Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-279-302/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
e2-279-302/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01490-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. O. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-279-302/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01490-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria ieškovės A. O. M. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo grąžintas ieškovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 7 d. buvo gautas ieškovės A. O. M. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriuo prašoma priteisti M. M. 15 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), arba jos vertę – 4 500 000 Eur, taip pat 450 000 Eur negautas pajamas už naudojimąsi žeme, iš viso 4 950 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – pagrįsti savo reikalavimo teisę, aiškiai suformuluoti ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nurodyti, kaip pasireiškė neteisėti teisėjų veiksmai, pagrįsti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį ir priežastinį ryšį, pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys, atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotus reikalavimus, patikslinti proceso šalis.

3. 2022 m. sausio 27 d. teisme gautas ieškovės A. O. M. procesinis dokumentas – „Ieškinio trūkumų pašalinimas“, kuriuo prašoma ieškinį nagrinėti. Jame nurodomi ieškovės subjektyvia nuomone grįsti paaiškinimai dėl teismų priimtų procesinių sprendimų, kuriais jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir paaiškinama, kad neteisėti teisėjų veiksmai pasireiškė jiems procesiniuose sprendimuose nepagrįstai konstatuojant žemės grąžinimo faktą. Taip pat buvo pažymėta, kad ieškinio reikalavimai grindžiami su patikslintu ieškiniu teikiamais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

5. Įvertinęs ieškovės pateikto procesinio dokumento „Ieškinio trūkumų pašalinimas“ turinį, teismas sprendė, kad, vykdydama 2022 m. sausio 17 d. nutartį, ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, pateikė teismų procesinius sprendimus, duomenis iš archyvo bei Nekilnojamojo turo registro ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 52/11965, kuriuo J. V. M. atkurta nuosavybės teisė į 15 ha žemės sklypą, tačiau šie duomenys, teismo vertinimu, nėra pakankami išvadai, kad ieškovė pašalino ieškinio trūkumus ir kad po jos brolio J. V. M. mirties jai perėjo reikalavimo teisė reikšti šį ieškinį.

7. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė A. O. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. Ieškovė turi savarankišką reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl užgrobtos jos tėvo žemės. Užgrobus tėvo žemę, akivaizdu, kad buvo pažeistos ir ieškovės teisės, nes nuosavybės teises į tėvo žemę turėjo ne tik ieškovės brolis, bet ir mama, ir ieškovė. Mama ir brolis mirė nesulaukę žemės grąžinimo. Brolio turtą paveldėjo jo sūnus ir dukra, jie buvo informuoti apie bylą, tačiau bylinėtis jie nenori, nes yra praradę viltį, kad šiuo atveju gali būti įgyvendintas teisingumas.

8.2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas nepažeidžiant CPK 135 straipsnio reikalavimų. Ieškinyje aiškiai buvo suformuluotas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, be to, su ieškiniu buvo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos patvirtinantys įrodymai.

8.3. Teisėjų melą, kad į ieškovės tėvo žemę nuosavybės teisės pilna apimti buvo atkurtos jos broliui, įrodo su ieškiniu pateikti dokumentai bei ieškinyje nurodyti atlikti įstatymų pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

11. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

12. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

13. Kalbant apie ieškinio turinį, pažymėtina, kad ieškinį reiškiantis asmuo visada privalo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą), faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą patvirtinančias aplinkybes) ir pateikti jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant priešingai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ką ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad pastaroji galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko, o teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

14. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti jai jos tėvo M. M. 15 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), arba jos vertę pinigais –4 500 000 Eur, taip pat 450 000 Eur negautas pajamas už naudojimąsi žeme, iš viso 4 950 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškovė siekia žalos atlyginimo dėl, jos vertinimu, neteisėtų prokurorų, teisėjų E. R. ir T. V., bei teisėjų D. K., A. T. ir J. V., priėmusių Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį, neteisėtų veiksmų – dėl jos atžvilgiu priimtų nepalankių procesinių sprendimų, kuriuose meluojama, kad neva jokie neteisėti veiksmai, užgrobiant jos tėvo M. M. žemę, nebuvo padaryti, kadangi žemė buvo grąžinta ieškovės broliui J. V. M.. Ieškovės teigimu, ji patyrė labai didelę žalą, nes buvo užgrobta jos tėvo žemė.

16. Ieškovė, apsiribodama teiginiu, kad prokurorų ir teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė melu, ieškinyje nenurodė ir su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko prokurorai ir minėti teisėjai (CK 6.246 straipsnis), kurie, jos teigimu, sukėlė 4 950 000 Eur dydžio žalą (CK 6.249 straipsnis), kokios aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir konkrečių teisėjų neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Be to, ieškinyje nebuvo paaiškinta, kodėl ieškovė prašo priteisti būtent 4 950 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, kokiais įrodymais grindžia žemės kainą – 4 500 000 Eur, bei iš žemės negautas 450 000 Eur dydžio pajamas, taip pat neaišku, kuo grindžiamas reikalavimas priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi ieškinyje nurodyti neteisėti teisėjų veiksmai buvo itin abstraktaus pobūdžio, nesusieti su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovei kilusia žala bei jos paskaičiavimo būdu.

17. Pažymėtina, kad žalos dėl teismo ar teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo bylose turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat žalą sukėlusio asmens kaltė (išskyrus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas turėtų konkrečiai nurodyti neteisėtus veiksmus ir pagrįsti savo patirtus nuostolius (žalą) dėl šių veiksmų, be to, ieškovas turi išskirti, kiek patyrė turtinės, kiek neturtinės žalos, o nurodytą turtinės žalos dydį pagrįsti konkrečiais įrodymais.

18. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pagrįsti savo reikalavimo teisę, aiškiai suformuluoti ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nurodyti, kaip pasireiškė neteisėti teisėjų veiksmai, pagrįsti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį ir priežastinį ryšį, pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys, atsižvelgiant į ieškinyje suformuluotus reikalavimus, patikslinti proceso šalis.

19. Kaip matyti iš 2022 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismui pateikto procesinio dokumento „Ieškinio trūkumų pašalinimas“, ieškovė tvirtina, kad teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė melu. Teisėjams meluojant, kad į jos tėvo žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės jos broliui, ieškovės teigimu, iš jos buvo atimta teisė reikalauti žalos atlyginimo dėl tėvo žemės užgrobimo. Taigi ieškovė iš esmės pakartojo tai, kas jau buvo nurodyta pradiniame ieškinyje.

20. Be to, vykdydama 2022 m. sausio 17 d. nutartį, ieškovė su patikslintu ieškiniu teismui pateikė teismų procesinius sprendimus, duomenis iš archyvo ir Nekilnojamojo turo registro, Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 52/11965, kuriuo J. V. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į 15 ha žemės sklypą, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės nurodytų prokurorų ir teisėjų neteisėtų veiksmų, ieškinyje nurodyto turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų ir neva jai kilusios žalos.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal tokį patikslintą ieškinį, koks buvo pateiktas, civilinė byla negalėjo būti iškelta ir nagrinėjama, o šios teismo išvados pagrįstumo ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

22. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę, pašalinusi trūkumus, pakartotinai pateikti teismui ieškinį, taip pat ieškovei išaiškintina, jog ji turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo savo galbūt pažeistų teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jos turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, ji turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė