Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės sudėtos ir R. N. paskirta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme bausmė.

Civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. N. 733,75 Eur (septyni šimtai trisdešimt trys eurai ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

7. Nuteistasis apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

10. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

11. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas R. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 90 parų arešto bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskyrė 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir R. N. paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto bausmės.

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. N. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena nebaigtas baudžiamasis nusižengimas, o kita nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia. Savo nusikalstamais veiksmais R. N. padarė 733,75 Eur dydžio turtinę žalą parduotuvei, kuri nėra atlyginta. Nuteistasis per trumpą laiką 6 kartus grobė turtą bendra nekonkretizuota tyčia vogti, todėl visi turto grobimo epizodai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami kaip viena tęstinė vagystė ir kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, pensinio amžiaus, neturi pastovios gyvenamosios vietos, našlys). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

13. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, teisingai sprendė, kad už padarytas nusikalstamas veikas BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. N. paskyrus atitinkamose sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau R. N. iki šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas daugiau kaip 25 kartus. Pažymėtina, kad anksčiau R. N. buvo nuteistas ir už analogiškų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kas rodo nuteistojo sistemingą nusikalstamų veikų darymą. Be kita ko, už ankstesnių veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, pavyzdžiui laisvės atėmimas (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu), arešto bausmė (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu), tačiau jos nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad R. N. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. R. N. teistumų kiekis, jo pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio nuteistojo nusikalstamo elgesio dalis ir pakankamai ilgą laiką nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltiniu. Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju arešto bausmė bus teisinga ir proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

14. Arešto bausmė už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų. Pirmosios instancijos teismas už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skyrė bausmės dydį artimą arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apylinkės teismas skyrė maksimalų sankcijoje numatytos arešto bausmės dydį, atsižvelgdamas, be kita ko, į R. N. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad yra pensininkas, administracine tvarka baustas, tame tarpe už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos. Be to, buvo įvertinti ir R. N. ankstesni teistumai, anksčiau taikytos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, kurios nepasiteisino, todėl apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nėra pernelyg griežta, neproporcinga ar neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinės bausmės dydis yra teisingas bei atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

15. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas R. N. paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės 90 parų arešto bausmės pridėdamas dalį švelnesnės, t. y. 30 parų arešto bausmės. Vis tik, baudžiamajame įstatyme numatyta maksimalus arešto bausmės dydis yra būtent 90 parų, todėl subendrinta bausmė buvo nustatyta taip pat 90 parų (t. y. realiai nepridėjus jokios dalies iš 30 parų arešto bausmės). Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas apeliantui paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde, motyvuodamas pernelyg griežtos bausmės paskyrimą jo atžvilgiu, nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip neapgrįstus, kadangi tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikta. Kita vertus, galimos skunde nurodytos sveikatos problemos ar amžius šiuo atveju nėra itin reikšmingi ir negali būti laikomi priežastimi švelninti jam paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ar subendrintą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

17. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš R. N. valstybės naudai prašoma išieškoti 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažinti būtinu ir R. N. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo ir atsižvelgus į jo turtinę padėtį (nedirbantis, šioje byloje priteistas civilinis ieškinys, paskirta reali arešto bausmė), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. N. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti iš R. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.