- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-402-380/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00094-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- S. N., J. B.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis
- Kategorijos
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamų S. N. ir J. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-26 nutarimu S. N. ir J. B. nubausti už tai, kad 2017-12-16, tiksli valanda tyrimo metu nenustatyta, būdami medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojais, kartu su to paties būrelio medžiotoju L. G., dėl kurio administracinio nusižengimo byla išnagrinėta 2018-09-26, medžioklės plotuose prie (duomenys neskelbtini), dorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį – tauriojo elnio patiną. Tokiais veiksmais S. N. ir J. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus, draudžiančius gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
Šalies argumentai
2. S. N. ir J. B. gynėjas M. Martinaitis apeliacinius skundu su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-26 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje surinkta įrodymų, kurių pagrindu galima nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Teismas rėmėsi aplinkos apsaugos pareigūnų bei suinteresuoto ir šališko asmens K. L., kuris yra tiesiogiai susijęs ir palaiko glaudžius santykius su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucijos) vadovu V. M., parodymais. S. L. yra suinteresuotas pakenkti visiems asociacijos nariams dėl jam, būnant būrelio nariu, pritaikytos drausminės nuobaudos bei jo pašalinimo iš būrelio narių, teismas šio asmens parodymus turėjo vertinti kritiškai. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-26 nutarimu administracinio nusižengimo byla, pradėta pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl L. G., nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; nutarime pažymėta, jog „institucija neįrodė, jog buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas bei fakto, kad jo sumedžiotas buvo būtent tas žvėris, o ne kitas. Apie tai, kad gyvūnas buvo nušautas, ar kokiu kitu būdu sumedžiotas, kailį apžiūrėjęs ekspertas savo išvadoje nepateikė. Nuo medžioklės praėjus daugiau negu pusei paros, duobėje pagal nenustatyto asmens parodymus rastas kažkoks kailis dar neįrodo fakto, kad jis yra to žvėries, kurį L. G. sumedžiojo“. Apeliaciniame skunde cituojamos ANK nuostatos, reglamentuojančios administracinės atsakomybės pagrindus, taip pat kasacinio teismo praktika, jog bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kad Institucija turi įrodyti asmens kaltę, o ne asmuo turi įrodyti savo nekaltumą. Skunde akcentuojama, jog Institucija neįrodė ir teismas nenustatė, jog surastas žvėries kailis priklauso tauriojo elnio patinui, kad būtent tas žvėris, o ne kitas buvo sumedžiotas panaudojant šautuvą IŽ-18, o ne kitokiu būdu jam buvo atimta gyvybė. Pirmosios instancijos teismas išskyrė vienintelį įrodymą, kuris turėjo pagrįsti S. N. ir J. B. kaltę dėl veikos, t. y. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2017-12-18 pažymą Nr. 08, tačiau ši pažyma nėra informatyvi bei konkreti, nepagrįsta moksliškai pagrįstais tyrimų rezultatais, nėra jokios nuorodos į metodinę literatūrą, kuri patvirtintų pažymoje nurodytų teiginių ar pamąstymų pagrįstumą. Ši informacinė pažymą vertintina kaip subjektyvi vieno asmens nuomonė. Teigiama, jog pažyma neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų, joje pateikiamos tik prielaidos. Apeliacinio skundo autoriui nuostabą kelia pažymoje užfiksuotas faktas, jog prie kažkurio iš kailių buvo surastas ir lyties organas su sėklidėmis, tačiau neaprašyta tiksli organų buvimo vieta kailio atžvilgiu, jų būklė, matmenys, nėra aišku, ar šie organai priklauso elninių kilmės žvėriui, o ne kitam kanopiniam žvėriui, t. y. apsiribota vien faktu, kad apžiūros metu surasti vyriškos lyties organai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažymoje trūksta duomenų konkretumo, pvz., kokio amžiaus žvėris buvo, kaip ir kokiu būdu sumedžioti žvėrys, ar jie buvo sumedžioti (šios abejonės neišsklaidė ir V. Z. apklausa, nes jis nurodė, jog apžiūros metu jokia metodika nesivadovavo ir jos neturi, šautinių žaizdų kailyje nenustatė, kadangi to neprašė atlikti Institucijos darbuotojai, kailių netyrė). Nepagrįstas V. Z. teiginys, kad rastas lyties organas su sėklidėmis buvo vientisas darinys, prikibęs prie dalies kirkšnies, toks teiginys neatitinka pažymos Nr. 08 turinio bei prieštarauja vaizdinės medžiagos Nr. 0485, Nr. 0492 ir Nr. 0493 turiniui. Pažymėtina tai, kad liudytojai V. M., V. K., A. Ž. bei P. B. apžiūrėdami ant kanalo krašto surastą kailį jokių lyties organų nerado, todėl buvo nuspręsta kreiptis į ekspertą dėl lyties nustatymo pagal surastą kailį. Iš vaizdo įrašo Nr. GOPR 0485 matyti, jog pareigūnas V. M., detaliai apžiūrėjęs kailį bei uodegos ertmę, konstatuoja, kad jis negali nustatyti žvėries lyties, nes nėra išorinių lyties organų, todėl kreipsis į ekspertą. Iš vaizdo medžiagos Nr. GOPR 0492 ir Nr. GOPR 0493 matyti, jog mėsos gabalas, kuris užvadintas V. Z. kaip lyties organai, yra priešingoje pusėje negu kirkšnis ar išeinamoji anga, t. y. mėsos gabalas yra priekinėje kailio pusėje prie dešinės, o ne galinėje dalyje prie uodegos bei išeinamosios angos, ši vaizdo medžiaga paneigia V. Z. teiginius, kad šie lyties organai buvo vientisas darinys prie kirkšnies. Faktą, kad lyties organai negalėjo būti prie kailio kaip vientisas darinys, patvirtina ir filmuota medžiaga Nr. GOPR 0478, joje užfiksuota detali kailio apžiūra, tačiau neaišku, kodėl pareigūnai nefilmavo įvykio vietos iš karto, kai galbūt šis kailis buvo iškasamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu „X“ (šiuo metu išviešintu liudytoju K. L.), kurio viso proceso metu nenorėjo nurodyti V. M.. Skunde pažymima, jog nagrinėjamu atveju matyti kailis, kuris padėtas ar numestas tiesiog ant grunto paviršiaus, todėl akivaizdu, kad šis kailis galėjo būti ir buvo sukeistas per 12 val. laikotarpį nuo medžioklės pabaigos, galbūt to paties asmens, kuris informavo V. M. apie galbūt padarytą pažeidimą ir kartu buvo nuvykęs į įvykio vietą, nes pasak M. K., jis duobę iškasė apie 50–60 cm ir ten kailį bei visas atliekas suvertęs užkasė, ten sumetė ir kojų likučius. Sumedžiota ir išdorota buvo elnio patelė, todėl jokių išorinių lyties organų būti negalėjo. Skunde teigiama, jog siekiant išsklaidyti visas abejones, buvo būtina atlikti ekspertizę. Iš vaizdo medžiagos Nr. GOPR 0473 matyti, jog Institucijos pareigūnas užfiksavo šviežias automobilio protektoriaus vėžes, tačiau jokių veiksmų išsiaiškinti, kas buvo patekęs į įvykio vietą, iki atvyko pareigūnai, V. M. nesiėmė. Iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų bei V. M. parodymų aišku, jog privažiuoti prie kanalo su transportu nebuvo įmanoma, tačiau, kaip minėta, užfiksuotas vaizdas patvirtina, jog tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo privažiavęs prie duobės, esančios ant kanalo krašto. Medžiotojų manymu, tai iš būrelio pašalintas asmuo K. L., kuris turėjo ir galėjo sukeisti kailius vietomis, siekdamas pakenkti medžioklės vadovui P. B., L. G. ir kitiems būrelio nariams už visuotiniuose susirinkimuose priimtus K. L. nepalankius sprendimus bei jam taikytas sankcijas. Faktą, kad šis asmuo pranešė bei buvo įvykio vietoje, netiesiogiai patvirtino ir pats V. M., kuris viso proceso metu neigė pažįstantis K. L.. Pareigūnas nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005-10-07 įsakymo Nr. D1-484 reikalavimų, nepagrįstai nuslėpė tiesioginį įvykio liudytoją ir dėl neaiškių priežasčių ar asmeninių sumetimų taikė anonimiškumą pagal šio asmens prašymą. Nei ANK, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės įslaptinti ar neviešinti asmens, o tokie pareigūno veiksmai traktuotini kaip šiurkštus ANK nuostatų pažeidimas, galimas pareigų neatlikimas bei asmens, kuris užsiima provokacijomis, neišviešinimas. Akivaizdu, kad K. L. Institucijos vadovas V. M. pažįsta, nes teisme pripažino, kad pagal medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių pateiktus vaizdo įrašus dėl keturių galbūt nelegalaus medžiojimo su šunimis atvejų atliko tyrimą dėl K. L., tačiau apie rezultatus pareiškėjų oficialiai neinformavo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucijos vadovas V. M., atlikdamas 2017-12-16 įvykio tyrimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. D1-484 patvirtintų Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijų, t. y. neišsiaiškino ir nefiksavo asmenų, įtariamų padarius pažeidimą (33.1 punktas), asmens, pranešusio apie pažeidimą, anketinių duomenų (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefono numeris ir kt.) (33.2 punktas), pažeidimą mačiusių asmenų (liudytojų), jų anketinių duomenų (33.3 punktas), kitų būtinų pažeidimui išaiškinti duomenų (33.4 punktas). Taigi, skundo autoriaus teigimu, V. M. negalėjo ir neturėjo teisės įslaptinti ir kitokiu būdu nefiksuoti jam nepažįstamo asmens parodymų, t. y. K. L. parodymų, kuris yra ir buvo priešiškai nusiteikęs prieš P. B. ir kitus medžiotojus. Siekdamas išvengti privačių ir viešųjų interesų konflikto V. M. turėjo ir galėjo nusišalinti nuo tyrimo atlikimo. Skunde taip pat pažymima, jog medžioklės lapas Nr. 000059 visas ar iš dalies nėra Institucijos panaikintas, tai rodo, kad šiame dokumente nurodyta informacija yra teisinga bei pagrįsta, todėl duomenys yra galiojantys. Dokumente yra nurodyta, jog 2017-12-16 P. B. ir L. G. nušovė po vieną elnio patelę, o L. G. – ir stirnos jauniklį. Šiam tikslui panaudotos licencijos Nr. 005387, 001380 ir 001381. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad būrelis turėjo ir tauriojo elnio patinui licenciją Nr. 00541, kurią galėjo panaudoti, jei būtų buvęs atsitiktinai nušautas patinas. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog tyrimo metu nesilaikyta ir įvykio vietos apžiūros reikalavimų, numatytų ANK 593 straipsnyje, 594 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, neužfiksuoti ir neapžiūrėti tyrimui svarbūs duomenys, t. y. kailiai, žvėrių vidaus organai, nepaimti tyrimui reikalingi kraujo ar vidaus organų mėginiai, transporto priemonių pėdsakai įvykio vietoje neaprašyti bei nepadarytos atliejos. Iš įvykio vietos paimti kailiai nesunumeruoti, neužantspauduoti bei neaprašyti protokoluose, nesudarytos įvykio vietos schemos su tiksliais duomenimis apie surastas žvėrių atliekas. ANK 594 straipsnio 1 dalis numato, jog vaizdo ir garso įrašai gali būti papildoma priemonė duomenims užfiksuoti, tačiau nepakeičia tyrimo veiksmų protokolo. Tyrimo veiksmo protokolai, kuriuose užfiksuotos L. G., K. P., J. B., S. N., P. B., M. K., G. B. apklausos, procesine prasme yra beverčiai, juose nėra žymos apie susipažinimą, parašų. V. M. negalėjo atsakyti, kokiu statusu šie asmenys buvo apklausti ir kokias procesines teises ir pareigas jie turėjo. Neaišku, kodėl L. G., J. B. ir S. N. buvo apklausiami dar kartą kaip liudytojai, įspėjami už melagingus parodymus bei apklausos metu buvo verčiami duoti parodymus prieš save, kai Institucija turėjo pakankamai duomenų apie jų padarytą veiką. Tokiais veiksmais buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos (LAT 2K-168-2011). Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vyko planinė medžioklė su varovais, L. G. šovė į link jo bėgančius penkis žvėris, kaip jis nurodė, į 5 elnių pateles, jis nenurodė aplinkybių, jog tarp žvėrių buvo elnio patinas, kurį galbūt per klaidą galėjo sumedžioti. Minėtas liudytojas nurodė, jog po jo iššautų trijų šūvių, kai jau prieš tai buvo šauta kitų medžiotojų, iš kanalo pakilo tik 4 žvėrys. Jis suprato, jog šiame kanale galėjo likti elnių rūšies žvėris – patelė. Kaip jis nurodė, tą dieną buvo sumedžiojęs stirnų rūšies žvėrį, tai buvo įrašyta į medžioklės lapą, o pabaigus medžioklę jis nuėjo pas medžioklės būrelio vadovą ir informavo, kad kanale yra kritęs vienas iš žvėrių. Pagal medžioklės vadovo paliepimą gavo licenciją sumedžioti patelei, bet ne patinui. Parėjės prie žvėries L. G. pamatė, kad S. N. ir J. B. buvo įpjovę kailį prie galinių kojų bei pasiruošę tolesniam dorojimui, vėliau L. G. prisidėjo prie galvos nukirtimo. Kadangi prie kanalo krašto dėl purvyno ir šlapios dangos nebuvo galima privažiuoti su traktoriumi, nes tokio žvėries į džipą neįkelsi, P. B. leido išdoroti žvėrį vietoje, o atliekas laikinai užkasti duobėje, šias atliekas būtų išvežę vėliau. Išdėstytas aplinkybes nurodė visi medžioklėje dalyvavę asmenys, t. y. kad nebuvo sunkiosios technikos, kuri galėjo įvažiuoti į vandeniu įmirkusią laukymę bei paimti sumedžiotus elnių rūšies žvėris. Neaišku, po kieno šūvio ir kokiu būdu buvo sumedžiotas tas žvėris, kuris buvo įrašytas į medžioklės lapą. L. G. pripažino, kad jis paskutinis paleido šūvius į žvėris, tačiau būtina įvertinti ir P. B. parodymus, kad vienas žvėris buvo atsiskyręs nuo bandos po jo paleistų šūvių, nes buvo sužeistas. Liko neatsakyta į klausimus, po kurio iš medžiotojų paleistų šūvių žvėris buvo mirtinai sužalotas, kokie tai sužalojimai, iš kurios pusės buvo pataikyta, kiek šūvių paleista į žvėrį, ar žvėris nukraujavo, ar kitokiu būdu prarado jėgas lipdamas iš kanalo. Faktas, kad sumedžiotas žvėris, kuris buvo pažymėtas licencija, buvo iki pusės išlindęs iš vandens ir gulėjo ant kanalo viršaus, vieta, kur buvo išdorotas ir užkastas žvėris, buvo durpžemis, kailis buvo purvinas, nes buvo įmirkęs vandenyje, susitepęs maurais. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti medžiotojai. Tačiau kailis, kuris buvo surastas, yra kitas, ne to žvėries, kuris buvo sumedžiotas ir išdorotas 2017-12-16. Be to, J. B. nurodė, jog su K. L. 2017-12-16 vakare nebuvo susitikęs ir jokių kalbų apie medžioklę negalėjo būti, J. B. mano, kad K. L. jį apkalba ir, žinodamas visas anksčiau išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, siekia sau palankių tikslų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo byla dėl L. G. nutraukta. Nurodo, jog dėl minėto asmens yra priimtas nutarimas, L. G. pripažintas padaręs ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 800 Eur bauda, vieneriems metams atimta teisė medžioti bei konfiskuotas L. G. priklausantis medžioklinis šautuvas. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog apeliaciniame skunde yra bandoma sumenkinti apie pažeidimą pranešusį asmenį, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog nepaisant to, dėl kokių priežasčių asmuo pranešė apie padarytą nusižengimą, apie neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną Institucijai pranešė K. L., šiuos duomenis gavęs iš medžioklėje dalyvavusio J. B., jo pateikta informacija pasitvirtino Institucijos pareigūnams vykdant gautos informacijos patikrinimą. K. L. yra to paties medžiotojų būrelio narys, jis teisme parodė, kad 2017-12-15 jis medžiojo Plungės rajone. Po medžioklės jam paskambino J. B., susitarė susitikti ir pasikalbėti pas jį, kur medžioklės vadovas P. B. jam papasakojo, kad medžioklės metu neteisėtai buvo sumedžiotas ir išdorotas tauriojo elnio patinas. Be to, visa neigiama informacija apie pranešėją buvo teikiama nuo pat pirmos dienos, kai pareigūnai pradėjo apklausinėti pažeidimą padariusius asmenis, iki to laiko Institucija neturėjo jokios informacijos, pagal kurią galėtų kritiškai vertinti K. L. pateiktą informaciją apie padarytą pažeidimą. Atsiliepime nurodoma, jog nors apeliaciniame skunde bandoma sukelti abejonių dėl žvėries lyties, žuvimo aplinkybių, galbūt sukeisto kailio, tačiau nurodoma, jog pažymoje ekspertas aiškiai apibūdino dviejų tauriųjų elnių kailius, iš jų vienas pagal požymius – tauriojo elnio patino. Atsiliepime sutinkama, jog kailiai tiek įvykio vietoje, tiek pateikiant juos ekspertui nebuvo sunumeruoti, tačiau tai objektyviai neturėjo jokios reikšmės tiek tada, kai kailiai buvo apžiūrėti jų iškasimo vietoje, tiek ekspertui juos apžiūrint. Atsiliepime nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų gynėjas nepagrįstai sumenkina jo ginamiesiems nepalankias eksperto išvadas. Be to, iš byloje pateiktų įrašų aiškiai matyti, jog ginčo kailyje yra tik patinui būdinga viena (išeinamoji) anga po uodega, o kitame kailyje yra tik patelei būdingos dvi ( išeinamoji ir lytinių organų) angos po uodega. Visuma šių aplinkybių leidžia kaip objektyvią vertinti eksperto išvadą, jog ginčo kailis priklauso būtent tauriojo elnio patinui. Kailio priklausomybę patinui patvirtina ir P. B.. Atsiliepime pažymima, jog S. N. ir J. B. iš ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų yra inkriminuotas žvėries dorojimas. Pažymima, jog tarnybiniuose pranešimuose, filmuotoje medžiagoje ir pareigūnų parodymuose nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria, parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems. Nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti filmuotos medžiagos, pareigūnų V. M., V. K., A. Ž. tarnybiniais pranešimais ir jų duotais parodymais apklausiant kaip liudytojus teisme, liudytojo K. L. parodymais.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliaciniame skunde S. N. ir J. B. gynėjas nesutinka, jog S. N. ir J. B. padarė administracinį nusižengimą, už kurį yra nubausti, nurodo, jog minėti asmenys dorojo ne tauriojo elnio patiną, bet patelę, o tauriojo elnio patino kailį galėjo kažkas sukeisti, t. y. jų išdorotos tauriojo elnio patelės kailį galėjo pakeisti tauriojo elnio patino kailiu.
7. Aukštesniajam teismui nekyla jokių abejonių, jog S. N. ir J. B. yra kalti padarę ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą.
8. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog A. N., J. B. ir L. G. išdorojo tauriojo elnio patiną. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neva L. G. administracinio nusižengimo teisena už elnio patino išdorojimą nutraukta, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018-11-21 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-343-361/2018, panaikino Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-26 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-197-363/2018, kuriuo L. G. administracinio nusižengimo byla nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius jo veikoje ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, ir priėmė naują nutarimą – L. G. pripažino padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
9. Apeliaciniame skunde nurodomas vienas iš argumentų, jog apie padarytą administracinį nusižengimą pranešusio asmens parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jis yra suinteresuotas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ išardymu, nes pats ne kartą pažeidė medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, jo elgesys buvo ne kartą svarstytas būrelio narių susirinkime, be to, jis buvo pašalintas iš būrelio.
10. Aukštesnysis teismas pirmiausia pažymi, jog apie galbūt pažeistus medžioklę reglamentuojančius teisės aktus aplinkos apsaugos pareigūnams pranešė K. L., medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ buvęs narys. Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su argumentu, jog K. L. apie pažeidimus pranešė keršydamas kitiems medžiotojų būrelio nariams už tai, kad buvo pašalintas iš medžioklės būrelio. Administracinis nusižengimas, už kurį yra nubausti S. N. ir J. B., padarytas 2017-12-16, K. L. aplinkos apsaugos pareigūnams apie pažeidimą pranešė 2017-12-17 (b. l. 5), o dėl K. L. pašalinimo iš Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio buvo svarstyta tik 2018-04-14, šią aplinkybę patvirtina 2018-04-14 Visuotinio medžiotojų susirinkimo protokolas Nr. 1 (b. l. 135–137), t. y. protokole užfiksuotas 7 klausimas „Dėl K. L. pašalinimo iš būrelio narių“, dvidešimties dalyvavusiųjų visuotiniame susirinkime medžiotojų balsų dauguma nuspręsta įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl K. L. pašalinimo iš būrelio narių. Tačiau protokole pažymėta, jog „šis sprendimas pažeidžia būrelio įstatų 6.6 punkto reikalavimus, šis sprendimas nepatvirtinamas ir atidedamas vėlesniam nagrinėjimui“. Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginį, jog K. L. yra pašalintas iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ narių ir dėl to galbūt kerštaudamas pranešė apie administracinį nusižengimą, už kurio padarymą yra nubausti S. N. ir J. B.. Be to, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog nepaisant to, dėl kokių priežasčių K. L. pranešė: iš pilietiškumo ar turėdamas tikslą atkeršyti, tai nepaneigia medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, t. y. kad S. N. ir J. B. išdorojo būtent tauriojo elnio patiną, o ne patelę.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kailiai galėjo būti sukeisti, t. y. vietoj neva S. N. ir J. B. išdorotos tauriojo elnio patelės kailio užkastas tauriojo elnio patinas. Aukštesnysis teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo 2018-08-13 posėdyje liudytojas P. B. nurodė, jog „tas kailis 2016 metais priduotas, turime jį nusifotografavę. <...>. Tai buvo kailis žvėries, kurį K. L. buvo nušovęs“. Tačiau teiginius apie neva K. L. dar 2016 metais sumedžioto žvėries kailio padėjimą vietoje S. N. ir J. B. išdoroto žvėries kailio paneigia tame pačiame pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojo V. Z. duoti parodymai: „Man buvo pristatyti du kailiai. <...>. Pagal viską jie buvo sumedžioti neseniai, kailiai buvo švieži. <...>. Tai buvo šviežiai sumedžiota, o pagal tai, kad buvo žiema, tokia kailio būsena gali išlikti ir savaitę.“ Be to, kad kailiai buvo neseniai sumedžiotų gyvūnų, t. y. kad ne prieš dvejus metus sumedžioto gyvūno, akivaizdžiai matyti ir iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų.
13. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog rastas ir ekspertui pateiktas kailis buvo švarus, nors turėjo būti nešvarus, nes žvėris buvo išmirkęs dumbliname vandenyje, be to, kailis buvo užkastas durpingoje žemėje. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog aplinkos apsaugos pareigūnų rasti ir atkasti kailiai buvo žemėti, nešvarūs. Be to, tai, kad kailiai nebuvo švarūs, taip pat patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas V. Z., kuriam kaip ekspertui kailiai buvo pristatyti dėl žvėrių lyties nustatymo. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme 2018-10-09 vykusiame teismo posėdyje V. Z. parodė, jog žemė prie kailių buvo juoda.
14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tauriojo elnio kailio pakeitimu, ir konstatuoja, jog aplinkos apsaugos pareigūnų rasti kailiai buvo būtent tie, kurie buvo užkasti S. N. ir J. B. išdorojus tauriojo elnio žvėrį. Papildomai šią aukštesniojo teismo išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog nei apie galbūt padarytą medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą aplinkos apsaugos pareigūnams pranešusiam K. L., nei aplinkos apsaugos pareigūnams nebuvo žinoma vieta, kurioje buvo užkastos sumedžiotų žvėrių atliekos.
15. S. N. ir J. B. nurodė, jog jie buvo įsitikinę, kad išdorojo būtent tauriojo elnio patelės žvėrį. Tačiau aukštesnysis teismas atmeta šį teiginį kaip nepagrįstą. Pirmiausia, kad buvo išdorotas būtent tauriojo elnio patinas, o ne, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, patelė, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti Lietuvos medžiotojų ir žvėrių draugijos Klaipėdos skyriaus sertifikuoto CIC matuotojo, LMŽD vyresniojo medžioklės trofėjų eksperto V. Z. 2017-12-18 pažyma Nr. 08 (b. l. 16), kurioje nurodyta, jog antrasis kailis priklauso tauriojo elnio patinui, apie tai ekspertas sprendžia iš šių požymių: juodi papilvės plaukai, stori ir tamsūs plaukai ant kaklo ir sprando (karčiai). Be to, žvėries dorojimo metu prie kailio liko varpa ir sėklidės. Priekinė kojų išorinė pusė rudai pilka, vidinė – šviesesnė. Užpakalinių kojų išorinė pusė rusvai juosva, vidinė – pilka. Visi tie požymiai liudija, kad kailis priklausė vyresniam nei dvejų metų amžiaus patinui.
16. Kad kailis yra būtent tauriojo elnio patino, patvirtino ir medžioklės vadovas P. B. (administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko V. M. 2017-12-21 Tarnybinis pranešimas dėl pažeidimo (b. l. 5–6), nurodydamas, jog „pagal priekį atrodo kaip patinas, pagal karčius tuos“. Be to, kad kailis yra tauriojo elnio patino, taip pat akivaizdu iš objektyvių duomenų – vyriškos lyties žvėries lyties organų, buvusių prie kailio, taip pat iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018-01-15 Tyrimo veiksmo protokolo, kuriame užfiksuota, jog „apžiūrimas pirmasis kailis, paimama už uodegos ir aiškiai matomi elnio patelės kailio organai, išeinamoji anga ir lytiniai organai. Prieinama prie kito kailio, iškasto prie kanalo, apžiūrima vieta po uodega, aiškiai matosi tik išeinamoji anga, sprendžiant iš to, tai elnio patino kailis“.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog prie vieno iš išdorotų žvėrių (tauriojo elnio patelės) užkastų atliekų kailis buvo su galvos dalies kailiu (vaizdo medžiaga, 2018-01-15 Tyrimo veiksmo protokolas (b. l. 20–22), o žvėries kailis, priklausantis tauriojo elnio patinui, buvo be galvos kailio dalies (vaizdo medžiaga, 2018-01-15 Tyrimo veiksmo protokolas (b. l. 20–22), šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino kaip liudytojas apklausiamas V. Z.. Kad vienam iš žvėrių galvą nupjovė, žvėrį išdarinėję medžiotojai neneigia, t. y. 2018-01-17 Tyrimo veiksmo protokole (b. l. 23–25) užfiksuoti šie L. G. parodymai: „Atėjau, aš dar padėjau galvą nupjauti, ne padėjau, o palaikiau galvą, kai pjovė J. B.. <...>. Ir galvą mes pasiėmėm“; 2018-01-22 Tyrimo veiksmo protokole (b. l. 29–31) užfiksuoti šie J. B. parodymai: „Galvą aš nupjoviau.“ Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklausiamas V. Z. parodė, jog „patelės kailis buvo su galva, o patino kailis be galvos. Keturiasdešimt metų esu medžiotojas. Galva nulupama tada, kai ji naudojama maistui. Kartu galva nupjaunama su kailiu tada, jei norima pasiimti trofėjų“. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat yra vienas iš įrodymų, jog medžiotojams buvo aišku, jog jie išdarinėja būtent tauriojo elnio patiną. Papildomai pažymėtina tai, jog visi elnio patiną išdoroję medžiotojai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog geba atskirti tauriojo elnio patiną nuo patelės, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, jog S. N. ir J. B. žinojo, jog išdarinėja tauriojo elnio patiną, o ne, kaip jie teigia, patelę.
18. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 58.2.3 punkte įtvirtintas draudimas gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas yra šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas (Taisyklių 74.1 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog tauriojo elnio patino sumedžiojimas yra neteisėtas, nėra, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako. Tiek S. N., tiek J. B. yra medžiotojai selekcininkai, t. y. jie geba (turi gebėti) atskirti tauriojo elnio patiną nuo tauriojo elnio patelės, S. N. pirmosios instancijos teisme (2018-10-09 teismo posėdžio protokolas (b. l. 160–168) parodė, jog jis 11 metų yra medžiotojas, mano, kad plika akimi lupant kailį galima pastebėti patino lytinius organus. Patino kailį nuo patelės galėtų atskirti. Patino kailio plaukai trumpesni, pats kailis tamsesnis. J. B. pirmosios instancijos teisme (2018-08-13 teismo posėdžio protokolas (b. l. 139–147) parodė, jog nuo 2000 metų medžioja. Patinas tai ar patelė, būtų galima atskirti pagal kailius. Apibendrindamas išdėstytus argumentus aukštesnysis teismas konstatuoja, jog abiem administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims – S. N. bei J. B. – buvo žinoma, jog yra sumedžiotas būtent tauriojo elnio patinas, kuris sumedžiotas pažeidžiant medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, todėl sumedžiotas neteisėtai, o atsižvelgdamas į tai, jog ANK 290 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už vieną iš alternatyvių veiksmų: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą; 2) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą arba 3) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą, į tai, jog, kaip minėta, tiek S. N., tiek J. B. buvo žinoma, jog jie doroja būtent tauriojo elnio patiną, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog S. N. ir J. B. veiksmai atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, pagrįstai pripažino S. N. ir J. B. kaltais padarius minėtą administracinį nusižengimą, savo procesinį sprendimą motyvavo, paskyrė teisėtas ir pagrįstas administracines nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o S. N. ir J. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsižvelgdamas į tai, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymas yra įrodytas, S. N. ir J. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti skundžiamas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-26 nutarimas, aukštesnysis teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su DNR ekspertizės atlikimu, tauriojo elnio patino žuvimo aplinkybėmis, V. Z. pažymos pagrįstumu moksliniais metodais, išsamumu ir pan., nes šios aplinkybės teisiškai nereikšmingos sprendžiant S. N. ir J. B. administracinės atsakomybės klausimą. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teismo priimtame procesiniame sprendime nebūtina detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą, tokiai praktikai motyvuojant teismų priimamus procesinius sprendimus pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat tokios praktikos laikosi žemesnės instancijos teismai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-10-26 nutarimą nepakeistą ir S. N. ir J. B. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.