Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme, kurią paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. liepos 2 d. 21.30 val., vykdamas keliu Šilalė – Laukuva, ties Stungaičių k., šalia kelio ženklo, žyminčio, kad iki magistralinio kelio A1 liko 300 metrų, automobilio „Chrysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje ant grindų gabeno, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcijos) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių, 3 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti <...> tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 200 vienetų (10 pakelių) cigarečių, <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, akcizais apmokestinamas prekes – 2500 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais „FEST“, 250 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais „FEST 7“ bei 2000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais „Minsk Capital“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 37 263,50 Lt, iki 2014 m. liepos 2 d. apie 21.30 val., kai minėtas cigaretes rado ir muitinio tikrinimo metu paėmė muitinės pareigūnai. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

Norint konstatuoti paminėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (kasacinė nutartis Nr. 2K- 88/2008). Nagrinėjamu atveju nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi. Abejoti A. V. nuoširdumu ir prisipažinimo motyvais apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Skundžiamajame nuosprendyje taip pat nenurodyti duomenys, galintys objektyviai paneigti minėtą išvadą. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaip paminėta pirmiau, asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų). Tačiau vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apie galimai daromą ar padarytą nusikalstamą veiką sužinojo atsitiktinai atlikus patikrinimą, t. y. ne kaltininkui laisva valia apie tai pranešus, nesuteikia pagrindo nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad A. V. padaryta nusikalstama veika buvo atskleista atlikus muitinį patikrinimą, tačiau jo metu nuteistasis nesiekė išvengti atsakomybės ir savo kaltės neneigė. Tokiu atveju, kai nusikalstama veika atskleidžiama pareigūnams atlikus patikrinimą, reikalavimas kaltininkui dar ir pranešti apie padarytą nusikalstamą veiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymo atveju būtų perteklinis.

Taigi A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šios aplinkybės nustatymas nesuteikia pagrindo sušvelninti A. V. paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, jo kriminalinę patirtį (teistas už analogiškas nusikalstamas veikas), nuteistojo požiūrį į nusikalstamą gyvenimo būdą ir kitas aplinkybes, jam už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę, kuri artima minimumui – laisvės atėmimą vieneriems metams. Tokia bausmė nėra per aiškiai griežta.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma pritaikyti nuteistajam A. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokį prašymą patenkinti.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atveju turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo, nepagarbos įstatymui nuotaikų ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Negali būti neįvertintas ir iš baudžiamosios teisės kylantis reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007,2K-181/2012).

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad A. V. pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, taip pat kad neteisėtai gabentų cigarečių kiekis nežymiai viršiją tą kiekį, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir atidėti A. V. paskirtos bausmės vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kilus pagrįstoms abejonėms, šis institutas neturi būti taikomas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo A. V. padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. V. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. V. praeityje ne kartą teistas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio bauda. Nepraėjus nė dvejiems metams po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, neišnykus teistumui, jis padarė naują sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis pripažintas recidyvistu. Be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Pažymėtina, kad A. V. du kartus baustas už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, laikymą bei gabenimą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, parodo, kad paminėtos poveikio priemonės nedavė jokių rezultatų. Iš to seka, kad nusikalstamų veikų darymas A. V. tapo pragyvenimo ir pasipelnymo šaltiniu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai – sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamas nubaudimas, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimas, asmens paveikimas, teisingumo principo įgyvendinimas – bus pasiekti A. V. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, t. y. taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui, yra proporcinga ir adekvati, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.