Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1323-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
2A-1323-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19603-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2A-1323-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19603-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.20.; 2.6.10.5.2.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo už neteisėtą nušalinimą nuo pareigų ir neteisėtą nuteisimą, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 25 808,50 Eur turtinės, 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013, ieškovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 48 MGL (6 240,00 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-04 nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-05-10 nutartimi buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams. Nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas nurodant, kad ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir būdamas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminas buvo nepateisinamai ilgas. Ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas ne tarnybinio patikrinimo išvadų pagrindu ir ne darbdavio, o teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Be to, 2013-12-05 portale delfi.lt buvo išplatinta publikacija pavadinimu „Muitininkus pražudė kremai ir atviri pokalbiai telefonu“, kurioje plačiai aprašyta baudžiamoji byla, paminėtos visų pavardės ir teismo skirtos bausmės. Po šios publikacijos daug išgyvenimų patyrė ne tik ieškovas, bet ir kiti jo šeimos nariai, kadangi visi dirba kolektyvuose, o vienas sūnus tarnauja Pasienio apsaugos tarnyboje, todėl visi šie įvykiai turėjo įtakos ir jo tarnyboje. Nušalinimo nuo pareigų laikas buvo pakankamai ilgas ir nemotyvuotas, pareikšti įtarimai ne tik trukdė įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais, kaimynais, pablogėjo sveikata.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neteisėti veiksmai turi būti įrodyti ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Piktnaudžiavimas yra toks pat teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Dėl šios priežasties išteisinamasis nuosprendis šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Nė vienoje teismo nutartyje dėl nušalinimo nuo pareigų nėra konstatuota, kad ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas, todėl kitoks vertinimas reikštų, kad įsiteisėjusios nutartys yra neteisėtos. Ieškovas, grįsdamas neturinę žalą, pateikia portalo „delfi“ straipsnį, tačiau straipsnio autorius rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ši byla buvo vieša, todėl valstybė negali atsakyti už žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją iš teismų. Ieškovas galėjo kreiptis į minėtą žiniasklaidos priemonę ir pareikalauti paneigti nurodytame straipsnyje apie ieškovą paskleistą neteisingą informaciją ir/ar prašyti priteisti neturtinę žalą.Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad, ieškovą išteisinus pagal kasacinio teismo nutartį, nėra pagrindo pripažinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus neteisėtais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepadarė klaidų, turėjusių esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovo teiginiai, jog nušalinimas nuo pareigų trukdė ne tik įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais, kaimynais, pablogėjo sveikata, yra deklaratyvūs. Be to, paties ieškovo veiksmai lėmė, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai, pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-22 sprendimu ieškovo A. K. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai argumentavo, kad nors kasacinis teismas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartyje konstatuota, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, jog paaiškėjus, kad E. B. taip veikė iš anksto susitaręs su A. K. bei S. O., buvo sumenkintas Valstybinės teritorinės muitinės prestižas ir jos pareigūnų vardas. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutiko su teismų išvadomis dėl piktnaudžiavimo, konstatavo, kad „...veikų baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo E. B. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, konstatavus, kad E. B. piktnaudžiavimas nepadarė didelės žalos valstybei ir nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir A. K. bei S. O. padarytų veikų, t. y. S. O. ir A. K. kurstymo piktnaudžiauti, baudžiamasis teisinis vertinimas. Jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.“. Tai iš esmės pagrindė ir trečiojo asmens argumentus, jog paties ieškovo veiksmai lėmė, kad jam buvo pareikšti įtarimai ir buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Teismas darė išvadą, kad toks išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.Teismų procesiniai sprendimai dėl nušalinimo nuo pareigų yra galiojantys ir neginčijami, nėra teisinio pagrindo jų kvestionuoti, todėl teismas sprendė, kad minėto išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.Pasak teismo, nesant teismų neteisėtų veiksmų atsakovui nekyla atsakomybė dėl būtent teismų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, siejamo su negautu atlyginimu nušalinimo laikotarpiu, tiek neturtinės žalos, kuri taip pat turi būti kildinama iš neteisėtų veiksmų, atlyginimu.Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nušalimo metu negauto darbo užmokesčio priteisimo iš esmės išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-08 nutartimi: administracinėje byloje A. K. reikalavo įpareigoti atsakovą išmokėti visas priklausančias pinigų sumas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnį ir teismas patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, o administracinę bylą nutraukė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už visą nušalinimo laikotarpį yra išspręstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-06-17 nutartimi apeliantą išteisino ir baudžiamąją bylą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu. Kasacinis teismas konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus laikyti teisėtais nėra pagrindo. Apeliantas nėra padaręs nei nusikaltimo, nei drausminio nusižengimo ir jo kaltė nėra patvirtinta, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad jis sutinka su teismų nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus, dėl to yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių. Be to, muitinės vadovybė taip pat nerado pagrindo dėl šio įvykio atlikti tarnybinį patikrinimą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nebuvo sudėtingas, todėl apelianto nušalinimas nuo pareigų trims metams negali būti pateisinamas. Teismas nevertino prokurorų veiksmų, t. y. jo atsisakymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.Teismas klaidingai nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, nes apeliantui buvo atlyginta tik už priverstinės pravaikštos laiką, o ne už nušalinimo laikotarpį.Pareikšti įtarimai apeliantui trukdė ne tik įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais ir kaimynais, pablogėjo jo sveikata. Išgyvenimų patyrė ir apelianto šeimos nariai.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs kasacinės instancijos teismas kitaip įvertino žalos dydį, tačiau nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų.Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo (sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjui prašymą dėl įtariamojo A. K. laikino nušalinimo nuo Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto inspektoriaus pareigų. Teismas 2011-05-10 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir A. K. nušalino nuo pareigų. Byloje yra pateiktos nutartys dėl laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimo ir nutartys dėl šių sprendimų apskundimo. Pažymėtina, kad nė viename procesiniame dokumente nėra konstatuota, kad ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas.Nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariamas apeliantas, priskirtina prie nusikaltimų valstybės tarnybai bei viešiesiems interesams, todėl tolesnis apelianto darbas nebuvo suderinamas su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu, galėjo padaryti žalą valstybės institucijai.Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto atžvilgiu pagrįstai ir teisėtai nebuvo vykdomos tarnybinio patikrinimo procedūros ir nespręstas apelianto tarnybinės atsakomybės klausimas, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.Kasacinis teismas visiškai sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir apelianto padarytų veiksmų vertinimu kaip atitinkančiu kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis veikos požymius. Teismas tai patvirtino, įvertinęs apelianto telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų (SMS) išklotines, kurios taip pat buvo pagrindu pradėti baudžiamąjį persekiojimą, todėl ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai, turint pakankamai duomenų įtarti jį nusikalstamos veikos padarymu, nes paties apelianto veiksmai lėmė tai, kad jam buvo pareikšti įtarimai ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-08-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013 ieškovą pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 48 MGL (6 240,00 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl neteisėto nuosprendžio priėmimo ir neteisėto nušalinimo nuo pareigų. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi, panaikindamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-04 nutartį, konstatavo, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad paaiškėjus, kad E. B. taip veikė iš anksto susitaręs su A. K. bei S. O., buvo sumenkintas Valstybinės teritorinės muitinės prestižas ir jos pareigūnų vardas. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutiko su teismų išvadomis dėl piktnaudžiavimo, konstatavo, kad „...veikų baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo E. B. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, konstatavus, kad E. B. piktnaudžiavimas nepadarė didelės žalos valstybei ir nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir A. K. bei S. O. padarytų veikų, t. y. S. O. ir A. K. kurstymo piktnaudžiauti, baudžiamasis teisinis vertinimas. Jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties“. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, kasacinio teismo konstatuota, kad jis visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2014, išdėstytus motyvus, bei esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks išteisinamasis nuosprendis nereiškia pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-05-10 nutartimi buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams. Nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas vėlesnėmis teismo nutartimis nurodant, kad ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir būdamas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda. Pasak apelianto, jo nušalinimas nuo pareigų tokiam ilgam laikotarpiui yra nepateisinamas. Nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos. Pagal BK 228 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, todėl sutiktina su atsakove, kad esant tokiems pareikštiems įtarimams, tolesnis apelianto darbas nebuvo suderinamas su jo, kaip valstybės tarnautojo, statusu. Be to, teismų procesiniai sprendimai dėl nušalinimo nuo pareigų yra galiojantys ir neginčijami. Tai, kad vėliau procese asmuo buvo išteisintas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ar procesinės prievartos priemonės taikymo ankstesnėje proceso stadijoje.Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino prokuroro veiksmų, neleidžiant jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent tokiomis aplinkybėmis apeliantas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl jomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).Apeliantui neįrodžius teismų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiu atveju valstybės civilinė atsakomybė neatsiranda. Nepaisant to, skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Apeliantas nesutinka ir su šiomis teismo išvadomis, todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, pasisako ir dėl šių apeliacinio skundo argumentų.Ieškovas turtinę žalą kildina iš jo negauto darbo užmokesčio nušalinimo nuo tarnybos metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-01-08 nutartimi patvirtino 2015-12-28 ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė visus ginčus, susijusius su A. K. atleidimu iš darbo pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymą Nr. 1P-1668 su vėlesniais pakeitimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už visą nušalinimo laikotarpį yra išspręstas, nes administracinėje byloje A. K. reikalavo įpareigoti atsakovą išmokėti visas priklausančias pinigų sumas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnį (reikalavimas buvo grindžiamas darbo užmokesčio priteisimu už visą nušalinimo laikotarpį). Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu pagrįstai netenkino ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė teismo pareigūnų neteisėtų veiksmų, turėjusių esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat neįrodė, kad jam dėl šio baudžiamojo proceso buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nesant šių būtinų sąlygų, nėra pagrindo taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnį, todėl apelianto ieškinys atmestas teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų teisingumo nepaneigia, o nenustačius jokių esminių procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti. Atsakovas ir trečiasis asmuo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dainius RinkevičiusEglė SurgailienėJelena Šiškina