Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai L. S., atsakovo atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo suteikti informaciją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad NŽT 2015-10-21 rašte nepateikti atsakymai į pareiškėjos J. N. keliamus klausimus. NŽT skundžiamu raštu pareiškėjai paaiškina, jog Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2011-02-24 įsakymu dėl Projekto patikslinimo pakeitė asmenį, kuriam suprojektuotas 1,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. 191-1), vietoj J. N. įrašydamas A. N. pavardę, tačiau šios aplinkybės, kaip ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymo turinys J. N. žinomas. Tačiau priežastis, kodėl 2011 metais vietoj J. N. vardo buvo nutarta įrašyti dar 2008 metais mirusio A. N. pavardę, taip ir lieka neaiški. Į šį klausimą dėl minimos konkrečios situacijos, J. N. neranda atsakymo ir 2011-02-24 įsakymo dėl Projekto patikslinimo preambulėje nurodytuose teisės aktuose, kuriais vadovaujantis pakeistas Projektas.

Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio bei kitų teisės aktų, kuriais remiantis buvo suteikiama žemė asmeniniam ūkiui, nuostatas asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama šeimai, o ne atskiriems šeimos nariams. Sutuoktinių įgytas turtas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis), todėl Projekte asmeninio ūkio žemės sklypai turėjo būti projektuojami vieno asmens vardu, t. y. neturėjo būti nustatytos konkrečios bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo turto dalys. Jeigu fizinis asmuo miršta, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis). Pagal Nuosavybės teisės liudijimą ir Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, J. N., tenka 1/2 bendro šeimos turto dalis ir 1/4 turto dalis, paveldėta iš A. N.. Kadangi tiek turtas, tiek teisė į turtą paveldima ta pačia tvarka, todėl Pareiškėjai Sprendimu ir 2011 m. lapkričio 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi perleidus tiek tenkančią su A. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytos asmeninio ūkio žemės dalį, tiek paveldėtos iš A. N. asmeninio ūkio žemės dalį žemės sklypuose, kurių projektiniai Nr. 191-1, Nr. 191-2 ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti likusias šių asmeninio ūkio žemės sklypų dalis turi kiti A. N. įpėdiniai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje keliamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir NŽT) 2015-10-21 rašte Nr. 1SS-2890-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateiktos informacijos pakankamumo atsakant į pareiškėjos skunde atsakovei keliamus klausimus.

Administracinės bylos rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimai nustatyta, kad Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės taryba 1994-01-10 I šaukimo 20 sesijos sprendimu A. N. suteikė 1,10 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaimuose. Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu 2.3-11172-01 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjos vardu buvo suprojektuotas 1,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. 191-1) perduoti nuosavybėn neatlygintinai, o A. N. vardu – 0,07 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. 191-2) pirkti iš valstybės (b.l. 10-12).

Pareiškėjos sutuoktiniui mirus (2008-12-08, b.l. 15), pagal Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2010-01-07 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. MK-40, b.l. 58-59) pareiškėja paveldėjo ¼ dalį mirusio sutuoktinio A. N. turto. Kitas ¾ dalis A. N. turto lygiomis dalimis pavelėjo mirusiojo sūnūs. Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaras M. K. taip pat išdavė 2010-01-07 Nuosavybės teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. MK-53), kuriuo tvirtinama, jog pareiškėja J. N. yra pergyvenusi sutuoktinį ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje (b.l. 60).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-02-24 įsakymu Nr.49VI-(14.49.2)-588 patikslino Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymu Nr.2.3-11172-01 patvirtintą žemėtvarkos projektą, pakeisdamas žemės sklype Nr. 191-1 asmenį, kurio vardu suprojektuotas šis sklypas, t.y. vietoje „J. N.“ įrašydamas „A. N.“ (b.l. 52-53).

Nacionalinės žemės tarnybos 2011-03-03 sprendimu Nr.49S-115 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į dalį 3,13 ha buvusio žemės savininko M. K. (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone turėtos žemės, suteikiant pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn 0,6438 ha žemės dalį, esančią 1,03 ha žemės sklype Nr.191-1, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui, Vilniaus apskrityje. Sprendime taip pat nurodyta, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančios žemės valdos dalį 0,3863 ha žemės bus atkurtos vėliau, o nuosavybės teisės į 2,10 ha žemės, atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-05 sprendimu Nr.2.5-41-30610 (b.l. 51).

2015-06-15 prašymu pareiškėjos atstovė advokato padėjėja L. S. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydama pateikti informaciją: 1) kokiu pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos 2011-03-03 sprendimu Nr.49S-115 pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą suprojektuotą ir suderintą 1,03 ha žemės plotą, o tik į 0,6438 ha žemės ploto dalį, esančią 1,03 ha ploto žemės sklype Nr.191-1 (duomenys neskelbtini) kaime, kuris skiriasi nuo suderinto su J. N. projekte esančio žemės sklypo ploto; 2) kokiu pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-02-24 įsakymu Nr.49VI-(14.49.2)-588 pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymą Nr.2.3-11172-01 (b.l. 48-50). NŽT Vilniaus skyrius išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir 2015-07-24 raštu Nr.49SJ-97-(14.49.105) pateikė informaciją (b.l. 39-40).

Nesutikdama su NŽT Vilniaus skyriaus 2015-07-24 raštu pareiškėjos atstovė 2015-08-26 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą nurodydama, jog Vilniaus skyrius nepateikė išsamios informacijos, paaiškinančios, kokiu pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymas Nr.49VI-(14.49.2)-588, kuriuo keistas Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymas Nr.2.3-11172-01 ir prašė tokią informaciją pateikti (b.l. 46-47).

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovės prašymą, atsakymą pateikė 2015-10-21 rašte Nr.lSS-2890-(7.5.) (b.l. 36-38) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Atsakovė pripažino, jog NŽT Vilniaus teritorinis skyrius konkrečiai neatsakė į pareiškėjos 2015-06-15 prašyme išdėstytus klausimus, t.y. nepateikė konkrečios prašomos gauti informacijos ir nurodė, jog ji teikiama šiuo raštu. Dėl NŽT 2015-10-21 raštu pateiktos informacijos pakankamumo kyla ginčas šioje byloje.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjai pateiktas raštas, atsakant į jos atstovės skundą, vertintinas tuo aspektu, ar NŽT tinkamai išnagrinėjo skundą ir pateikė visą pareiškėjos atstovės prašomą informaciją, ar jos atsakymas yra išsamus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, taip pat Viešojo administravimo įstatymas. Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei jį įgyvendinančių kitų teisės aktų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 1 d. numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Iš pareiškėjos 2015-06-15 prašymo ir 2015-08-26 skundo turinio matyti, kad ji prašė nurodyti, kokiu pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos 2011-03-03 sprendimu pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą 1,03 ha žemės plotą, o tik į 0,6438 ha žemės ploto dalį, taip pat pateikti informaciją, paaiškinančią, kokiu pagrindu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymas Nr.49VI-(14.49.2)-588.

Atsakydama pareiškėjos prašymus NŽT paaiškino, jog 2011-02-24 įsakymo dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo preambulėje yra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis projektas buvo pakeistas Taip pat pabrėžė, jog Vilniaus rajono Trakų Vokės apylinkės tarybos 1994-01-10 I šaukimo 20 sesijos spendimu, 1,10 ha asmeninio ūkio žemės plotas buvo suteiktas A. N. vardu, pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio (redakcija galiojusi iki 1997-07-22) ir 15 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2004-07-29 iki 2010-06-30) nuostatas asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama šeimai, o ne atskiriems šeimos nariams, todėl NŽT ir padarė išvadą, jog Projekte žemės ūkio žemės sklypai turėjo būti projektuojami vieno asmens vardu, t.y. neturėjo būti nustatytos konkrečios bendrąją jungtine nuosavybės teise valdomo turto dalys. NŽT 2015-10-21 rašte taip pat paaiškino Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalies nuostatas, numatančias, jog fiziniam asmeniui mirus teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kadangi Nuosavybės teisės liudijimu ir Paveldėjimo teisės liudijimu pareiškėjai tenka ½ bendro šeimos turto dalis ir ¼ turto dalis, paveldėta iš A. N., todėl pareiškėjai 2011-03-03 sprendimu ir 2011-11-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi perleidus tiek tenkančią su A. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytos asmeninio ūkio žemės dalį, tiek paveldėtos iš A. N. asmeninio žemės ūkio dalį, teisę į likusias žemės sklypų dalis turi kiti A. N. įpėdiniai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atstovės 2015-08-26 prašymą (b.l. 48-50) ir 2015-08-26 skundą pateiktą Nacionalinei žemės tarnybai (b.l. 46-47), išnagrinėjus skundą NŽT pateiktą raštą (b.l. 36-38), sprendžia, jog atsakovė pateikė pareiškėjos prašomą informaciją tiek dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymo priėmimo, tiek dėl 2011-03-03 sprendimu pareiškėjai atkurtų nuosavybės teisių į 0,6438 ha žemės ploto dalį. Pareiškėja skunde teismui teigė, jog jai nėra aiški priežastis, kodėl 2011 metais vietoj J. N. vardo buvo nutarta įrašyti dar 2008 metais mirusio A. N. pavardę. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovės rašte, taip pat atsiliepime į skundą pateikta informacija apie Žemės reformos įstatymo 15 ir 16 straipsnius, LR Civilinio kodekso straipsnius, reglamentuojančius sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir paveldėjimą pagal įstatymą, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo pateikta informacija apie NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymo priėmimo priežastis. Pažymėtina, jog nesutikdama su atsakovės atsakymu skunde teismui pareiškėja nurodo bendro pobūdžio teiginį, jog jai nėra aiški priežastis, kodėl vietoj jos vardo buvo įrašytas mirusio sutuoktinio vardas, tačiau nenurodo konkrečių nuostatų, kurias atsakovas, jos manymu, atsakovė turėtų paaiškinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba parengtame atsakyme 2015-10-21 rašte Nr.lSS-2890-(7.5.) (b.l. 36-38) Dėl skundo nagrinėjimo“ pateikė atsakymus į pareiškėjos skunde keliamą klausimą apie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-24 įsakymo priėmimo priežastis.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog atsakovės atsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, pasirašytas įgalioto asmens, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovės darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjos skundus, pareiškimus ar prašymus jai priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovė įvykdė jai priskirtas funkcijas, t.y. gavusi pareiškėjos skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus rašto, kuriuo buvo teikiama pareiškėjos prašoma informacija, tinkamai vykdė administracinę procedūrą, išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei padarė teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurias įformino raštu. Atsakovės atsakymas yra išsamus, nustačius, kad teritorinis skyrius pareiškėjai pateikė neišsamią informaciją, atsakovė rašte atsakė į visus pareiškėjos keliamus klausimus, todėl 2015-10-21 raštas pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo atsakovės įpareigoti teikti pareiškėjos prašomą informaciją, kadangi ši informacija pareiškėjai yra pateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.