Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-23 · Civilinė byla Nr. e2S-2935-432/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-23
Bylos Nr.
e2S-2935-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
Skolininkas
J. J., M. L., A. G., N. S.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025-07-01 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Kaunas pareiškimą skolininkams J. J., M. L., A. G. ir N. S. dėl teismo įsakymo išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismas 2025-04-29 priėmė kreditorės pareiškimą ir 2025-04-29 išdavė teismo įsakymą dėl 154,57 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų: 11 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur išlaidų už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą, 7,24 Eur išlaidų už duomenų iš Gyventojų registro gavimą bei 60 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininkų J. J., M. L., A. G. ir N. S. proporcingai turimai turto daliai.

2. Per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skolininkės J. J. ir M. L. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir 2025-04-29 teismo įsakymo, todėl pateikti prieštaravimai 2025-06-16 nutartimi priimti, o kreditorei išaiškinta jos teisė pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Šalies argumentai

3. 2025-06-30 kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl pareiškimo atsisakymo (registracijos Nr. DOK-26059), nurodydama, jog skolininkai po kreipimosi į teismą sumokėjo prašomą priteisti skolą už kreditorės suteiktas paslaugas bei prašė priteisti iš skolininkų kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2025-06-25 teisme gautas kitas kreditorės pareiškimas dėl pareiškimo atsisakymo (registracijos Nr. DOK-26098), kuriame kreditorė patikslino skolininkų duomenis bei pakartotinai atsisakė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei prašė iš skolininkų priteisti kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininkų kaltų veiksmų, todėl būtent skolininkai ir turi atlyginti šias išlaidas. Pareiškime nurodė, jog kreditorei žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2025-07-01 nutartimi priėmė kreditorės UAB Mano Būstas Kaunas atsisakymą pareiškimo reikalavimų skolininkams J. J., M. L., A. G. ir N. S., panaikino 2025-04-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5293-1186/2025 ir civilinę bylą nutraukė. Kreditorės UAB Mano Būstas Kaunas prašymą priteisti iš skolininkų M. L., J. J., N. S., A. G. bylinėjimosi išlaidas atmetė.

5. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas sprendė, kad kreditorės prašymas dėl pareiškimo atsisakymo, nurodžius, kad jai žinomos pareiškimo (ieškinio) atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtinas, 2025-04-29 teismo įsakymas panaikintinas, o byla nutrauktina. Nurodė, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

6. Kreditorė taip pat prašė iš skolininkų M. L., J. J., N. S., A. G. lygiomis dalimis priteisti kreditorės patirtas ir skolininkų neapmokėtas bylinėjimosi išlaidas: 11,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už duomenų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro, 7,24 Eur už duomenų iš Gyventojų registro gavimą, 60 Eur už teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus. Kreditorė nurodė, jog šios bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl to, jog skolininkai su kreditore atsiskaitė jau po kreipimosi į teismą, todėl, kreditorės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl skolininkų veiksmų. Pareiškime dėl pareiškimo atsisakymo kreditorė nurodė, jog skolininkai 2025-04-29 mokėjimą (237,11 Eur) atliko pagal 2025-03-31 sąskaitą, kurios mokėjimo terminas suėjo 2025-04-30.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorė pati pasirinko faktinį pareiškimo pagrindą, pateikė skolininkams apmokėti 2025-03-31 sąskaitą ir nurodė, jog sąskaitos apmokėjimo terminas – 2025-04-30. Skolininkai sąskaitą apmokėjo 2025-04-29, o kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, nepasibaigus sąskaitos apmokėjimo terminui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kreditorės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl skolininkų kaltės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininkų veiksmų.

III. Atskirojo skundo esmė.

8. Apeliantė (kreditorė) pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025-07-01 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025-07-01 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5293-1186/2025 dalį, kuria atmestas kreditorės UAB Mano Būstas Kaunas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šį klausimą išspręsti iš esmės: priteisti iš skolininkų J. J., M. L., A. G. ir N. S. lygiomis dalimis UAB Mano Būstas Kaunas 80,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

9. Apeliantė nesutinka su nutartimi, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti prašymą dėl išlaidų priteisimo ne tik pažeidžia kreditorės teisėtus lūkesčius, bet ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei CPK 94 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui.

10. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nuspręsdamas, kad kreditorės kreipimasis į teismą buvo per ankstyvas. Teismas savo sprendimą grindė 2025-03-31 išrašytos sąskaitos Nr. MBKG250029658 apmokėjimo terminu – 2025-04-30. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas dėl visiškai kito įsiskolinimo. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodoma, jog reikalaujama priteisti 154,57 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2024-12-01 iki 2025-02-28 (įsiskolinimą skolininkai privalėjo padengti iki 2025-03-31). Pažymėtina, kad šio įsiskolinimo mokėjimo terminai buvo seniai pasibaigę. Vadinasi, kreditorė kreipėsi į teismą dėl seno, pradelsto įsiskolinimo, o ne dėl kovo mėnesio paslaugų, kurių apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs.

11. Apeliantė paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skolininkų kaltę ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Nors byla buvo nutraukta, kreditorei atsisakius reikalavimo, atsisakymo priežastis buvo ta, jog skolininkai įsiskolinimą sumokėjo, jau prasidėjus teisminiam procesui.

12. Nagrinėjamu atveju kreditorė, negavusi apmokėjimo už 2024 m. gruodžio – 2025 m. vasario mėnesių paslaugas, kreipėsi į teismą, kad apgintų pažeistas teises. Būtent ilgalaikis skolininkų neveikimas (skolos nemokėjimas) tiesiogiai lėmė būtinybę pradėti teisminį procesą ir patirti bylinėjimosi išlaidas: sumokėti žyminį mokestį (11 Eur), apmokėti už duomenų gavimą iš registrų (2,64 Eur + 7,24 Eur) bei sumokėti užmokestį už teisinę pagalbą (60 Eur).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, be kitko, buvo atmestas kreditorės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. CPK 42 straipsnis įtvirtina ieškovo teisę atsisakyti ieškinio, t. y. teisę atsisakyti pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. CPK 294 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi, teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

16. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-31 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 30 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pagal byloje esančius įrodymus konstatavo, jog skolininkams pateiktos sąskaitos apmokėjimo laikas turėjo pasibaigti 2025-04-30, jie apmokėjo sąskaitą 2025-04-29 (dėl apmokėjimo datos ginčo byloje nėra), vadinasi, kreditorė per anksti kreipėsi į teismą (pareiškimas gautas 2025-04-28) ir pati yra atsakinga už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kreditorė, tvirtindama, kad kreipdamasi į teismą, reikalavo, kad skolininkai sumokėtų užmokestį už laikotarpį nuo 2024-12-01 iki 2025-02-28 – 154,57 Eur, nepateikė atitinkamą mokėjimo prievolę pagrindžiančių įrodymų ir sąskaitos, kurioje būtų nurodytas tokio dydžio mokėjimas bei sumokėjimo terminas iki kreditorės kreipimosi į teismą. Vienintelė teismui patikta sąskaita – prie kreditorės 2025-06-30 pareiškimo atsisakymo (DOK-26059 ir DOK-26098) pridėta 2025-03-31 sąskaita už suteiktas paslaugas 2025 m. kovo mėn. serija MBKG250029658. Kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių skolininkų prievoles kreditorei, nepateikta, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė apie skolininkų prievoles ir jų įvykdymo terminus pagal vienintelę kreditorės pateiktą 2025-03-31 sąskaitą (joje nurodytas apmokėjimo terminas – 2025-04-30).

20. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka pateiktus įrodymus, yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2025-07-01 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025-07-01 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas