- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- 2K-91/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Gintaras Goda, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. L., S. L.
- Civilinis ieškovas
- V. B., I. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. L. nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendį, t. y. nuo 2005 m. vasario 7 d. iki 2006 m. kovo 7 d. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. B. bei I. B. solidariai iš S. L. ir V. L. priteista 17 626,26 Lt turtinei žalai atlyginti, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista S. L., tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistosios V. L. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojant V. L. veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. L. nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, ir ji išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; panaikintas BK 63 straipsnio taikymas, paliekant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. L. paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, V. L. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis dėl V. L. palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. L. nuteista už tai, kad, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupe kartu su S. L., 2004 m. rugsėjo 2 d. apgaule, t. y. panaudojant suklastotą 2004 m. rugsėjo 2 d. susitarimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), užvaldė V. B. ir I. B. priklausantį turtą – 14 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžiu V. L. buvo nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupe kartu su S. L., 2004 m. rugsėjo 2 d. suklastojo susitarimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), būtent: S. L. grafoje „Direktorė – provizorė Z. N.“, pamėgdžiodama pastarosios parašą, jį suklastojo. Tačiau Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu V. L. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas pripažino, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Z. N. parašą 2004 m. rugsėjo 2 d. susitarimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo kuri nors iš nuteistųjų. Specialisto išvada nepatvirtina, kad parašas padarytas V. L. ar S. L. ranka, o šios neigia, jog pasirašė minėtą susitarimo protokolą. Taip pat teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nukentėjusieji iki susitarimo protokolo surašymo jau buvo apsisprendę sumokėti pinigus, buvo gauta paskola iš banko, todėl iš esmės šis dokumentas nekentėjusiesiems jokių pasekmių nesukėlė, nesukūrė jiems teisių ir pareigų, nukentėjusieji pinigus sutiko perduoti ne šio dokumento pagrindu, todėl susitarimo protokolas buvo tik sudėtinė apgaulės dalis.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 11 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 2 punktą. Kasatorė mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą apklausti nukentėjusiąją I. B., kuri apylinkės teisme parodė, jog dėl susidariusio trūkumo kaltas UAB (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas S. M., kuris netinkamai perdavė vaistinės materialines vertybes. Taip pat kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog I. B. parodymai negali būti laikomi įrodymais, nes jie nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau kasatorė pastebi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog I. B. serga psichine ar kita liga, dėl kurios negalėtų duoti parodymų teisme. Be to, kasatorė tvirtina, kad teismas pripažino, jog 2004 m. rugsėjo 2 d. susitarimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) jokių pasekmių nesukėlė, nesukūrė jokių teisių ar pareigų, šis dokumentas – tik sudėtinė apgaulės dalis, tačiau, anot kasatorės, būtent minėtas protokolas buvo jos kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrindas, todėl tokia apeliacinio teismo išvada patvirtina, kad kasatorė nepagrįstai nuteista už sukčiavimą. Kasatorės nuomone, nepagrįstas yra ir teismo nurodymas, kad ji linkusi nusikalsti ir todėl jai turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kasatorė gailisi dėl anksčiau ir dabar padarytų nusikalstamų veikų bei pasižada visiems dėl jos neteisėtų veikų nukentėjusiems asmenims atlyginti padarytą žalą. Be to, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, ketina sukurti šeimą, laukiasi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios V. L. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Vienas esminių objektyviųjų sukčiavimo veikos sudėties požymių yra apgaulės buvimas kaltininko veiksmuose, užvaldant svetimą turtą. Apgaulė gali reikštis įvairiai, pavyzdžiui, turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines asmens apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes ir pan.
Kasatorė be pagrindo tvirtina, kad jos veiksmuose nebuvo apgaulės požymių. Teismų sprendimais nustatyta, kad nuteistosios S. L. ir V. L., veikdamos bendrininkų grupe, įtikino nukentėjusiuosius V. B. ir I. B., jog (duomenys neskelbtini) vaistinėje, kurioje farmakotechnike dirbo I. B. (materialiai atsakingas asmuo), buvo atlikta materialinių vertybių inventorizacija bei nustatytas medikamentų ir vaistinių medžiagų trūkumas už 14 019 Lt, taip pat kad jos turi revizijos atlikimą ir trūkumo nustatymą patvirtinančius dokumentus, įteigė, jog jeigu trūkumas nebus padengtas, nukentėjusiajai I. B. gresia baudžiamoji atsakomybė, nors realiai inventorizacija vaistinėje nebuvo tinkamai atlikta ir prekių trūkumas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas, tinkamai neatlikus patikrinimo.
Šios byloje nustatytos aplinkybės atitinka apgaulės turinį: nuteistosios S. L. ir V. L., veikdamos kartu, pateikė nukentėjusiesiems V. B. ir I. B. neteisingus duomenis, susijusius su inventorizacijos atlikimu vaistinėje ir neva susidariusiu prekių trūkumu, kurie nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą laisva valia perleisti nuteistosioms turtą, manydami, kad jos turi teisę į jį. Kasatorės ginčijami apeliacinio teismo teiginiai dėl 2004 m. rugsėjo 2 d. susitarimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu nuteistoji išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepaneigia šio teismo išvadų dėl V. L. kaltės apgaule užvaldžius svetimą turtą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog susitarimo protokolas tebuvo sudėtinė apgaulės dalis, o byloje nukentėję asmenys jau iki protokolo pasirašymo buvo patyrę apgaulingą nuteistųjų poveikį ir, paveikti apgaulės, apsisprendę perleisti nuteistosioms tariamai susidariusį trūkumą atitinkančią pinigų sumą.
Dėl BPK 324 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorės V. L. teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė gynybos prašymą pakartotinai apklausti nukentėjusiąją I. B., nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus, nutarė atlikti byloje dalinį įrodymų tyrimą, įskaitant ir nukentėjusiosios I. B. iškvietimą į teismo posėdį bei jos apklausą, jeigu, apklausus liudytojus, kiltų klausimų nukentėjusiajai (T. 3, b. l. 111, 130). Taigi teismas dėl pareikšto prašymo priėmė motyvuotą nutartį, taip tinkamai išspręsdamas gynybos prašymą dėl nukentėjusiosios apklausos apeliacinės instancijos teisme, ir BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu apeliacinio teismo priimtos nutarties dėl pareikšto prašymo pagrįstumo kolegija netikrina, nes tokios teismo nutartys pagal BPK 367 straipsnio 4 dalį kasacine tvarka neskundžiamos.
Dėl nenagrinėtinų ir kitų skundo argumentų
Skunde kasatorė V. L. teigia, kad ji nesutinka su apeliacinio teismo išvada, jog yra linkusi nusikalsti, todėl jai turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tokie skundo argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį tikrina tik skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, t. y. jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio kodekso pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas iš naujo nevertina teismo išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasatorės nurodomi argumentai dėl paskirtos bausmės susiję su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl byloje nustatytų faktų, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu ji paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, tačiau kasaciniame skunde nuteistoji nenurodo netinkamai pritaikytų BK normų.
Kasatorės nėštumas nėra pagrindas keisti teisėtus teismų sprendimus dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši aplinkybė galėtų būti teisėtu pagrindu atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ne ilgiau kaip vieneriems metams pagal BPK 338 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Šį klausimą sprendžia nuosprendį priėmęs teismas, kai to prašo nuteistasis, jo gynėjas, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas taip pat iš naujo netiria byloje surinktų įrodymų ir netikrina teismų sprendimų pagrįstumo, jeigu tai nesusiję su esminiais BPK pažeidimais. Dėl šios priežasties kolegija nenagrinėja skunde nurodomų teiginių dėl apeliacinio teismo pateikto nukentėjusiosios I. B. parodymų vertinimo. Kasatorė neigia teismo padarytas išvadas dėl šių parodymų, tačiau nenurodo, kokios BPK nuostatos buvo pažeistos, ir niekaip nemotyvuoja, jos manymu, padaryto esminio BPK pažeidimo, kasatorė nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų šiuo klausimu.
Nors skunde kasatorė nurodo BPK 11 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 2 punkto pažeidimus, tačiau šie teiginiai niekaip nemotyvuoti, todėl atmestini kaip deklaratyvūs.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistosios V. L. kasacinį skundą.