Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d., ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems metams) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., prie šios bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 11714,36 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteista už tai, kad, pažeisdama nustatytą tvarką įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 2006 m. gegužės 2 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai, pažeisdama 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, įgijo akcizais apmokestinamų prekių: 20000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 42854 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šias akcizais apmokestinamas prekes iki 2006 m. gegužės 2 d., 15 val. 20 min., kol jas surado Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pareigūnai, laikė E. J. sodybos ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą apeliantės D. P. gynėjas prašė patenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios D. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.).

Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme ir prašo, pritaikius LR BK 62 str. 2 . 1 p. nuostatas, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Kolegija su tokiu apeliantės prašymu nesutinka ir, vadovaudamasi žemiau išdėstytais motyvais, atmeta jį kaip nepagrįstą.

LR BK 62 straipsnis numato išimtis iš bendros taisyklės ir nurodo sąlygų visumą, kuomet nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Štai LR BK 62 str. 2 d. 1 p., kurį ir prašo taikyti apeliantė, numato bausmės švelninimo atvejus, esant šiai sąlygų visumai, t. y. 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta; 3) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Pažymėtina tai, kad LR BK 62 str. 2 d. tiek 1, tiek kitų punktų taikymas galimas, kai be LR BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ir pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Byloje nebuvo nustatyta, kad D. P. veiksmai sukėlė tiesioginę turtinę žalą, tačiau pabrėžtina tai, kad nebuvo nustatytos ir dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė tik vieną D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o tai reiškia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti nuteistajai švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tuo, jog apeliantės atsakomybę lengvina tik viena aplinkybė, pagrindo konstatuoti esant antrą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra, todėl, nesant reikiamų sąlygų, kaip nepagrįstas atmetamas nuteistosios prašymas dėl švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimo.

Tačiau kolegija, siekdama priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgia į kitas svarbias aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą. Nors nėra teisinio pagrindo apeliantei taikyti LR BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas, tačiau bylos medžiagoje užfiksuotos, taip pat apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog apeliantei D. P. tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantei yra paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nors jos trukmė nustatyta gerokai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tačiau nagrinėjamu atveju ši bausmė negali būti laikoma teisinga ir štai dėl ko:

Bylos medžiagoje yra užfiksuoti duomenys apie tai, jog nuteistoji D. P. augina nepilnametę dukrą K. P. , kuriai iki 18 metų yra nustatyta negalia (lengvas neįgalumo lygis) (t. 2, b. l. 171-172). Be neįgalios nepilnametės dukros D. P. prižiūri ir kartu su jomis gyvenantį tėvą J. G. , gimusį 1936-11-24. Iš medicininių dokumentų matyti, kad J. G. serga psichikos liga, jam nustatytas ryškus asmenybės sutrikimas, reikalinga artimųjų priežiūra (t. 3, b. l. 28). Taip pat Pagėgių seniūnijos surašytas buities tikrinimo aktas patvirtina, jog D. P. tvarko visus kartu gyvenančio tėvo reikalus, veža jį pas gydytojus, gamina maistą, skalbia. Akte nurodoma, kad J. G. yra patenkintas gyvenimu pas dukrą, vienas pats gyventi nesugebėtų, jam reikalinga artimųjų priežiūra (t. 2, b. l. 185). Apeliantė yra išsituokusi, jos santuoka su S. P. nutraukta 2005-10-26 (t. 2, b. l. 173). Tad nuteistajai D. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę akivaizdžią žalą patirtų nepilnametė neįgali apeliantės dukra bei sergantis neįgalus tėvas, t. y. būtent nuteistoji rūpinasi minėtais asmenimis, sudaro jų poreikiams ir gyvenimui reikalingas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek dukrai, tiek tėvui yra nustatytas neįgalumas, vienas dar nėra sulaukęs pilnametystės, o kitas dėl ligos ir amžiaus negali savimi pasirūpinti, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas apeliantei neigiamai atsilieptų ir K. P. bei J. G. gyvenimui, jo kokybei, juolab, kad jie jau ir šiuo metu dėl paminėtų priežasčių yra blogesnėje padėtyje nei kiti visuomenės nariai.

Pažymėtina, kad nors nepilnametės K. P. tėvui S. P. tėvo valdžia ir nėra apribota, tačiau pastarasis šiuo metu nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, byloje nėra duomenų, kad jis palaikytų glaudų ryšį su savo dukra. Tuo tarpu, kaip matyti iš teismo išsireikalautų duomenų, J. G. be dukters D., dar turi du sūnus, t. y. J. G. , gimusį 1969-07-14, ir K. G., gimusį 1973-12-13, (t. 3, b. l. 21) ir dar vieną dukrą, kuri Gyventojų registro pateiktoje pažymoje nėra minima, tačiau apie ją, kaip sunkiai besiverčiančią, skunde užsimena pati apeliantė. Iš pažymos taip pat matyti, kad abu sūnus gyvena kituose rajonuose – vienas Šiaulių raj., kitas – Radviliškio raj., jų santykiai su tėvu nėra žinomi. Taigi formaliai nurodyti asmenys turėtų pasirūpinti tiek J. G. , tiek ir K. P. , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie abu yra neįgalūs, dukra dar nepilnametė, o tėvas dėl sveikatos ir amžiaus negalintis apsieiti be nuolatinės priežiūros, būtų neteisinga skirti jais besirūpinančiai nuteistajai D. P. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tokiu būdu rizikuojant pastarųjų interesais. Tad nors K. P. turi tėvą, o J. G. dar kelis vaikus, tačiau jie abu gyvena ne su jais, o būtent su apeliante, kuri ir rūpinasi jų kasdieniais poreikiais, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Formalus giminystės ryšių (K. P. tėvo, J. G. vaikų) buvimas anaiptol nereiškia, jog apeliantei D. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos prižiūrimi artimieji – dukra ir tėvas, neatsidurs rizikingoje padėtyje, juolab, kad abiem būtina priežiūra.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantė dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, darbovietė ją charakterizuoja teigiamai, kaip stropią ir pareigingą darbuotoją (t. 3, b. 29), nusiskundimų dėl jos elgesio neturi ir seniūnija (t. 2, b. l. 146). Apygardos teismas, paskirdamas jai laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai akcentavo tai, kad ji prieš pusmetį buvo padariusi analogišką nusikaltimą, baudžiamuoju įsakymu jai buvo skirta 100 MGL (12500 Lt) bauda, kurios didžiosios dalies, t. y. 11714,36 Lt, ji nesumokėjo, be to, buvo bausta administracine tvarka ir paskirtos baudos taip pat nesumokėjo. Tačiau iš nuteistosios gynėjo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad D. P. 2007-08-21 pilnai sumokėjo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, taip pat per du kartus sumokėjo ir baudą, skirtą už administracinės teisės pažeidimą (t. 3, b. l. 27). Nuteistoji pilnai pripažino savo kaltę įvykdžius LR BK 199² str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistoji ir padarė sunkų nusikaltimą, tačiau juo tiesioginė konkreti žala nebuvo padaryta, be to, ji įvertino savo ankstesnį neigiamą elgesį, sumokėdama teismo paskirtą baudą.

Kolegija mano, kad esant tokioms aplinkybėms, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. P. neatitiktų bausmės paskirties, t. y. to galutinio rezultato, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, ir tokia bausmė neužtikrintų teisingos bausmės principo įgyvendinimo. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, mano esant tikslinga iš dviejų LR BK 199² str. 1 d. numatytų bausmės rūšių apeliantei skirti švelnesnę, t. y. baudą, kurio dydį nustatyti didesnį už galimos skirti baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti ir D. P. , pripažintai kalta ir nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d., paskirti 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.