Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-994-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
2A-994-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
Ieškovas
Z. K.
Atsakovas
S. K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-994-115/2010

Teisėja Ramunė Valiutytė Procesinio sprendimo kategorijos:78.2.1.;121.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. lapkričio 18d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-424/2010 pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Z. K. ieškiniu prašė iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui E. K. priteistą išlaikymą padidinti nuo 200 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. (b.l. 1-3).

Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš atsakovo šalių vaikui E. K. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teigė, jog šiuo metu pasikeitė vaiko poreikiai, kurie augant vaikui tik didės, todėl teismo priteista 200 Lt išlaikymo suma ir atsakovo teikiamas išlaikymas šalių vaikui šiuo metu yra nepakankami.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. atsiliepimu (b.l. 43) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jo materialinė padėtis yra labai sunki, todėl ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo prašė atmesti.

Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą (b.l. 42), kurioje su ieškiniu sutiko ir siūlė padidinti išlaikymo dydį E. K. iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Teismo posėdžio metu (b.l. 53-54) ieškovė sutiko sumažinti savo reikalavimą iki 250 Lt. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti šalių vaikui E. K. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu (b.l. 55-56) ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo S. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. liepos 30 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dalis ieškovės gaunamų pajamų yra skiriamos šalių vaiko E. K. išlaikymui; atsižvelgęs į augančius bei didėjančius vaiko poreikius ir į šalies ekonominę situaciją valstybėje šiuo metu, padarė išvadą, kad minėto šalių vaiko turtinė padėtis iš esmės yra pablogėjusi, todėl ši aplinkybė suponuoja prielaidas vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimui. Vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir sprendė, kad vaiko išlaikymui skirtina suma yra 1 MMA (minimali mėnesio alga), kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį; toks išlaikymo dydis šalių nepilnamečiui vaikui E. K. atitinka jo poreikius ir yra būtinas jo poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės turtinę padėtį, todėl darytina išvada, jog šalys yra pajėgios teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymą lygiomis dalimis. Teismas nurodė, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pusės, t. y. ½ dalies, išlaikymo, reikalingo šalių vaikui, nėra, todėl darė išvadą, jog atsakovas gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (LRlikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. K.. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu gauna nedideles pajamas, neturi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi mažiau prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo ar kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio dydžio išlaikymo šalių vaikui, nei yra priteistas teismo sprendimu, o nedidelė pajamos vertinamos kaip laikinas faktorius. Nors teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo reikalavimus, prisitaikydama prie atsakovo nurodytos sumos, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdamas į prioritetinį yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismo posėdyje padarytą ieškovės nuolaidą įvertino kaip neatitinkančią vaiko interesų.

Šalies argumentai

Atsakovas S. K. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 60), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui E. K. išlaikymą po 250 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo dienos. Atsakovas nurodo, jog teismas privalėjo ieškovės ir atsakovo susitarimą teismo posėdžio metu dėl 250 Lt išlaikymo dydžio patvirtinti ir bylą baigti taikos sutartimi. Nurodo, jog teismas pažeidė atsakovo ir ieškovės interesus, įvertinęs jų susitarimą kaip neatitinkantį vaiko interesų. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT senato nutarimas Nr. 51 2005-06-23) teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tuo atveju, kai tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymo dydį. Pabrėžia, jog teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Nurodo, jog pagal LR CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 64) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog šiuo metu dėl sumažėjusių pajamų negali visapusiškai užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesų. Pabrėžia, jog atsakovas turėjo pareigą nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio (Vyriausybės nustatyta tvarka CK 3.208 str. ir 6.288 str.) indeksuoti sūnui teikiamą 200 Lt išlaikymą. Nurodo, jog nuo 2002 m., kada buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė daug sąlygų: sūnus auga, dėl to didėja jo poreikiai, taip pat dėl ekonominės krizės išaugo kainos. Nurodo, jog rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti yra abipusė tėvo ir motinos pareiga (CK 3.156 str).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) S. K. nesutinka su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiui jo vaikui E. K. padidinimo nuo 200 Lt iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė Z. K., prašydama padidinti priteisto išlaikymo sūnui E. K. dydį, priteisiant išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, jog išaugo sūnaus poreikiai, sumažėjo jos pajamos, dėl ekonominės krizės išaugo priemonių (maisto produktų, vaistų, drabužių ir kt.) reikalingų normaliam vaiko vystimuisi ir gyvenimui užtikrinti kainos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo sūnus Edgaras yra gimęs (duomenys neskelbtini), o išlaikymas vaikui po 200Lt kas mėnesį iš tėvo priteistas 2002-09-27 teismo sprendimu, esant nemažoms motinos pajamoms. Tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį pastaruoju metu sumažėjo iki 1000Lt(iki mokesčių), o sulaukusio 16 metų sūnaus poreikiai per kelis metus neabejotinai padidėjo. Teismas pripažino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 800Lt ir šios aplinkybės atsakovas neginčija. Tai rodo, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, nes pagal ankstesnį teismo sprendimą mokama 200Lt suma yra aiškiai nepakankama. Atsakovas teigia, kad jis gali mokėti tik 250Lt, nes uždirba 800Lt (iki mokesčių), su kuo teismo posėdyje sutiko ir ieškovė. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti atsakovo turtinę padėtį blogesnę už ieškovės ir padarė išvadą, jog abu tėvai vaikui reikalingą išlaikymą turi teikti lygiomis dalimis, ir pilnai patenkino ieškinį dėl priteisto išlaikymo iš atsakovo dydžio padidinimo iki 400Lt.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas klaidingai vertino šalių turtinę padėtį, nes atsakovas uždirba žymiai mažiau nei ieškovė. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Kolegija pažymi, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikas, neturi kitų išlaikytinių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, jog dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, gauti didesnes pajamas, tačiau to nepavyko padaryti dėl blogos ekonominės situacijos Lietuvoje ir Europoje, ar kitų objektyvių aplinkybių. Todėl atsakovo motyvas, kad jis neturi pakankamai lėšų teikti didesnį išlaikymą vaikui, vertintinas tik kaip siekis išvengti savo pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir prieštarauja įstatyme įtvirtintiems principams (CPK 185 str., CK 1.5 str.3.3str.). Tuo tarpu ta aplinkybė, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto (butą, kuriame gyvena su sūnumi ir paveldėtos žemės), neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai ir nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas negali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo savo sūnui, kadangi priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Taigi, nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, pirmosios instancijos teismas ir orientavosi į 800Lt sumą, kurią pagrįstai padalino abiems tėvams lygiomis dalimis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimą, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė CK 3.192 str. 3 d., yra nepagrįstas.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iš atsakovo priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo šalims išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-154-424/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. K. valstybei 8,40 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDalia Višinskienė