- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-620-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00691-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- Ignalinos rajono savivaldybės administracija, A. V.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal individualios įmonės (toliau –IĮ) DANVALDA ieškinį M. V. dėl teisės pripažinimo be bendraturčio sutikimo pakeisti patalpų paskirtį, tretieji asmenys Ignalinos rajono savivaldybės administracija ir A. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti IĮ „Danvalda“ teisę pakeisti patalpų, pažymėtų plane nuo 2-4 iki 2-5, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paskirtį iš administracinės paskirties į paslaugų paskirtį patalpoms 2-4a, 2-4, 2-5 pagal UAB „Brailita“ parengtą paskirties keitimo į paslaugų paskirties patalpas projektą PKP 2017/05 be atsakovės statinio bendraturtės M. V. sutikimo ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi bylą nutraukė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), pastate esančios negyvenamosios patalpos priklauso penkiems savininkas – ieškovei, atsakovei, Ignalinos kredito unijai, N. S. ir A. S..
4. Ieškovė nutarė pakeisti dalies jai priklausančių patalpų paskirtį, todėl 2017-04-06 sudarė projektavimo darbų sutartį su projektavimo darbų vykdytoju UAB „Brailita“, kuri atliko projektavimo darbus, parengė patalpų paskirties pakeitimo projektą ir 2017-05-08 perdavė jį ieškovei, kad ši patvirtintų sutikimą.
5. Projektavimo darbų vykdytojo aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengiamas projektas dėl dalies IĮ „Danvalda“ priklausančių patalpų, esančių administraciniame pastate 1B1/p, adresu (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų paskirties patalpas, ir kad, keičiant patalpų paskirtį, bus atliekami paprastojo remonto darbai. Gavusi projektinius dokumentus, ieškovė kreipėsi į kitus bendraturčius dėl sutikimo administracinių patalpų paskirtį pakeisti į paslaugų paskirtį.
6. Trys patalpų savininkai – Ignalinos kredito unija, N. S. ir A. S. – 2017-05-12 tokį sutikimą pasirašė. Šalys jo neginčija. Atsakovė tokio sutikimo nedavė, todėl ieškovės atstovas 2017-05-26 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutikimo patalpų paskirties pakeitimui išdavimo. 2017-06-01 ir 2017-06-23 atsakymuose į šį pranešimą atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė negali išduoti sutikimo, nes nėra tikra, kad pakeitus prašyme nurodytų patalpų paskirtį nebus pažeisti jos interesai ir turtinės teisės. Negavusi atsakovės sutikimo, ieškovė kreipėsi į teismą.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė siekia pakeisti dalies jai nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtį, t. y. atlikti veiksmus, kurie nekvalifikuotini kaip apimantys disponavimo teisę, todėl šioje situacijoje pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį statybą leidžiančio dokumento gavimui užtenka statinio patalpų savininkų daugumos sutikimo. Tokį sutikimą ieškovą jau turi, todėl galėjo pateikti prašymą Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
8. Teismas pripažino, kad pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės kelia reikalavimą dėl teisinių santykių pripažinimo, kuris neturi jokios teisinės reikšmės, nes ir be atsakovės sutikimo ieškovė turėjo teisę savivaldybės administracijai pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Savivaldybės administracijai atsisakius tai padaryti, ieškovė turėtų savo teises ginti skųsdama tokį atsisakymą teismui įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
9. Šioje byloje teismas priėmė ieškovės reikalavimą, kurio patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, bylą nutraukė.
10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas konstatavo, kad abiejų šalių santykiai yra konfliktiški. Iš byloje esančio 2017-06-26 – 2017-07-19 susirašinėjimo nustatė, kad šalys, kurias atstovavo profesionalūs teisininkai, ignoravo bendradarbiavimo principą ir nesiekė ginčą išspręsti taikiai.
11. Toks šalių elgesys leido daryti išvadą, kad jos siekė ne susitarti, o tik dar labiau paaštrinti santykius ir ginčo sprendimą perkelti į teismą. Teisme gi, skirtingai nei susirašinėjimo dokumentuose, atsakovė pareiškė, kad ieškovės patalpų paskirties pakeitimas jos interesų niekaip nepažeidžia ir ji būtų sutikimą pasirašiusi, jei ieškovė į ją būtų kreipusis ne per advokatą.
12. Iš procesinių dokumentų turinio taip pat matyti, kad ir polemika dėl atsakovės sutikimo reikalingumo atsirado jau tik teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė tinkamai atskleidė atsakovei savo siekį dėl patalpų paskirties keitimo, tačiau atsakovė sutikimo, kuris, pasak pačios atsakovės, jos interesams neturėjo jokios reikšmės, nedavė tik dėl blogų santykių su ieškovės atstovu D. Š.. Dėl šių aplinkybių teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatavo, kad teismo procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl abiejų šalių kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo – atsakovė be pagrindo nedavė sutikimo patalpų paskirties keitimui, o ieškovė be pagrindo dėl to kreipėsi į teismą.
13. Teismas nusprendė, kad abiejų šalių patirtų bylinėjimosi neatlygintinos, kadangi susidariusias bylinėjimosi išlaidas sąlygojo abiejų šalių aukščiau aptartas netinkamas elgesys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu M. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
15. Nurodo, kad ieškovė siekė gauti atsakovės, kaip statinio bendrasavininkės, sutikimą dėl jai priklausančių patalpų paskirties keitimo, nes ieškovės manė, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pateikiamas visų statinio bendraturčių, o ne jų daugumos, sutikimas.
Atsiliepimas
16. Atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko, atsakovė ginčo metu, t.y. iki teisminėje ginčo stadijoje ir teisminiame procese, laikėsi pozicijos, kad ieškovei norint gauti statybą leidžiantį dokumentą nereikia visų bendrasavininkių sutikimo, užtenka daugumos.
Šalies argumentai
17. Tą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė, turėdama daugumos bendraturčių sutikimus, nepagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovės teisę pakeisti jai priklausančių patalpų paskirtį, nes toks sutikimas, turint daugumos bendraturčių sutikimą, ieškovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
18. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai įvertino šalių elgesį. Ieškovė byloje pateikė 2017-05-12 sutikimą, kuriame buvo įrašyta tik administracinio pastato savininkų - Ignalinos kredito unijos atstovas, N. S. ir A. S. pavardė, atsakovė ir jos sutuoktinis A. V. nebuvo įrašyti.
19. Tai patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad ieškovės atstovas D. Š. jos tinkamai ir suprantamai neinformavo apie ketinimus pakeisti jam priklausančių patalpų paskirtį. Atsakovei pranešimas 2017-05-26 dėl sutikimo patalpų keitimui buvo atsiųstas be jokios informacijos, pagrindžiančios ieškovės reikalavimą. Todėl 2017-06-01 atsakovės atstovas paprašė pateikti informaciją, susijusią su ieškovės reikalavimais. Ieškovei pateikus priminį projektą, jame buvo numatytas ne tik patalpų paskirties pakeitimas, bet ir nuogrindos įrengimas. Atsakovei dėl to pagrįstai kilo abejonės, įtarė, kad pažeistos jos turtinės teisės, nes nėra tinkamai išspręstas automobilių parkavimo klausimas, dėl ko su ieškovės atstovu ir buvo kilę ginčai.
20. 2017-07-19 ieškovės atstovo advokato N. K. raštas patvirtina, kad atsakovės abejonės buvo objektyvios ir pagrįstos, nes buvo pateiktas patikslintas projektas.
21. Išsiaiškinus ieškovės ketinimus, susipažinus su papildomai pateikta medžiaga ir žinant, kad ieškovė turi daugumos bendraturčių sutikimus, ieškovės atstovas žodžiu buvo informuotas, kad atsakovės sutikimas nebėra reikalingas.
22. Bylą inicijavo ieškovė, klaidingai suprasdama ir aiškindama Statybos 27 straipsnio ir CK 4.85 straipsnio nuostatas. Atsakovės elgesys neįtakojo ieškovės siekimo bylinėtis. Ieškovė į bylą atsakovu įtraukė tik M. V., nors jai buvo žinoma, kad patalpos priklauso ir jos sutuoktiniui, kuris jo paties iniciatyva buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
23. Atsakovė jokių priešinių reikalavimų byloje nekėlė, tik gynėsi nuo jai pareikšto ieškinio, todėl jos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės.
Atsiliepimas
24. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo dėl 2018-06-05 nutarties netenkinti ir palikti galioti 2018-06- 05 nutartį visa apimtimi, prašo priteisti ieškovei IĮ „Danvalda“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki skundo nagrinėjimo iš esmės.
Šalies argumentai
25. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau iš jos dokumentai nebuvo priimti, nes nebuvo vieno iš pastato savininkų sutikimo. Į bylą buvo pateiktas ieškovei atsiųstas Ignalinos savivaldybės darbuotojos laiškas, kuriuo ji persiuntė atsakymą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistės, kuriame nurodyta, jog kreipiantis dėl statybas leidžiančio dokumento išdavimo, būtina pateikti visų bendraturčių sutikimą.
26. Trečiasis asmuo byloje Ignalinos rajono savivaldybės administracija taip pat nenurodė, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai ir visų bendraturčių sutikimas nėra reikalingas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesikreipė į teismą šiaip sau, ji, atsižvelgdama į institucijų poziciją ir atsisakymą priimti dokumentus, pagrįstai manė, kad būtina kreiptis į teismą, nes atsakovė sutikimo nedavė.
27. Be to, remiantis šia nutartimi, kuria byla buvo nutraukta, ieškovė galės kreiptis į savivaldybę ir reikalauti, kad jo teikiami dokumentai būtų priimti ir be visų bendraturčių sutikimo, taigi ieškovės siekiamas rezultatas nors ir netiesiogiai, iš esmės buvo pasiektas ir bylą nutraukus.
28. Tai, jog 2017-05-12 sutikime nebuvo palikta vietos atsakovės parašui, nereiškia, jog ieškovė nesikreipė į atsakovę, kad jai nebuvo pateikta visa informacija. Kaip buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, ieškovė kreipėsi į atsakovę žodžiu su prašymu išduoti sutikimą, o jai nurodžius, kad tokio sutikimo neduos, buvo parengtas tekstas su tų asmenų pavardėmis, kurie sutiko jį pasirašyti, o atsakovei visi dokumentai ir informacija buvo pateikti raštu, kaip to reikalauja teisės aktai, buvo atsakyta į jos keliamus klausimus, pateikti papildomi dokumentai. Atsakovė konsultavosi su teisininku, kuris rengė atsakymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji nebuvo suprantamai informuota apie tai, kokį sutikimą jos prašoma duoti.
Atsiliepimas
29. Atsakovės teiginiai, jog jos parašas yra nereikalingas, buvo pateikti tik procesiniuose dokumentuose, jos raštuose ir atsakymuose ieškovei apie tai nebuvo nurodoma.
30. Taip pat negalima sutikti su atsakovės teiginiu, jog susipažinusi su dokumentais ji davė aiškų ir pagrįstą atsakymą atsisakyti duoti sutikimą, nes teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ji suprato, kad atsisakymas turi būti pagrįstas, tačiau kaip pati ne kartą patvirtino teismo posėdžio metu, ieškovės siekis pakeisti patalpų paskirtį jos interesų niekaip nepažeidė, jai netrukdė ir ji sutikimo nedavė ne dėl pagrįstų priežasčių, o tik todėl, kad jai nepatiko kaip į ją buvo kreiptasi, bei nurodė, kad jei būtų kreiptasi ne per advokatą ji sutikimą tikrai būtų davusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismui nepriėmus sprendimo iš esmės, bylą nutraukus, šalims buvo nepriteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.
34. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes mano, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl teismas turėjo iš ieškovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
35. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
37. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kaltės pasireiškė tuo, kad ji nepagrįstai kreipėsi į teismą, o atsakovės tuo, kad ji nepagrįstai nedavė sutikimo, kuris, pasak pačios atsakovės, jos interesams neturėjo jokios reikšmės.
39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, atsižvelgė į procesinį šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.
40. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė atsakovės bylinėjimosi išlaidos, nesutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad jos (apeliantės) elgesys buvo tinkamas, nes ieškovė nepagrįstai inicijavo bylą ir ji buvo privesta gintis nuo ieškinio.
41. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs atsakovės paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ne tik ieškovės, bet ir atsakovės elgesys nebuvo tinkamas. Teismo posėdyje skirtingai, nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, pati atsakovė pripažino, kad santykiai su ieškove yra konfliktiški, jeigu ieškovės atstovas būtų atėjęs pats, ji būtų davusi sutikimą keisti pastato patalpų paskirtį, jos teisių ieškovės pastato paskirties keitimas nepažeidžia. Gavusi ieškovės atstovo laišką, ji sutikimo nedavė ir į šį raštą nekreipė dėmesio.
42. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pačių šalių konfliktiškas elgesys, nenoras bendradarbiauti lėmė apeliantės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Nors nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepagrįstai ir atsakovė turėjo gintis nuo ieškovės pateiktų reikalavimų, tačiau atsakovės elgesys iki kreipėsi į teismą lėmė bylos iškėlimą, taigi dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltos abi šalys.
43. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių tik vienos šalies elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip aiškiai netinkamas, todėl pagrindo priteisti šalims jų turėtas išlaidas, nėra.
44. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
45. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.