Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-738-1022/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00541-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.1.

2016 m. gegužės 5 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „4finance“ ieškinį dėl skolos, mokėjimo ir kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės I. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei mokėjimo nurodymą, nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2012-11-26 mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovei 1500,00 Lt (700,00 Lt ir 800,00 Lt ) kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė, pasinaudojusi galimybe pradėti grąžinti paskolą praėjus trims mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, turėjo nuo 2013-02-26 iki 2015-01-26 grąžinti gautą kreditą ir sumokėti sutartines palūkanas, kiekvieno mėnesio dvidešimt šeštą dieną mokėdama nustatyto dydžio įmokas, iš viso dvidešimt keturias įmokas 874,91 Eur (3020,88 Lt) sumai, įskaitant 440,48 Eur (1520,88 Lt) mokėjimo palūkanas (bendrą vartojimo kredito kainą). Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovė kredito grąžinimo įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2013-04-18 vienašališkai nutraukė Sutartį, nuo 2013-01-26 iki Sutarties nutraukimo 2013-04-18 pagal Sutarties 4.1 punktą atsakovei priskaičiavo 84,01 Eur (290,00 Lt) mokėjimo palūkanas, o po Sutarties nutraukimo nuo 2013-04-19 iki 2014-05-06 pagal Sutarties 7.1 punktą priskaičiavo 685,71 Eur (2367,62 Lt) kompensacines palūkanas, taikydamas 114,60 % bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė nemokėjo kredito grąžinimo įmokų, negrąžino kredito ir nesumokėjo palūkanų Sutartyje nustatyta tvarka, tuo pažeidė Sutarties 3.1 ir 4.1 punktus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą 434,43 Eur (1500,00 Lt) bendrą vartojimo kredito sumą ir 84,01 Eur (290,00 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą.

3. Dėl sutartinių palūkanų. Be 434,43 Eur (1500,00 Lt) bendros vartojimo kredito sumos ir 84,01 Eur (290,00 Lt) bendros vartojimo kredito kainos, remdamasis Sutarties 7.1 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 685,71 Eur (2367,62 Lt) kompensacines palūkanas, nutraukus Sutartį už negrąžintą sumą priskaičiuotas nuo 2013-04-19 iki 2014-05-06.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje, ir tik tol, kol skolininkas vykdo savo pinigines prievoles. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą, kuris turi būti grąžinamas per skolininko pasirinktą laikotarpį nuo vieno iki trisdešimt šešių mėnesių (www.vivus.lt). Tačiau tokio kredito gavėjas, atsižvelgiant į kredito pobūdį ir skolinimosi aplinkybes, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, objektyviai dar negali žinoti, ar bus pajėgus mokėti tokias dideles palūkanas visus dvidešimt keturis mėnesius, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos iki sueinant kredito grąžinimo terminui, bet tik tol, kol skolininkas vykdo piniginę prievolę. Skolininkui nebevykdant piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės kompensacinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius skaičiavo nuo 2013-04-19 iki 2014-05-06, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. Neprotingai didelės palūkanos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip palūkanas, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą protingą vienerių metų (365 dienų) laikotarpį, teismo vertinimu, pakankamą kreiptis į teismą savo pažeistų teisių gynimo, ieškovui priteistinos iš viso 94,62 Eur netesybos delspinigių pavidalu ((434,43 Eur + 84,01 Eur) x 0,05%/d. x 365 d.). Kitaip tariant, po kredito grąžinimo termino praleidimo ieškovo priskaičiuotos ir reikalautos kompensacinės palūkanos teismo yra kvalifikuojamos kaip netesybos (delspinigiai) pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir mažinamos iki įstatyminio dydžio, nes tiek kompensacinės palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose, tiek netesybos, reglamentuojamos CK 6.71–6.75 straipsniuose, atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistus delspinigius.

5. Dėl žyminio mokesčio. Kadangi procesiniai dokumentai teismui pateikti tik elektroninio ryšio priemonėmis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 82 straipsnio bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į ieškinio sumą, buvo mokėtina tik trys ketvirtadaliai 36,00 Eur proporcinio žyminio mokesčio, t. y. 27,00 Eur. Šią sumą ieškovas sumokėjo 2016-03-25 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinį patenkinus iš dalies, taikant CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies bei 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur minimalus žyminis mokestis, nes jis nemažėja net ir mažinant ieškomą sumą.

6. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos priteistinos sumos, jeigu jos procesiniuose dokumentuose ar jų prieduose nurodytos litais, pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 ct) skolą, 84,01 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 01 ct) mokėjimo palūkanas, 94,62 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 62 ct) delspinigius, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 613,06 Eur (šešių šimtų trylikos eurų 06 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios nepriteistos kompensacinių palūkanų sumos.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.