, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistų BK 72 straipsnio 4 dalies normas, kadangi neatitiktų nei vieno iš numatytų reikalavimų, kada gali būti konfiskuojamas konfiskuotinas turtas, nuosavybės teise priklausantis ne pačiam kaltininkui. Byloje nėra surinkta įrodymų, jog keturračio valdytoja V. E. būtų žinojusi, kad D. M. ketina vairuoti keturratį būdamas neblaivus, ir leido jam vairuoti. V. E. 2024 m. kovo 7 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad ji yra kalbėjusi su D., kad jis keturračio nenaudotų, kol jis neregistruotas, ir juo labiau būdamas neblaivus negali jo liesti. Tą dieną, kai D. sustabdė neblaivų su keturračiu, ji nieko nežinojo, nes nebuvo ten, jos D. neprašė leisti juo pasivažinėti ir pasiėmė jį savavališkai. Ji jokiu būdu nebūtų davusi jam neblaiviam važiuoti su keturračiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – tai yra iš D. M. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1398 Eur.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2024 m. kovo 5 d., 17.35 val. iki 2024 m. kovo 6 d. 11.53 val. (viena para) buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 eurų) baudos bausmės dydžiui (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 34 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 5 d., 17.35 val. iki 2024 m. kovo 6 d. 11.53 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžiams (MGL), tai yra 100 Eur dydžio baudai, nurodant, kad D. M. paskirta ir likusi neatlikta bausmė yra 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) bauda.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti D. M., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-08767-2024-9“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo D. M. paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 6 dalimis, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš jo keturračio motociklo, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1398,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct).

Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Pranešti D. M., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti D. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.