- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- eI2-12687-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03482-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- Y. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Tvija“
- Advokatai
- Ilona Vaitkevičienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Tvija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 24S144833 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde nurodo, kad esminiai Sprendimo priėmimo motyvai susiję ne su pareiškėjo asmeniu, o su darbdavio, pas kurį nori įsidarbinti pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tvija“ (toliau – ir UAB „Tvija“, Bendrovė), veikla. Migracijos departamentas Sprendime iš esmės vertino tai, ar Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą. Visi Migracijos departamento argumentai, susiję su Bendrovės veiklos (ne)vykdymo vertinimu, nepagrįsti, kita vertus – neaktualūs teisės aktų nustatyta tvarka priimant sprendimą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu jokių pagrindų atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, sietinų išimtinai su pareiškėjo atitiktimi nustatytoms sąlygoms, Migracijos departamentas nenustatė.
Teigia, kad Migracijos departamentas pernelyg plačiai aiškina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, peržengdamas kompetencijos ribas, todėl vertindamas, kad Bendrovė neva veiklos nevykdo, nepagrįstai nurodė, kad būtent pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra nurodytas darbdavio veiklos vertinimas ir Migracijos departamento Sprendime nurodytas perteklinis reikalavimas, kad darbdavys „vykdytų veiklą“. Sprendime nėra nurodyta, kurio konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 papunkčio reikalavimo pareiškėjas neatitinka. Tai leidžia vertinti, kad tai tėra Migracijos departamento leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygų plečiama interpretacija, kuri nepatenka į Migracijos departamento kompetenciją, ir savaime negali sudaryti pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Pažymi, kad Migracijos departamento argumentas, kad darbuotojų nuomos užsakovai UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ profesinės vežimo kelių transportu veiklos nevykdo, t. y. neturi EBKR licencijos bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, pats savaime nepaneigia šių užsakovų tikslų ir galimybių laikinai nuomojamus darbuotojus naudoti savo reikmėms, poreikiams, o šiai veiklai vykdyti teisės aktai turėti ir (ar) įgyti licencijų nereikalauja.
Nurodo, kad Migracijos departamento vertinimas, kad UAB „Tvija“ pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą), taip pat yra nepagrįstas. Kaip pripažįsta pats Migracijos departamentas, UAB „Tvija“ atstovaujanti advokatė prašyme nurodė, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo. Nesuprantama, kaip Migracijos departamentas nustatė, jog pagal šias sutartis vykdoma trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tvija“ veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas Bendrovės veiklą, o būtent – galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros kontekste, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs ir savarankiški. Taigi, nustačius bent vieną iš jų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) priėmė sprendimą dėl jo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Tokiu būdu, tam, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus dirbtų asmuo, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą Bendrijos licencija kroviniams vežti (toliau – EBKR licencija). Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją.
Migracijos departamento vertinimu, Bendrovės pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). Bendrovę atstovaujančios advokatės prašyme nurodyti argumentai, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo, patvirtina teiginį, kad Bendrovė, kuri suinteresuota į darbą priimti tik trečiųjų šalių piliečius, šiuo metu laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai. Taigi, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė nepagrindė, jog realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas, o tik deklaratyviai nesutinka su ginčijamu sprendimu.
Migracijos departamento vertinimu, jis priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tvija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad nėra jokio pagrindo vertinimui, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje ir (ar) neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių Lietuvoje.
Pažymi, kad Bendrovė savo iniciatyva teikė Migracijos departamentui darbuotojų nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Ladula“, UAB „Redus LT“, UAB „NTG“, ATS Air Truck Service Gmbh, GROO Gmbh | CARGO LOGISTICS (ir jų vertimus į lietuvių kalbą), kopijas, kuriomis pagrindė, kad darbuotojų nuomos veikla reali. Bendrovė ir toliau ieško darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų ir veda derybas dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo, sudarinėja darbuotojų nuomos paslaugų sutartis. Tuo pačiu Migracijos departamento dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad stringant procesams (užsitęsus prašymų nagrinėjimui) pačiame Migracijos departamente ir negalint įdarbinti asmenų, kuriuos Bendrovė įsipareigojo įdarbinti dar 2024 m. vasario–kovo mėnesiais, esant dėl to neapibrėžtai situacijai, Bendrovė negali vykdyti esamų įsipareigojimų ir planuoti veiklos bei įsipareigoti būsimiems paslaugų Lietuvoje ir užsienyje pirkėjams (nežinodamas, kada objektyviai turės reikiamus pajėgumus sutartims vykdyti ir ar juos įgis). Taigi, pats Migracijos departamentas, delsdamas priimti teigiamus sprendimus, faktiškai užkerta kelią įmonei vykdyti veiklą, kai Lietuvoje norinčiųjų dirbti laikinąjį darbą neatsiranda. Pakartotiniu skubiu prašymu pateikė papildomus duomenis apie tai, kad užsakovai (UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“) jau pateikė užsakymus įmonei, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų vykdymo. Todėl nėra jokio pagrindo vertinimui, kad bendrovė neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių.
Nesutinka su Migracijos departamento argumentais, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ profesinės vežimo kelių transporto veikos nevykdo, t. y. neturi EBKR licencijos bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, todėl sprendė, kad užsieniečiai, įskaitant ir pareiškėją, turėdami laikinus leidimus laikinai gyventi, šiose bendrovėse krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos neatliks. Migracijos departamento argumentai grindžiami tik tuo, kad UAB „Ladula“ deklaravo vykdanti nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomą ir eksploatavimo veiklą (ekonominės veiklos kodas – 6820), joje įdarbinti 2 darbuotojai, UAB „NTG“ deklaravo vykdanti kitą, niekur nepriskirtą, specializuotą statybos veiklą (ekonominės veiklos kodas – 4399), joje dirba 3 darbuotojai, o UAB „Redus LT“ kurioje dirba 26 darbuotojai, deklaravo medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninę prekybą (ekonominės veiklos kodas – 4673). Tačiau darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų deklaruota pagrindinė veikla savaime nepaneigia fakto, kad šie darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai negali įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Laikinojo įdarbinimo įmonių veikla ir buvo įteisinta tuo tikslu, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai, kurie neturi poreikio nuolatiniam darbui įdarbinti atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų, galėtų reikiamos kvalifikacijos darbuotojus išsinuomoti laikinai, konkretiems užsakymams vykdyti, savo įmonės vidiniams poreikiams tenkinti ar pan. Todėl darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ deklaruota vykdoma veikla savaime nepaneigia Bendrovės ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių.
Migracijos departamentas visiškai nevertino Bendrovės pateiktų darbuotojų nuomos sutarčių su užsienio darbuotojų nuomos paslaugų užsakovais, nenurodė jokių tokio neveikimo priežasčių.
Iš viešai skelbiamos informacijos yra žinoma, kad Migracijos departamentas bendradarbiauja su atskirais krovinių transporto sektoriaus atstovais, atstovaujamais pavienių asociacijų, deklaruojant su darbuotojų migravimu susijusių problemų sprendimą. Visgi, įgyvendindamas savo funkcijas Migracijos departamentas neturėtų veikti taip, kad skirtingiems ūkio subjektams būtų keliami ir vertinami skirtingi reikalavimai, ypač kai jų nenustato teisės aktai. Toks Migracijos departamento bendradarbiavimas su atskiromis suinteresuotomis grupėmis kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties konkurencijos laisvę ginantiems teisės aktams.
Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes atsakovas peržengė savo kompetencijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Tvija“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2024 m. vasario 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais.
Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20240213-033251 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė vykdo veiklą, – Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941), ir patvirtino, kad asmuo įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Bendrovė įrašyta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir įsipareigojama asmeniui nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu viena minimalioji mėnesinė alga. Leidimą laikinai gyventi prašė išduoti dviem metams. Darbo sutartis neterminuota. Darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti 1 789 Eur mėnesinio darbo užmokesčio dydį.
Kadangi pareiškėjo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal Bendrovės vykdomą veiklą, Užimtumo tarnyba 2024 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą dėl asmens darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad Registrų centro duomenimis, Bendrovė įregistruota 2023 m. gruodžio 1 d., nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Bendrovės vadovas (direktorius) – V. G. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, Bendrovės už 2023 m. gruodžio 12 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį deklaruota veikla – Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (ekonominės veiklos kodas – 7820). Migracijos departamento duomenimis, 2024 m. birželio 13 d. Bendrovėje dirbo šeši darbuotojai.
Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. Bendrovei el. paštu išsiuntė raštą Nr. 24SD4346,
kuriame pasiūlė pateikti dokumentus apie vykdomą veiklą laikinojo įdarbinimo srityje (sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais bei paaiškinimą, kaip organizuojama Bendrovės veikla, taip pat pagrįsti galimybes mokėti tarpininkavimo raštuose nurodytus darbo užmokesčius kviečiamiems užsieniečiams).
Bendrovė 2024 m. kovo 14 d. Migracijos departamentui pateikė dokumentų skaitmenines kopijas: 2024 m. kovo 12 d. Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją; 2024 m. kovo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir 2024 m. kovo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) viešus duomenis apie Bendrovę, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė nurodytai datai nepriemokų neturi; Viešai skelbiamus VDI duomenis apie Bendrovės įtraukimą į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą; Sutartį su Vokietijos laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovu, sudarytą vokiečių kalba.
Šalies argumentai
Bendrovės atstovė advokatė 2024 m. gegužės 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą kuo skubiau priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir leidimų leisti pakeisti darbdavį užsieniečiams ir kartu su prašymu pateikė darbuotojų nuomos sutartis, sudarytas su Lietuvos ir Vokietijos įmonėmis, kurios, anot Bendrovės, pagrindžia, kad darbuotojų nuomos veikla reali: 2024 m. kovo 27 d. Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Ladula“; 2024 m. balandžio 8 d. Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „NTG“; 2024 m. kovo 1 d. Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Redus LT“; Darbuotojų nuomos sutartis, pasirašyta 2024 m. balandžio 25 d. su „ATS Air Truck Service Gmbh“, su vertimu į lietuvių kalbą; Darbuotojų nuomos sutartis, pasirašyta 2024 m. balandžio 25 d. su „GROO Gmbh“ | „CARGO LOGISTICS“, su vertimu į lietuvių kalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovę atstovaujanti advokatė 2024 m. birželio 6 d. dar kartą kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu kaip galima skubiau priimti sprendimus dėl užsieniečių, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja Bendrovė, nes „užsakovai (UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“) jau pateikė užsakymus įmonei, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų įvykdymo“, bei šių dokumentų skaitmenines kopijas: UAB „Ladula“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymą kartu su UAB „Ladula“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu; UAB „Redus LT“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymą kartu su UAB „Redus LT“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu.
Migracijos departamentas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 24S144833, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Bendrovės tarpininkavimo rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos vykdymą; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes Bendrovei faktiškai nevykdant laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, leidimo laikinai gyventi jam išdavimas neatitiktų Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas; akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. birželio 12 d.), Aprašo IV skyriaus „Įvertinimo, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų, tvarka“ Pirmojo skirsnio „<...> prašymo išduoti leidimą <...> nagrinėjimas“ 80 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 80.1. išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; 80.2. organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Jeigu užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as), jis privalo užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną. Užsienietis Migracijos departamento parengto klausimyno nepildo, jeigu Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną užpildė Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu arba žodžiu atlieka Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento parengtą apklausos lapą – ir (ar) žodžiu – Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas vykdo užsieniečio apklausą. Jeigu užsienietis informuoja Migracijos departamentą, kad jis nekalba valstybine kalba, o Migracijos departamente nėra valstybės tarnautojo, suprantančio kalbą, kuria kalba užsienietis, užsieniečio apklausoje turi dalyvauti vertėjas – asmuo, gebantis išversti užsieniečio paaiškinimus į valstybinę kalbą (ar kitą kalbą, kurią supranta valstybės tarnautojas) ir apklausą atliekančio valstybės tarnautojo klausimus į šiam užsieniečiui suprantamą kalbą. Į apklausą atvykęs vertėjas apklausą organizavusiam Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui turi pateikti įmonės, teikiančios vertimo paslaugas, tarpininkavimo raštą, patvirtinantį vertėjo kalbų mokėjimą ir kvalifikaciją. Išlaidas, susijusias su vertėjo dalyvavimu užsieniečio apklausoje, padengia apklausiamas užsienietis. Jeigu užsienietis yra užsienyje, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, vykdo užsieniečio apklausą. Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai, atsakyti į pateiktus klausimus, užpildyti šiame papunktyje ar Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną, pateikti prašomą informaciją, taip pat prašomos informacijos nepateikimas, nenuoseklios arba prieštaringos informacijos ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 80.3. patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ankstesniame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Aprašo 83 punkte nustatyta, be kita ko, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, kuris Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindui patvirtinti pateikė Aprašo 29.23.1 papunktyje nurodytus dokumentus arba 29.23.3 ar 29.23.4 papunktyje nurodytus dokumentus, kai išnaudota ekonominės veiklos rūšiai nustatyta kvota, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą arba užsieniečio, kuris pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją ir prie jo pridėtus dokumentus, kai užsieniečio profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis privalo patikrinti Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje, ar priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Nustačius, kad Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba Aprašo 104 punkte nurodytą sprendimą neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų imperatyvių reikalavimų, neatitikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad Bendrovei šiuo metu realiai nevykdant oficialiai deklaruojamos veiklos Lietuvos Respublikoje (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos) ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokiu būdu nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi jam išdavimas neatitiktų Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo, taip pat asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje būtent pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir dėl to yra priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, jog pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-1047/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-1047/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1262-1047/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1271-415/2024).
Darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei <...> nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).
VAĮ 10 straipsnio (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija; iki 2020 m. lapkričio 1 d. – 8 straipsnis) 5 dalies 5 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkte (administraciniame spendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai) nustatyti imperatyvūs reikalavimai taikytini ir Migracijos departamento priimamiems administraciniams sprendimams migracijos kontrolės srityje (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-662/2023).
LVAT praktikoje laikomasi išaiškinimų, kad: administraciniame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008); administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013); esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pagal ją nustatytas bylos aplinkybes, ginčijamo Migracijos departamento sprendimo turinį, prieina prie išvados, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
Pagal Įstatyme ir Apraše nustatytą aptartą reglamentavimą, nustatantį prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sprendimo (ne)išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tvarką, Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi atlikti konkrečius veiksmus, siekdamas nustatyti, ar turi pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka tiek, kiek aktualu jo individualiam atvejui – Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas neatliko užsieniečio individualaus vertinimo, t. y. nenustatė, kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitiko. Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų, sprendime atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi turi aiškiai nurodyti, kokios ir (ar) kokių konkrečiai iš nustatytų sąlygų užsienietis neatitinka ir pagrįsti tokią išvadą objektyviais įrodymais.
Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindinis motyvas – Bendrovė realiai nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje, nes, nors neginčijama, jog Bendrovė yra deklaravusi Laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos rūšį, tačiau nepagrindė laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje, kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realių darbo santykių Lietuvoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje procedūros reglamentavimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aptartų išaiškinimų kontekste, daro išvadą, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir atsižvelgęs į tokio prašymo bei dėl jo priimamo sprendimo pobūdį, turėjo pakankamai įsitikinti, ar tarp pareiškėjo ir norimo būsimo darbdavio, t. y. Bendrovės, siekiama sukurti realius individualius darbo santykius, nustatydamas, ar Bendrovė pati vykdo veiklą su pareiškėjo profesija, kuri atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius (šiuo atveju – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo) betarpiškai susijusioje atitinkamos ekonominės veiklos srityje, t. y. Krovininis kelių transportas ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (ar ši veikla deklaruota ir išviešinta atitinkamuose registruose, ar Bendrovė gauna atitinkamas pajamas), vertindamas tarp pareiškėjo ir Bendrovės (būsimo darbdavio) sudarytos darbo sutarties sąlygas, Bendrovės jau sudarytų darbo sutarčių su kitais darbuotojais turinį, taip pat nustatydamas, ar pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją (ar darbinę patirtį) dirbti pagal profesiją (šiuo atveju – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo), taip pat – ar numatomas mokėti darbo užmokestis yra ne mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU (bruto darbo užmokestis) dydis bei kitas aptariamo pobūdžio sprendimui priimti turinčias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatlikęs aukščiau aptarto vertinimo, aptartais aspektais tinkamai neįvertinęs Bendrovės ir pareiškėjo ketinimų sukurti individualių darbo santykių realumo. Kaip matyti, Migracijos departamentas nevertino tarp pareiškėjo ir Bendrovės sudarytos darbo sutarties, nesiaiškino, ar tokia sutartis apskritai sudaryta ir su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių, pvz., kokią sutartį Bendrovė ketina sudaryti su pareiškėju, ar tokios sutarties projektas jau yra parengtas, ar pasirašyti kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir Bendrovės ketinimus sudaryti realius individualius darbinius santykius ir pan. Taip pat Migracijos departamentas nevertino Bendrovės ir kitų jos įdarbintų darbuotojų sudarytų darbo sutarčių turinio ir jų vykdymo.
Byloje nustatyta ir nenuginčyta, jog Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio 12 d. deklaravo vykdomas veiklas – Krovininis kelių transportas ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla, Bendrovė yra įtraukta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, Bendrovėje sprendimo priėmimo metu dirbo 6 darbuotojai. Bendrovė nuo tada, kai įregistravo vykdomas veiklas, iki sprendimo priėmimo vykdo deklaruotas veiklas, pateikė sutartis su Lietuvos ir užsienio užsakovais dėl darbuotojų nuomos. Byloje Migracijos departamentas objektyviais duomenimis neįrodė, kad pasirašytos darbuotojų nuomos sutartys yra sudarytos tik dėl akių. Tai, kad UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ neturi EBKR licencijų bei EBKR licencijos kopijų, nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog įmonė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent užsieniečiai, įdarbinti Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų ir dėl to jiems išduoti Leidimai laikinai gyventi turi būti panaikinti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1026-463/2024, Nr. eA-1034-821/2024, Nr. eA-1037-442/2024, Nr. 1047-502/2024, eA-1048-763/2024). Be to, Migracijos departamentas nevertino ir nepasisakė, kad Bendrovė gavo pajamų pagal sutartis. Migracijos departamentas nepasisakė dėl sutarčių, sudarytų su užsienio užsakovais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir išsamaus vertinimo ir pakankamai nepagrindė išvados, jog Bendrovė nevykdo realios laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje.
Pažymėtina ir tai, kad, nors Migracijos departamentas grindė išvadą, jog Bendrovė nevykdo veiklos laikinojo įdarbinimo agentūrų srityje, be kita ko, tuo, kad Bendrovė nepateikė sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, tačiau Migracijos departamentui buvo pateikti apmokėti užsakymų avansai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas abejones dėl sutarčių vykdymo grindžia prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartos prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje procedūros pobūdį, taip pat daro išvadą, kad Migracijos departamentas sprendime teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis nepagrindė išvadų, kuriomis grindžiamas atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyveni, t. y. kad Bendrovė negali priimti užsieniečio darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokiu būdu nesukurs su užsieniečiu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimas neatitiks Įstatymo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu tikslo, taip pat užsienietis ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vien aplinkybė, kad Bendrovė ar ūkio subjektai, su kuriais Bendrovė sudarė darbuotojų nuomos sutartis, galimai padarė Lietuvos teisės aktų pažeidimus, susijusius su atitinkamų transporto licencijų gavimu, savaime nepaneigia Migracijos departamento pareigos objektyviai vykdyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą, tinkamai įvertinti pareiškėjo ir Bendrovės ketinimų sukurti realius individualius darbo santykius.
Atsižvelgus į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad Migracijos departamento sprendimo turinys neatitinka Įstatymo (taip pat ir Aprašo) nuostatų, reglamentuojančių prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, priimtas nesilaikant taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 24S144833 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.