Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei G. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. šeimoje santykiai pablogėjo dėl atsakovės neištikimybės. Šiuo metu ji turi santykius su kitu vyru, vaiku nesirūpina. Atsakovė paliko šeimą.

2.2. Atsakovė neprisideda prie savo vaiko išlaikymo.

2.3. Nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia apie 360 Eur. Šią sumą sudaro – maistas (100 Eur), rūbai ir avalynė (90 Eur), vaistai ir vitaminai (15 Eur), higienos priemonės (15 Eur), ugdymo, mokymo priemonės (70 Eur), laisvalaikio išlaidos (15 Eur), nenumatytos išlaidos (15) Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams (40 Eur).

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovė buvo informuota tinkamai.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu ir išvadoje nurodė, kad su atsakove bendrauta telefonu. Apie ieškovo ieškinį ji žino, tačiau atsiliepimo, prieštaravimų nepateiks. Dukra su ja palaikyti ryšių nenori. Ieškinio reikalavimus palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimas dėl kaltės yra galimas tik teismui pripažinus, jog santuoka yra iširusi. Santuokos iširimas nagrinėjamu atveju yra sietinas su keliomis reikšmingomis aplinkybėmis. Pirma, šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių. Antra, santuokos iširimo faktą pripažino ieškovas teismine tvarka pareikšdamas reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalių 2009 m. vasario 14 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. 15 (santuokos liudijimas AA Nr. 295559; e. b. l. 2), yra iširusi.

7. Pripažindamas santuoką iširusia ir ją nutraukdamas teismas įvardija santuokos iširimo priežastis. Keliant klausimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.

8. Ieškovas ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovė jokios pozicijos šiuo klausimu nepateikė. Vadovaujantis rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras reikšmingas aplinkybes nurodanti šalis privalo įrodyti jas egzistavus (CPK 178 straipsnis). Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą.

9. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, akcentavo atsakovės neištikimybę. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti atsakovės susirašinėjimai su kitu vyru, iš kurių nustatyta, kad atsakovė palaiko artimus ryšius su kitu vyru (e. b. l. 22-24). Nors žinučių autentiškumas nepatvirtintas, atsakovė byloje pozicijos nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsakovė apie civilinę bylą žino. Šis pasyvus atsakovės elgesys taip pat įrodo, kad ji yra nusišalinusi nuo šeimyninio gyvenimo ir vaiko priežiūros. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina atsakovės neištikimybę, nusišalinimą nuo vaiko priežiūros ir kaltę dėl santuokos iširimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės ir atsakovo šeimoje auga R. C., gim. (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 25). Nutraukus šalių santuoką spręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, iširus šeimai vaikas liko gyventi su ieškovu, kuris rūpinasi juo, užtikrina tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Dėl nurodytų priežasčių vaiko R. C. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Atsakovė pozicijos dėl šio reikalavimo nepateikė. Šio ieškinio reikalavimo patenkinimui pritarė išvadą teikianti institucija.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas nustato bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 3 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

12. Byloje nėra duomenų, kad motinos bendravimas su vaiku pažeistų vaiko interesus, ieškovas tokios aplinkybės neįrodinėja, neprieštarauja dėl vaiko ir motinos bendravimo. Dėl šių aplinkybių, teismas nenustato atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

13. Kartu pabrėžtina, jog bendravimas su vaiku yra motinos pareiga ir ji privalo siekti maksimalaus bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime, o ieškovas tokį bendravimą gali riboti tik jei jis kenkia vaiko interesams. Atsiradus nesutarimams dėl bendravimo ar pasikeitus reikšmingoms aplinkybėms, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė galės kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos patikslinimo ar nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

15. Aptartas teisinis reglamentavimas pripažintinas pagrindu konstatuoti, jog išlaikymas R. C. iš skyrium gyvenančios atsakovės privalo būti priteistas. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra, atsakovė neginčijo priteistino išlaikymo dydžio. Ieškiniu ieškovas prašė nustatyti 180 Eur išlaikymo per mėnesį dydį vaikui.

16. Ieškovas į bylą pateikė išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodomos tokios būtinosios išlaidos vaikui: maistas (100 Eur), rūbai ir avalynė (90 Eur), vaistai ir vitaminai (15 Eur), higienos priemonės (15 Eur), ugdymo, mokymosi priemonės (70 Eur), išlaidos laisvalaikiui (15 Eur), nenumatytos išlaidos (45) Eur, išlaidos komunaliniams mokesčiams (40 Eur) (iš viso apie 360 Eur). Atsakovė žinojo apie bylos nagrinėjimą, tačiau nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti atskiros išlaidų dalies ar išlaidų visumos, kaip būtinų vaiko poreikiams tenkinti, pagrįstumo. Ribotos tėvų galimybės nepaneigia vaiko poreikių, kurie augant vaikui tik didėja. 3,33 Eur maistui per dieną negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė suma. Tas pats pasakytina ir apie buities poreikius, rūbų, avalynės ir kitas išlaidas, kurios vertintinos kaip minimalios. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 180 Eur per mėnesį išlaikymo sumos priteisimo nepilnamečiui vaikui.

Dėl pavardžių

17. Byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovas neprieštaravo, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Todėl ieškovui paliktina pavardė „C.“, o atsakovei – „C.“ (CK 3.69 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Sutuoktinio reikalavimu šį išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010). Įvertinus šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, santuoką nutraukus dėl atsakovės kaltės akcentuotina, jog, nesant atsakovės kaltės, civilinės bylos nebūtų buvę, šalims nebūtų reikėję reikšti ieškinių ir mokėti žyminio mokesčio, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turi tekti atsakovei.

19. Šalys bylinėjimosi išlaidų nedetalizavo, todėl teismas atsižvelgia į pateiktus kvitus ir čekius. Ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas – 250 Eur (e. b. l. 10), kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį ir 0,55 Eur komisinį mokestį (e. b. l. 9), šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės. Ieškovas atleistas nuo 49 Eur žyminio mokesčio (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys patenkintas visiškai. Iš atsakovės valstybei priteistinas 49 Eur žyminis mokesčio dalis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo laikytinas išvestiniu ir neapmokamas žyminiu mokesčiu. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 325,55 Eur (250 Eur + 75 Eur + 0,55 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

20. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2009 m. vasario 14 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 15) dėl atsakovės G. C. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – C., C..

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. C..

Priteisti iš atsakovės G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. C., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. spalio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. C..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 325,55 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti valstybei iš atsakovės G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio, atlyginimą. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.