Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-13 · Administracinė byla Nr. eI3-695-872/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-13Vilniaus apygardos administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
eI3-695-872/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01663-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-695-872/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01663-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 55.1.3 (S) (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. kovo 2 d. raštą (atsakymą) Nr. 1SS-311-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog 2021 m. vasario 8 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT su pakartotiniu skundu – prašymu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-01-19 rašte Nr. 1SS-82-(7.5.) išdėstytų aplinkybių, atkuriant nuosavybės teises į asmeninio ūkio žemę J. N.“. Teigia, jog J. N. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią jos tėvo, buvusio žemės savininko M. K. turėtos žemės ploto dalį, t. y. šiuo atveju – į 1,03 ha asmeninio ūkio žemės naudojamą žemės sklypo plotą. Tačiau NŽT specialistai, nesutikdami atkurti nuosavybės teisių natūra, remiasi tuo pagrindu, jog žemės sklypas, į kurį pretenduojama, pagal Civilinį kodeksą turi priklausyti paveldėtojams, tačiau niekuo nepagrindžia ir nėra tam jokio teisinio pagrindo, o nesutikimą iš esmės pagrindžia tik formaliais atsakymais, toliau piktnaudžiauja savo valdžia ir žada spręsti klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo (136 Eur).

Nurodo, jog NŽT ginčijamu 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. lSS-311-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. skundą, nustačiusi, kad 2021 m. vasario 8 d. skunde išdėstyti nusiskundimai dėl Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. I šaukimo 20 sesijos sprendimu A. N. suteikto 1,10 ha asmeninio ūkio žemės ploto suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3265 patvirtintų (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pakeitimo“ (patikslintas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu Nr. 2.3-11172-01, dalinio patikslinimo“) (toliau - Projektas), taip pat dėl Projekte suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo J. N. nuosavybėn, jau yra išnagrinėti ir į juos atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. lSS-(9.5.)-536 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. lSS-2890-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. lSS-82-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Nesutinka su ginčijamu Raštu ir prašo jį panaikinti bei teigia, jog faktiškai nuo 2009 m. J. N. nuosavybės teisių atkūrimo procesas nejuda iš vietos ir nėra aišku, kada jos bus atkurtos, t. y. nepateisinamai ilgai užsitęsė šis procesas dėl pačios valdžios institucijų neveikimo. Nurodo, jog toks specialistų veikimas yra ydingas ir būtina uždrausti NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui V. K. atlyginant pinigais.

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Analogiškus klausimus pareiškėjas kėlė ir adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2020 m. lapkričio 3 d. prašyme „Dėl nuosavybės teisių į asmeniniam ūkiui naudojamą žemės sklypą atkūrimo, esanti Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SF-2967-(14.49.104.) „Dėl gauto prašymo“.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo J. N. administracinį skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 21 d. rašto Nr. 1SS-2890- (7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išsamią informaciją, paaiškinančią, kokiu pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymas Nr. 49VI-(14.49.2)-588, kuriuo keistas Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymas Nr. 2.3-11172-01. Minėto teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4702-821/2016 J. N. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02227-12 medžiaga, nutarė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir nukentėjusiąjai J. N. atstovaujančios advokatės B. J. 2012-11-16 skundu, nutarė skundą atmesti ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesant tam pagrindo.

Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Raštu pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. skundą paliko nenagrinėtą, todėl panaikinti ginčijamą Raštą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2021 m. kovo 2 d. rašto (atsakymo) Nr. 1SS-311-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog 2021 m. vasario 8 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT su pakartotiniu skundu – prašymu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-01-19 rašte Nr. 1SS-82-(7.5.) išdėstytų aplinkybių, atkuriant nuosavybės teises į asmeninio ūkio žemę J. N.“. Skunde pareiškėjas nurodė, jog paminėtu NŽT raštu neatsakyta į V. K. 2020-12-16 prašyme – skunde išdėstytus nusiskundimus, prašo konkrečiai nurodyti, kokiu pagrindu pareiškėjo mamos J. N. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,6438 ha, taip pat teigia, kad vilkinama atkurti nuosavybės teises J. N. vardu į Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 1505 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, nurodytą 3,13 ha buvusio žemės savininko M. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės plotą. Skunde teigiama, jog sprendžiant šį klausimą valstybės institucijos privalo veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai, tačiau ilgam laikui yra užkirstas į kelias į nuosavybės teisių atkūrimą J. N.. Jo teigimu, iki šiol valdžios institucijos neveikė ir neveikia vadovaudamosi gero administravimo principu. Teigia, jog NŽT 2021-01-25 atsakyme pareiškėjui neatsakė į visus jo pateiktus konkrečius klausimus, todėl papildomai prašo jam pateikti atsakymą.

NŽT, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3¹ punkte įtvirtinta nuostata skundo iš esmės nenagrinėjo ir ginčijamu 2021 m. kovo 2 d. Raštu pareiškėjo 2021 m. vasario 8 d. skundą paliko nenagrinėtą. NŽT nustatė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. I šaukimo 20 sesijos sprendimu A. N. suteikto 1,10 ha asmeninio ūkio žemės ploto suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3265 patvirtintų (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pakeitimo“ (patikslintas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu Nr. 2.3-11172-01, dalinio patikslinimo“) (toliau - Projektas), taip pat dėl Projekte suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo J. N. nuosavybėn, jau yra išnagrinėti ir į juos atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. lSS-(9.5.)-536 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. lSS-2890-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. lSS-82-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01; toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. LVAT laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015; 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą jura ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).

Paminėtina, jog pareiškėjas skunde teismui prašė: (i) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtą 2011 m. kovo 3 d. sprendimą Nr.49S-115, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusiai (duomenys neskelbtini)), bei panaikinti priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. K. 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr.49VĮ- (14.49.2.)-558, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pašalinti padarytą pažeidimą ir atlikti tokį patvarkymą: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, priimti naują sprendimą, t. y. atkurti J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusios (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teises į 1,03 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 1,0300 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), kaip yra numatyta Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01, jau paskirtą ir suformuotą sklypą 1,03 ha J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte; (ii) atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusiai (duomenys neskelbtini)) ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priimto 2011 m. kovo 3 d. sprendimo Nr.49S-115 ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558, panaikinimo; (iii) atnaujinti terminą paduodant skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 2 d. pateikto rašto (atsakymo) Nr. 1SS-311-(5.59E); (iv) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 2 d. priimtą raštą (atsakymą) Nr. 1SS-311-(5.59E), kaip nepagrįstą; (v) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; (vi) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Tačiau teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartimi atnaujino terminą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. kovo 2 d. pateikto rašto (atsakymo) Nr. lSS-311-(5.59 E.) panaikinimo ir priėmė nagrinėti skundo dalį tik dėl reikalavimo panaikinti šį Nacionalinės žemės tarnybos raštą. Todėl pareiškėjo skundas šioje byloje nagrinėtinas tik šioje apimtyje, t. y. dėl NŽT 2021 m. kovo 2 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-4702-821/2016 nagrinėjo J. N. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 21 d. rašto Nr. 1SS-2890- (7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išsamią informaciją, paaiškinančią, kokiu pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymas Nr. 49VI-(14.49.2)-588, kuriuo keistas Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymas Nr. 2.3-11172-01. Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4702-821/2016 J. N. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

Teismas minimoje byloje nustatė, kad Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės taryba 1994-01-10 I šaukimo 20 sesijos sprendimu A. N. suteikė 1,10 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu 2.3-11172-01 patvirtintas Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjos vardu buvo suprojektuotas 1,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti nuosavybėn neatlygintinai, o A. N. vardu – 0,07 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkti iš valstybės. Pareiškėjos sutuoktiniui mirus ((duomenys neskelbtini)), pagal Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėja paveldėjo ¼ dalį mirusio sutuoktinio A. N. turto. Kitas ¾ dalis A. N. turto lygiomis dalimis pavelėjo mirusiojo sūnūs. Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaras M. K. taip pat išdavė (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo tvirtinama, jog pareiškėja J. N. yra pergyvenusi sutuoktinį ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-02-24 įsakymu Nr.49VI-(14.49.2)-588 patikslino Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu Nr.2.3-11172-01 patvirtintą žemėtvarkos projektą, pakeisdamas žemės sklype Nr. 191-1 asmenį, kurio vardu suprojektuotas šis sklypas, t. y. vietoje „J. N.“ įrašydamas „A. N.“.

Taip pat teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2011-03-03 sprendimu Nr.49S-115 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į dalį 3,13 ha buvusio žemės savininko (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, suteikiant pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn 0,6438 ha žemės dalį, esančią 1,03 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, Vilniaus apskrityje. Sprendime taip pat nurodyta, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančios žemės valdos dalį 0,3863 ha žemės bus atkurtos vėliau, o nuosavybės teisės į 2,10 ha žemės, atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-05 sprendimu Nr.2.5-41-30610.

2015-06-15 prašymu pareiškėjos atstovė kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama pateikti informaciją: 1) kokiu pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos 2011-03-03 sprendimu Nr.49S-115 pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą suprojektuotą ir suderintą 1,03 ha žemės plotą, o tik į 0,6438 ha žemės ploto dalį, esančią 1,03 ha ploto žemės sklype Nr.191-1 (duomenys neskelbtini) kaime, kuris skiriasi nuo suderinto su J. N. projekte esančio žemės sklypo ploto; 2) kokiu pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-02-24 įsakymu Nr.49VI-(14.49.2)-588 pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymą Nr.2.3-11172-01 (b.l. 48-50). NŽT Vilniaus skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2015-07-24 raštu Nr.49SJ-97-(14.49.105) pateikė informaciją. Nesutikdama su NŽT Vilniaus skyriaus 2015-07-24 raštu pareiškėjos atstovė 2015-08-26 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą nurodydama, jog Vilniaus skyrius nepateikė išsamios informacijos, paaiškinančios, kokiu pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymas Nr.49VI-(14.49.2)-588, kuriuo keistas Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymas Nr.2.3-11172-01 ir prašė tokią informaciją pateikti. Teisėjų kolegija minimoje byloje darė išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnyba parengtame atsakyme 2015-10-21 rašte Nr.lSS-2890-(7.5.) (b.l. 36-38) Dėl skundo nagrinėjimo“ pateikė atsakymus į pareiškėjos skunde keliamą klausimą apie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymo priėmimo priežastis.

Taigi, atsakovė pateikdama atsakymą pareiškėjui pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai dėl Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994 m. sausio 10 d. I šaukimo 20 sesijos sprendimu A. N. suteikto 1,10 ha asmeninio ūkio žemės ploto suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-11172-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr. 3265 patvirtintų (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo pakeitimo“ (patikslintas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-558 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu Nr. 2.3-11172-01, dalinio patikslinimo“) (toliau - Projektas), taip pat dėl Projekte suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo J. N. nuosavybėn, jau yra išnagrinėti ir į juos atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. lSS-(9.5.)-536 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. lSS-2890-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. lSS-82-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Kaip matyti iš bylos duomenų, analogiškus klausimus pareiškėjas kėlė ir adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2020 m. lapkričio 3 d. prašyme „Dėl nuosavybės teisių į asmeniniam ūkiui naudojamą žemės sklypą atkūrimo, esanti Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini)“. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SF-2967-(14.49.104.) „Dėl gauto prašymo“.

Be to, iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02227-12 medžiaga, nutarė ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-02227-12 nutraukti, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02227-12 medžiaga ir nukentėjusiąjai J. N. atstovaujančios advokatės B. J. 2012-11-16 skundu, nutarė skundą atmesti ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02227-12, nesant tam pagrindo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, J. N. apie tai, kad lygiavertis turėtajam žemės sklypas už likusią Išvadoje nurodytą 0,3862 ha (vertė – 135 Eur) turėtos žemės vertę Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nebus projektuojamas ir kad ji turėtų pasirinkti kitos savivaldybės kadastro vietovę, kurioje būtų galima suprojektuoti lygiavertį turėtajam žemės sklypą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, buvo informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011-12-15 raštu Nr. 49SF-652 „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir 2015-05-26 raštu Nr.49SF-1023-(14.49.104.) „Dėl dalies žemės sklypo grąžinimo“, taip pat NŽT 2012-03-20 raštu Nr. 1SS-(9.5) -536. Ginčijamame Rašte NŽT pareiškėjui atsakė, jog nei J. N., nei V. K. nenurodė kurios kitos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl Vilniaus miesto skyrius Išvadą dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suprojektavimo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje persiuntė NŽT Vilniaus rajono skyriui ir apie tai informavo pareiškėją 2020-11-17 raštu Nr. Nr. 49SF-2967-(14.49.104.) „Dėl gauto prašymo“. Remiantis NŽT dokumentų valdymo sistemoje registruotais duomenimis V. K. apie pasirinktą kadastro vietovę Vilniaus rajono skyriaus iki šiol neinformavo. Rašte paaiškinta, jeigu pareiškėjas nenurodys kadastro vietovės, kurioje pageidautų suprojektuoti lygiavertį turėtajam žemės sklypą už likusią Išvadoje 0,3862 ha turėtos žemės vertę, bus sprendžiamas klausimas dėl likusio Išvadoje nurodyto 0,3862 ha buvusio žemės savininko M. K. turėtos žemės ploto kompensavimo pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kas byloje nustatyta, darytina išvada, jog pareiškėjas, nenurodydamas naujų faktinių aplinkybių, iš esmės siekia inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą tais pačiais klausimais, kurie jau buvo išnagrinėti ir į kuriuos buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. lSS-(9.5.)-536 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. lSS-2890-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei kituose vėlesniuose NŽT raštuose, tačiau tai prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytam teisiniam reglamentavimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl ginčijamas Raštas yra nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalimi skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas NŽT raštas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl šio Rašto panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė