Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo L. G. administracinio nusižengimo byla nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius jo veikoje ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. balandžio 26 d., 10.00 val., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vedėjas V. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. G., kuriuo jis apkaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.1, 22, 23, 58.2.2, 58.2.3, 58.24, 74.1 p. ir padaręs ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. neteisėtai sumedžiojo (neturint tam licencijos) kanopinį žvėrį ir jį dorojo, o būtent už tai, kad 2017 m. gruodžio 16 d., nuo 14.30 iki 15.00 val., būdamas medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju, medžioklės plotuose, medžioklėje varant, neteisėtai, medžiokliniu šautuvu „IZH-18“, 16X70, Nr. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Medžiojimo vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini) miško, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., kartu su dar dviem asmenimis, dorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį – taurųjį elnio patiną.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu L. G. administracinio nusižengimo byla nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius jo veikoje ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

3. Inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

3.3. Kiekvienas medžiotojas privalo laikytis Taisyklių reikalavimų. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą netikėti pareigūnų parodymais, o surinkti byloje duomenys, taip pat filmuota medžiaga, eksperto pažyma, paneigia gynybinę medžiotojų versiją, kad buvo išdorota elnio patelė.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. G. atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai L. G. veiksmuose nenustatė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas pritaria Inspekcijos pozicijai, jog L. G. administracinio nusižengimo byla nutraukta nepagrįstai. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl L. G. kaltės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje esami įrodymai ir jų visuma, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog L. G. veikoje yra jam inkriminuoto, ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto, administracinio nusižengimo sudėtis.

6. Loginis ir lingvistinis ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijos aiškinimas, kaip juridiškai klaidingą leidžia vertinti apylinkės teismo teiginį, jog, nenustačius, kad L. G. būtų neteisėtai sumedžiojęs licencijuojamą gyvūną, negalima ir jo atsakomybė už tokio gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už bet kurios iš šių trijų, alternatyvių, veikų padarymą: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą, 2) už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą, 3) už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą. Šiuo atveju L. G. inkriminuotos ir neteisėto sumedžiojimo, ir neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimo veikos. Todėl, toks apylinkės teismo teiginys nepagrįstai susiaurina taikytinos atsakomybės už konkrečią padarytą veiką (-as) ribas.

7. Iš apylinkės teismo motyvų, galima suprasti, jog byloje neįrodyta, kad L. G. neteisėtai sumedžiojo licencijuojamą gyvūną – tauriojo elnio patiną, todėl ir už tokio gyvūno dorojimą jam atsakomybė nekyla. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad L. G. sumedžiojo tauriojo elnio patiną ir jį išdorojo, o nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, jos vertinamos jo naudai. Teismas motyvavo, jog byloje apklausti liudytojai J. B., S. N. ir M. K. nurodė analogiškas pozicijas, jog įvykio metu buvo išdorota elnio patelė. Pats L. G. patvirtino, kad jam atėjus gyvūnas jau buvo sudorotas, todėl tik palaikė elnio patelės galvą, kol J. B. ją nupjovė, įvėrė licenciją. Kiti medžioklės dalyviai taip pat patvirtino, kad buvo kalbama tik apie dvi sumedžiotas elnio pateles ir stirnos jauniklį. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas su institucijos atstovais prie vieno iš kailių kirkšnies dalies rado prikibusius tauriojo elnio patino lyties organus. Tačiau, iš vietos apžiūros protokolo, vaizdo medžiagos, P. B. ir Inspekcijos atstovų liudijimų, teismo teigimu, matyti, kad apžiūrint iš duobių iškastas elnių liekanas (kailius, kojas ir kt.), nei prie vieno kailio nebuvo rasti elnio patino lytiniai organai. Ekspertas detaliai neaprašė kailių išvaizdos ir būklės, o tik nurodė, kad vienas kailis yra šviesesnis, o kitas tamsesnis. Tai kelia tam tikrus prieštaravimus, nes posėdžio metu buvo nurodyta, kad vienas iš elnių buvo įkritęs į durpių masyvą ir stipriai susipurvinęs. Kailiai nebuvo sunumeruoti, aprašyti, užfiksuoti ir užantspauduoti, o saugomi Inspekcijos garaže, nuo kurio raktus turėjo ne vienas asmuo. Todėl, teismo manymu, visiškai neaišku, iš kurios duobės išimtą kailį ekspertas pažymoje apibūdina kaip tauriojo elnio patiną, o kurį kaip patelę. Kadangi elnių liekanos utilizuotos, šių duomenų patikslinti nėra galimybės. Nors teismui iš apklaustųjų paaiškinimų nėra aišku, dėl kokių priežasčių medžioklės dalyviai negali konkrečiai paaiškinti, kur dingo nušautų elnių galvos, tačiau, net ir sistemiškai vertinant šiuos duomenis bei pripažįstant, kad tokiais veiksmais bandoma nuslėpti, jog buvo nušautas tauriojo elnio patinas bei bandoma išvengti administracinės atsakomybės, iš esmės būtų remiamasi tik prielaidomis.

8. Tačiau apygardos teismas su tokiais apylinkės teismo motyvais ir išvadomis nesutinka, jas vertina kaip nederančias su tikrosiomis įvykio situacijos aplinkybėmis ir jų visuma bei neatskleidžiančių L. G., kaip medžiotojo selekcininko, tyčios ir atliktų veiksmų pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, nes pažeidėjas, žinodamas apie gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, gali nenurodyti tikrųjų teisės pažeidimo aplinkybių.

8.1.Nors L. G. byloje kaltės nepripažino, be kita ko, teigdamas, jog ne jis yra neteisėtai sumedžioto ginčo tauriojo elnio patino autorius, tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys ir jų visuma neabejotinai patvirtina tyčinę jo kaltę – jis sumedžiojo gyvūną, kurį sumedžioti neturėjo teisės ir šį gyvūną dorojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog autorystę dėl nušauto gyvūno – tauriojo elnio patelės, prisiėmė būtent L. G., nes jis tai tiesiogiai pasakė medžioklės vadovui P. B., kuris būtent jam, o ne kam kitam ir išdavė licenciją tauriojo elnio patelei bei dar vienam jo nušautam gyvūnui – stirnos jaunikliui (b. l. 18). Aplinkybė, jog medžioklės vadovas P. B. išdavė L. G. minėtą licenciją tauriojo elnio patelei, savaime nereiškia, jog ir jis, kaip medžioklės vadovas, prieš tai turėjo įsitikinti L. G. nušauto žvėries lytimi ir amžiumi arba turėjo pagrindą netikėti L. G., kaip medžiotojo selekcininko, pateikta informacija apie nušauto gyvūno rūšį ir lytį. Be to, L. G. parodė, jog jis nuėjo ir įsegė licenciją nušautam gyvūnui į ausį, po to, palaikė gyvūno galvą dorojant, o gyvūną kartu su juo dorojo medžiotojai S. N. ir J. B..

8.2. Apylinkės teismas sureikšmino kaltininkui palankių, kartu medžioklėje dalyvavusių asmenų – liudytojų J. B., S. N. ir M. K. ir paties L. G. parodymus, jog sumedžiota ir dorojama buvo tauriojo elnio patelė. Tokius šių liudytojų parodymus, beje, iš esmės sutampančius su kaltininko iškeltomis versijomis, paneigia:

8.2.1. motyvuota eksperto V. Z. surašyta pažyma.

Šioje pažymoje pateikta išvada apie tai, jog ginčo kailis priklauso virš dviejų metų amžiaus tauriojo elnio patinui, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas atsiliepime, yra pagrįsta. Pažymoje ekspertas aiškiai apibūdino dviejų tauriųjų elnių kailius, nurodė jų požymius, kurie juos skiria ir leidžia daryti išvadą, jog – vienas kailis yra tauriojo elnės patelės, nes šio kailio papilvė šviesi, nėra karčių ir yra pakankami trumpi ir švelnūs kailio plaukai; antrasis kailis – tauriojo elnio patino, nes šio kailio papilvės plaukai yra juodi, kailio plaukai stori ir tamsūs, ant kaklo ir sprando yra karčiai ir prie kailio likusi varpa ir sėklidės. Iš kartu su kailiais pateiktų apžiūrai tauriųjų elnių priekinių ir galinių kojų spalvos, ekspertas nustatė minėtą tauriojo elnio patino amžių. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti eksperto V. Z. pažymoje nurodytomis išvadomis bei pritarti atsiliepimo argumentai, jog iš pažymos turinio yra neaišku, kuris kailis priskiriamas tauriojo elnio patinui, o kuris patelei. Nors kailiai tiek įvykio vietoje, tiek pateikiant juos ekspertui iš tikrųjų nebuvo sunumeruoti, tačiau tai objektyviai neturėjo jokios reikšmės tiek tada, kai kailiai buvo apžiūrėti jų iškasimo vietoje, tiek ekspertui juos apžiūrint. Nukreipdamas dėmesį į kitas aplinkybes (nesulygintas ir neišmatuotas kailių plauko ilgis, neaišku kuris kailis šviesesnis, o kuris tamsesnis, nėra jokios nuorodos apie šautines žaizdas kailiuose, nenustatyti grunto (purvo) likučiai, žarnyno bei kraujo pėdsakai likę ant kailio išorės ar vidaus), kaltininko atstovas nepagrįstai sumenkina ginamajam nepalankias eksperto išvadas. Be to, atsiliepime į skundą akcentuojama tauriojo elnio patino lytinių organų neradimo įvykio vietoje aplinkybė. Tačiau būtent vaizdo įraše GOPR Nr. 0485 (įrašo 39-41 sek.) gerai matyti, jog vartydamas kailį pareigūnas atvertė ir prie kailio prilipusius tauriojo elnio patino lytinius organus, kurie gerai matyti ir nuotraukose GOPR Nr. 0492 ir 0493. Galiausiai abejones, kad kailis yra būtent tauriojo elnio patino, išsklaido vaizdo įraše GOPR Nr. 0483 užfiksuoti tauriojo elnio patelės ir vaizdo įraše GOPR Nr. 0485 užfiksuoti ginčo kailio išorės ir vidaus bei kojų požymių skirtumai, taip pat vaizdo įraše GOPR Nr. 0487 užfiksuoti abiejų kailių palyginimai įvykio vietoje bei vaizdo įraše GOPR Nr. 0486 liudytojo P. B. paaiškinimas (44-46 sek.), jog pagal karčius antrasis kailis yra tauriojo elnio patino. Be to, iš vaizdo įrašų GOPR Nr. 0483 ir 0487 gerai matyti, jog juose užfiksuotas tauriojo elnio patelės kailis yra vientisas su kartu nulupta ir šio žvėries galvos oda (likusi viena patelės ausis, o kita nupjauta), o įrašuose GOPR Nr. 0485 ir 0487 – patino kailis būtent toje vietoje, kur yra žvėries galva yra nupjautas, o karčiai ne. Taip pat iš šių įrašų aiškiai matyti, jog ginčo kailyje yra tik patinui (-ams) būdinga viena (išeinamoji) anga po uodega, o kitame kailyje yra tik patelei (-ėms) būdingos dvi – išeinamoji ir lytinių organų angos po uodega. Visuma šių aplinkybių leidžia kaip objektyvią vertinti eksperto išvadą, jog ginčo kailis priklauso būtent tauriojo elnio patinui. Netikėti tuo, kad ekspertas apžiūrėdamas kailius prie tauriojo elnio patino kailio rado prilipusius lytinius šio žvėries organus (varpą ir sėklidės), pagrindo taip pat nėra.

8.2.2. pareigūnų įvykio vietoje filmuotos vaizdo medžiagos duomenys.

Šioje medžiagoje užfiksuota kailių radimo vietos aplinkybė, jų apžiūra, leidžia ir be papildomų specialių žinių pastebėti akivaizdžius abiejų kailių skirtumus. Matyti, jog tai nesušalę, nauji („šviežūs“), profesionaliai, be skylių kailyje, patelės net su visa galvos oda (kailiu) nulupti, švarūs, tauriųjų elnių patino ir patelės kailiai. O tokie jų požymiai dera ne tik su aptartomis eksperto išvadomis dėl jų priskyrimo konkrečios lyties gyvūnui, tačiau iš dalies patvirtinami ir kailių apžiūroje, jų atkasimo vietoje, dalyvavusio medžioklės vadovo P. B. minėtu teiginiu, jog vien pagal karčius tai yra patino kailis (vaizdo įrašas GOPR Nr. 0486). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad L. G. nėra pradedantysis medžiotojas, jo kaip medžiotojo stažas skaičiuojamas nuo 2002 m. Vadinasi, medžioklės taisyklės L. G. turi būti žinomos jau šešiolika metų. 2017 m. gruodžio 16 d. vykusi medžioklė nebuvo kuo nors išskirtinė, L. G. tokio pobūdžio medžioklėje varant, dalyvavo ne pirmą kartą, todėl puikiai žinojo, kokius žvėris gali sumedžioti, o kokių negali. Pažymėtina, jog sumedžiotas tauriojo elnio patinas buvo virš dviejų metų amžiaus, todėl L. G., juolab nuo 2002 m. birželio 12 d. įgijusiam medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, sumaišyti, dienos metu, tokios išvaizdos, kūno sudėjimo žvėrį su jaunikliu ar elnio patele ir pan., objektyvių galimybių nebuvo. L. G. savo išgalvotomis versijomis maskuoja tiek savo, tiek galbūt kartu su juo tauriojo elnio patiną dorojusių asmenų, veiksmus ir tokiu būdu siekia išvengti neigiamų padaryto nusižengimo pasekmių.

8.2.3. pareigūnų, dalyvavusių iškasant tauriųjų elnių kailius V. M., A. Ž. ir V. K., nuoseklūs parodymai.

Šių pareigūnų parodymai sutampa su jų tarnybiniuose panešimuose detaliai užfiksuotomis įvykio užfiksavimo, tyrimo bei atskleidimo aplinkybėmis. Kaltininko atstovas nepagrįstai teigia, jog V. M. yra šališkas ir pan. Teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų V. M., A. Ž. ir V. K. parodymus, jog, be kita ko, atkasus kailį ir kojas ir juos palyginus su pirmoje duobėje rastu kailiu ir kojomis, pastebėjo, jog tiek kailių spalva, tiek šerių ilgis, tiek kojų dydis akivaizdžiai buvo skirtingi. P. B. (medžioklės vadovas) įvykio vietoje parodė, jog tauriojo elnio patelę nušovė jis, o patiną – L. G., kurį dorojo jis (l. G.), J. B., K. P., M. K. ir S. N.. Elnio kailius 2017 m. gruodžio 18 d. iš ryto pareigūnai nuvežė ekspertui V. Z., prašydami nustatyti, kokios lyties gyvūnams jie priklauso., Tokių teiginių pagrįstumą galinčių paneigti aplinkybių, byloje nėra. Aplinkybė, jog pareigūnai nerado, o L. G. ir kiti ginčo gyvūną doroję asmenys nepateikė bei savo nenuosekliais ir išgalvotos parodymais iš esmės maskavo abiejų sumedžiotų tauriųjų elnių galvų buvimo vietą, nepaneigia fakto, jog iš kitų aptartų objektyvių įrodymų ginčo tauriojo elnio patino tapatybė nustatyta tinkamai ir teisingai. Kaltininko manymas, kad neva apie neteisėtą medžioklę pareigūnus informavo buvęs būrelio medžiotojas, kuriam būrelis uždraudė medžioti su šunimis ir pan., nepaneigia įrodytos byloje aplinkybės, jog L. G., o ne kitas (-i) asmenys neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną bei jį dorojo.

9. Teismo išvada, jog neginčijamų ir neabejotinų L. G. kaltės įrodymų byloje nenustatyta, vertinama kaip nepagrįsta. Skundžiamame nutarime teismo deklaruojami neva esantys neaiškumai dėl ginčo gyvūno sumedžiojimo autorystės fakto nustatymo ar kaip abejotini ir prielaidomis grįsti Inspekcijos surinkti duomenys dėl ginčo gyvūnų lyties pagal kailių, kojų požymius nustatymo, nėra prieštaringi, o papildantys vienas kitą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

10. Taigi, byloje esančiais įrodymais ir jų visuma – administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko ir vyresniųjų specialistų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6, 7), faktinių duomenų patikrinimo vietos planu (b. l. 8-10), L. G., K. P., J. B., S. N. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 11, 12, 13, 14), eksperto V. Z. pažyma (b. l. 16), duomenimis apie medžiotoją L. G. (b. l. 17), medžioklės lapu (b. l. 18), medžioklės dalyvių – liudytojų apklausos protokolais (b. l. 19-21, 22-24, 25-27, 28-30, 31-34, 35-40, 41-43, 44-47, 48-50, 51-55, 56-58, 59-62, 63, 64, 65, 66, 67), vaizdo įrašu (Priedas Nr. 25), įrodyta, kad L. G. 2017 m. gruodžio 16 d., nuo 14.30 iki 15.00 val., būdamas medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotoju, medžioklės plotuose, medžioklėje varant, neteisėtai, medžiokliniu šautuvu „IZH-18“, 16X70, Nr. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo tauriojo elnio patiną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Medžiojimo vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini) miško, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., kartu su dar dviem asmenimis, dorojo neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį – taurųjį elnio patiną. Tokiais veiksmais L. G. pažeidė Taisyklių 15.1, 22, 23, 58.2.2, 58.2.3, 58.24, 74.1 punktų reikalavimus ir padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Atsižvelgus į nusižengimo pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o skunde neprašoma skirti konkretaus dydžio nuobaudos, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali 800 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams bei medžioklinio šautuvo „IZH-18“, 16X70, Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, nes jis yra administracinio nusižengimo padarymo įrankis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: L. G. pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Konfiskuoti L. G. priklausantį medžioklinį šautuvą „IZH-18“, 16X70, Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktų konfiskavimą pavesti vykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai.

Nutarimas neskundžiamas.