Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei, Gabrielei Samaškienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 280 MGL (36400 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. liepos 13 d., ir nustatyta, kad baudos dydis, kurį D. N. įsiteisėjus nuosprendžiui per šešis mėnesius turi sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 266 MGL (34580 Lt).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, pakelis cigarečių ,,Saint George Lights“, saugomas VSAR prie LR VRM Pagėgių rinktinėje, sunaikintas.

Priteista iš D. N. 228,47 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės (kontrabanda), gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 2010 m. liepos 7 d., nuo 19.38 val. iki 20 val., Pagėgių sav., Stoniškių sen., Kucų k. ribose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos saugomame pasienio ruože, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ar asmenims, kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, per du kartus Nemuno upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą motorine valtimi atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus – ne mažiau kaip 12 000 pakelių cigarečių ,,Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 78507 Lt, tai viršija 250 MGL sumą, sudarančią 32500 Lt, šias akcizais apmokestinamas prekes jis (D. N.) kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, perėmė ir sukrovė į jo paties vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo automobiliu gabeno į Lietuvos gilumą, kol už 2700 metrų nuo kontrabandinių cigarečių krovimo vietos, važiuojant į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, automobilį su kontrabandiniu kroviniu bei D. N. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Toliau prokuroras skunde dėsto Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2008, Nr. 2K-193/2010 išdėstytus argumentus dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo specifikos, kurios, jo įsitikinimu, yra aktualios sprendžiant, ar buvo teisinis pagrindas pripažinti minėtą aplinkybę D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal tuos parodymus, kokius ir kaip davė D. N.. Prokuroras skunde laikosi pozicijos, kad D. N. prisipažinimas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo negalėjo būti pripažintas pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes toks teismo sprendimas prieštarautų teismų formuojamai praktikai šiuo klausimu. D. N., kai buvo sulaikytas nusikaltimo darymo metu ir 2010 m. liepos 8 d. apklausiamas kaip įtariamasis, kaltu neprisipažino, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2010 m. liepos 7 d. vyko žvejoti. Vėliau, žinodamas, kad pareigūnai jį sulaikė nusikaltimo darymo metu, suvokė, kad yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių pastarojo dalyvavimą nusikaltimo daryme, kaltę jau pripažino. Tačiau toks D. N. prisipažinimas pagal formuojamą teismų praktiką negalėjo būti laikomas nuoširdžiu, nes šis tai padarė ne laisva valia, o tik dėl tyrimo metu surinktų įrodymų. Be to, D. N. duoti parodymai yra tik iš dalies teisingi. D. N. parodymai, kad cigaretes į automobilį susikrovė ir automobiliu gabeno vienas, yra akivaizdžiai neteisingi. Liudytojo R. M. parodymai ir kiti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad prie Nemuno upės kontrabanda atgabentos cigaretės buvo sukrautos į du automobilius, būtent šiais dviem automobiliais jos buvo toliau gabenamos į Lietuvos Respublikos gilumą. Be to, D. N. vairuojamu automobiliu važiavo ne tik šis, bet ir dar vienas nusikaltimo bendrininkas, kurio tapatybė tyrimo metu nenustatyta. Tai, kad D. N. nusikaltimą darė veikdamas kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas, konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 9 d. nuosprendyje. Visa tai taip pat rodo, kad D. N., siekdamas padėti bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė melagingus parodymus, kad cigaretes gabeno, nes to paprašė nepažįstamas asmuo, ir tai darė vienas. Jokių kitų asmenų kartu su pastaruoju nebuvo. O kartu taip pat leidžia daryti išvadą, kad D. N. nebuvo nuoširdus, neišgyveno dėl padaryto nusikaltimo, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių ir nepadėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusių asmenų, o priešingai, duodamas parodymus, siekį šiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant tokiems nuteistojo D. N. parodymams, teismas negalėjo minėtos aplinkybės pripažinti pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Prokuroras taip pat ginčija ir nuteistajam D. N. paskirtos bausmės rūšį. Tvirtina, kad teismas, paskirdamas D. N. baudą, netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, neatsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, nepagrįstai dėl anksčiau minėtų priežasčių pripažino D. N. prisipažinimą ir gailėjimąsi pastarojo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, ir visa tai lėmė, kad D. N. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. Prokuroras yra įsitikinęs, kad atžvelgiant į tai, kad D. N. padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia, turėdamas savanaudiškus tikslus, nusikaltimui buvo gerai pasiruošta, tam naudotas iš anksto cigarečių gabenimui paruoštas automobilis, darant nusikaltimą dalyvavo ne vienas, D. N., persekiojamas pareigūnų, bandydamas nuo šių pasprukti dideliu greičiu, sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, priverstinai šį sustabdžius, iššoko iš automobilio ir bandė pabėgti, buvo sulaikytas tik dėka fiziškai stipresnių pareigūnų, kas rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, D. N. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybės finansų sistemai, nes buvo išvengta sumokėti 71907 Lt muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių į valstybės biudžetą, neteisėtai gabentų cigarečių vertė daugiau nei du kartus viršijo įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti, šį sunkų tyčinį nusikaltimą D. N. padarė jau ne pirmą kartą (2007 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl analogiško nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir buvo nubaustas pinigine bauda), taigi, būdamas jau teistas už kontrabandos padarymą, neišnykus teistumui, padarė dar vieną sunkų analogišką nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra laikytinas recidyvistu, sutinkamai su BK 56 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgiant į tai, kad anksčiau už analogišką nusikaltimą D. N. buvo skirta bauda, tačiau ji pastarojo elgesio nepakeitė, D. N. ir toliau daro analogiškus nusikaltimus, pastarajam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė. Vien tai, kad D. N. yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi universitete, nagrinėjamu atveju negali turėti lemiamos reikšmės skiriant pastarajam švelniausią bausmę. Teismas formaliai vertino tai kaip asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis ir visiškai neanalizavo, ar tai turėjo ir ateityje gali turėti teigiamam asmenybės formavimuisi. Šie duomenys turi būti įvertinti objektyviai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmą kartą D. N. nusikalto besimokydamas pirmame kurse. Pakartotinai nusikaltimą padarė besimokydamas penktame to paties universiteto kurse. Visa tai rodo, kad aukštoji mokykla, kurioje studijuoja D. N., nedaro jokio teigiamo poveikio pastarojo asmenybės formavimuisi, nekeičia šio asmens požiūrio ir neatgraso nuo analogiškų nusikaltimų darymo. Be to, D. N. pradėjo dirbti tik nuo 2011 m. sausio 6 d. Pagal ,,Sodros“ duomenis, šis iki tol niekur nedirbo. D. N., duodamas parodymus, aiškino, kad nusikaltimą padarė dėl prastos materialinės padėties, legalaus darbo nepavykdavo susirasti. Tačiau ta aplinkybė, kad D. N. šiuo metu dirba, patvirtina, kad šis norėdamas gali susirasti legalų darbą. Paminėtų aplinkybių visumą ir tai, kad D. N. įsidarbino likus penkioms dienoms iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo padaryta siekiant išvengti gręsiančios laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, prašo D. N. paskirti laisvės atėmimo bausmę, kuri būtų šiek tiek mažesnė nei sankcijos vidurkis, numatytas už tokio nusikaltimo padarymą.

Prokuroras mano, kad teismas, spręsdamas D. N. atsakomybės klausimą ir skirdamas pastarajam baudą, byla Nr. 1A-337/2007, kaip analogiška ar iš esmės panašia, neturėjo pagrindo remtis, nes minėtoje byloje viena iš priežasčių, lėmusių švelniausios bausmės nuteistajai paskyrimą, buvo tai, kad ši augina neįgalią nepilnametę dukrą, kuriai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat buvo nustatyta ir nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Prokuroras skundžia teismo nuosprendį dėl nuteistajam netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Mano, kad teismas nepagrįstai D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. l d. 2 p.) bei už minėtą nusikalstamą veiką paskyrė netinkamą bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

D. N. yra nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatytos dvi bausmės rūšys – bauda ir laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad iš BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių parenkama švelnesnė – bauda, grindė šiais argumentais: 1) nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); 2) nuteistasis teisiamas antrą kartą, pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą baudą yra sumokėjęs, charakterizuojamas teigiamai, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio neturi, studijuoja universitete, dirba.

Apygardos teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių savo sprendimą D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o tik pažymėjo, kad D. N. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Tokias išvadas teismas gali daryti objektyviai įvertinęs bylos aplinkybių visumą. Kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2008, 2K-397/2010, 2K-444/2010 ir kt). Savanoriškas prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos kartu su bendrininkais, pripažįstamas tik tada, kai kaltininkas atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-609/2005, 2K-259/2009, 2K-514/2010 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. N. pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis, kaltu neprisipažino (1 t., 113 b. l.). Vėliau, įvertinęs, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos daryme, papildomai apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino (1 t., 115 b. l.). Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. N. nusikalstamą veiką padarė kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą. Tačiau D. N., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad cigaretes gabeno paprašytas nenustatyto asmens ir tai darė vienas, todėl jau vien ši aplinkybė eliminuoja galimybę taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Nepagrįsta nuteistojo gynėjo teismo posėdyje akcentuota aplinkybė, kad įtariamojo apklausoje nedalyvavo advokatas, todėl jo ginamasis prisipažino tik dalyvaujant advokatui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistajam D. N. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau nuteistasis gynėjo atsisakė, nurodydamas, kad pranešimo apie įtarimą metu bei apklausos metu gynėjas nereikalingas (1 t., 109, 110 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis D. N. prisipažino ne savo noru, o tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, be to, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių ir nepadėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo D. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jos tyčinį pobūdį, į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, ir įvertinęs byloje nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad D. N. skirtina švelnesnė bausmės rūšis – bauda. Pateiktame apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog teismas netinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, prašo taikyti laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išdėstė aplinkybes, kurių pagrindu paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ne visos aplinkybės buvo įvertintos arba jos įvertintos neteisingai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis D. N. dėl analogiško nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje padarymo, baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pinigine bauda. BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. D. N., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, padarė analogišką nusikaltimą. Pažymėtina, jog ši nusikalstama veika padaryta didesne apimtimi. Nusikaltimas padarytas neatsitiktinai, veikiant tiesiogine, iš anksto apgalvota tyčia. D. N. už anksčiau padarytą nusikaltimą paskirta bauda, tačiau jis ir vėl padarė analogišką nusikaltimą, iš to seka, kad BK 42 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, paskyrus D. N. ne laisvės atėmimo bausmę, yra nepasiekti, padarytas analogiškas nusikaltimas rodo, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas, nuteistojo vertybinę orientaciją.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka D. N. pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, jog jis prižiūri patėvio mamą B. M., kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tačiau remiantis bylos duomenimis ir nuteistojo D. N. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, matyti, jog D. N. nėra vienintelis artimas B. M. šeimos narys, be kurio nebūtų kam jos prižiūrėti. B. M. turi du suaugusius sūnus, todėl pastarieji gali ja pasirūpinti. Tai, kad vienas sūnų yra neįgalus, o kitas, kaip teigė nuteistasis apeliacinės instancijos posėdyje, išvykęs su šeima gyventi į Norvegiją, nėra svarbios aplinkybės, užkertančios kelią suaugusiems vaikams išlaikyti ir pasirūpinti savo sergančia motina. Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi pareiga pilnamečiams vaikams išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nuteistojo močiutė serga ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, yra svarbi aplinkybė skiriant ir individualizuojant bausmę, tačiau ji nepaneigia visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos. Bylos medžiagoje užfiksuotos, taip pat teismo posėdyje akcentuojamos aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvadą, jog D. N. tikslinga skirti įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad D. N. dirba, darbovietė jį charakterizuoja teigiamai, kaip stropų ir pareigingą darbuotoją, nusiskundimų dėl jo elgesio neturi ir seniūnija, mokosi. Apygardos teismas, paskirdamas jam bausmę, pagrįstai akcentavo, kad nuteistasis pagal ankstesnį nuosprendį paskirtąją baudą yra sumokėjęs. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, neteisėtai gabentų cigarečių vertė daugiau nei du kartus viršija įstatymo nustatytą minimalų dydį, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija mano, kad esant tokioms aplinkybėms, baudos paskyrimas D. N. neatitiktų bausmės paskirties, t. y. to galutinio rezultato, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, ir tokia bausmė neužtikrintų teisingos bausmės principo įgyvendinimo. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinas visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano esant tikslinga iš dviejų BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmės rūšių nuteistajam D. N. skirti griežtesnę, t. y. laisvės atėmimą, kurio dydį nustatyti mažesnį už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.);

D. N., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2010 m. liepos 13 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.