- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-191-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06672-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, R. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo (padidinimo) suinteresuotam asmeniui R. R. už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Nurodė, kad vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-97-386/2013 dėl įpareigojimo R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius adresu Duomenys neskelbtini. Skolininkei 2014 m. birželio 27 d. nutartimi teismas už teismo sprendimo neįvykdymą jau buvo skyręs baudą, tačiau skolininkė ir toliau nevykdo teismo įpareigojimų. Vykdomojoje byloje 2020 m. liepos 17 d. jau ketvirtą kartą surašomas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, tačiau teismo sprendimas ir toliau nevykdomas, todėl mano, kad paskirta bauda nepasiekia savo tikslų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimo netenkino.
3. Nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatyti įpareigojimai įvykdyti iš dalies ir pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina Statybos inspekcijos 2015 m. lapkričio 23 d. surašytas teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėja pilnai neįvykdė aukščiau nurodyto teismo sprendimo – vienas priestatas buvo nugriautas, tačiau kito priestato išardytos tik dvi šoninės pirmojo aukšto sienos, kitos priestato konstrukcijos neliestos.
4. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo paaiškino, jog kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl išaiškinimo, kaip turi būti įvykdytas sprendimas, tačiau, jos nuomone, institucija konkrečių atsakymų ir konsultacijų neteikia. Teismo vertinimu, Statybos inspekcijos formalus elgesys vien tik konstatuojant, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų, nagrinėjamu atveju nepateisinamas. Pažymėjo, kad tiek pareiškėja, tiek išieškotoja nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skolininkei kaip asmeniui, neturinčiam patirties statybų srityje, būtų paaiškinta, kurias neteisėtas pastato konstrukcijas R. R. turi išardyti, kad nebūtų padaryta žala kitiems statiniams ir kad būtų konstatuotas tinkamas 2013 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymas, nors susiklosčiusi situacija visoms šalims žinoma nuo 2014 m.
5. Taip pat nurodė, kad po 2015 m. lapkričio 23 d. patikrinimo akto surašymo nei Statybos inspekcija, nei vykdomąją bylą vykdanti antstolė faktinių aplinkybių nebenustatinėjo ir patikrinimų vietoje nebeatliko. Antstolė, surašydama 2020 m. liepos 17 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, vadovavosi išimtinai tik išieškotojos prašymu, nekonkretizavo skolininkės veiksmų (neveikimo), savavališkos statybos apžiūros neatliko ir nenurodė konkrečių skolininkės veiksmų (neveikimo), kuriais pasireiškė piktybinis teismo sprendimo neįvykdymas.
6. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną jau yra paskirta bauda, kurią, kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuotas asmuo R. R. pagal jos finansines galimybes moka. Pažymėjo, kad nepaneigiant suinteresuoto asmens R. R. pareigos vykdyti teismo sprendimą būtina atsižvelgti ir į skolininkės finansinę padėtį bei galimybes, siekiant tiek pačiai įvykdyti teismo sprendimą, tiek konsultuotis su teisininkais bei statybos specialistais.
7. Nustatė, kad šiuo metu skola Statybų inspekcijai yra už 7 mėn. (2,32 Eur per dieną arba apie 71 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu, tenkinus pareiškimą ir padidinus paskirtos dydį, skolininkės padėtis taptų dar labiau komplikuota, ir mažai tikėtina, kad baudos padidinimas iš esmės pakeis susiklosčiusią situaciją. Nustatytos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad vykdymo procesas yra vilkinamas skolininkės piktybiniu neveikimu, o teismo paskirta bauda neatlieka savo funkcijos. Teismo nuomone, kadangi skolininkei jau yra pritaikytos sprendimo nevykdymo pasekmės, o paskirta bauda turi realų poveikį asmeniui, todėl nepadidinus baudos dydžio tiek viešasis interesas, tiek skolininkės interesai nebus pažeisti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės pareiškimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas nutartį, įvertino ir atsižvelgė tik į skolininkės nurodytas aplinkybes, kad ši iš dalies ėmėsi veiksmų sprendimui įvykdyti, tačiau neįvertino esmės, t. y. kad teismo sprendimas vis dar yra neįvykdytas. Skolininkės prie ūkinio pastato nugriautas vienas priestatas ir kito priestato išardytos dvi šoninės pirmo aukšto sienos nepatvirtina tinkamo teismo sprendimo įvykdymo fakto, priešingai, teismo sprendimas yra neįvykdytas, ir skolininkė nepateisinamai ilgą laiką nesiima privalomų veiksmų šiam teismo sprendimui įvykdyti.
8.2. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad reikšmingas skolininkės teiginys, kad ji nežino, kaip įvykdyti likusią neįvykdytą sprendimo dalį. Tai nėra svarbi priežastis, dėl ko gali būti pateisinamas teismo sprendimo neįvykdymas. Priešingai, nežinojimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi ji teismo sprendimu yra įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. jeigu skolininkė nesirenka įteisinimo procedūros įgyvendinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimą renkasi realizuoti griovimo būdu, gali kreiptis į statybos firmą, projektuotojus ar pan., kurie suteiks reikiamą pagalbą, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai.
8.3. Aktualu pažymėti, kad skolininkei yra žinoma, kaip turi būti įvykdytas teismo sprendimas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-2536-998/2016, kurioje buvo nagrinėjamas R. R. skundas dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/00223, inter alia pasisakė ir dėl teismo sprendimo vykdymo apimties. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog teismo sprendime nekalbama apie tai, kad turi būti nugriauta tik tam tikra dalis priestatų, pvz. šoninės pastatų sienos ar tik šių sienų pirmojo aukšto ribose, o kalbama apie priestatų nugriovimą pilna apimtimi. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat pasisakė ir dėl ginčo priestatų sienų medžiagiškumo pasikeitimo, nurodydamas, jog išgriovus medines priestato (kurio matmenys: aukštis - apie 3 m, plotis - apie 1,9 m, ilgis - apie 7 m) sienas ir vietoje jų pastačius plytas, kurios dar vėliau buvo papildomai izoliuotos, nereiškia statinio ar jo dalies griovimo, kadangi tokiu atveju priestato funkcionalumas niekur neišnyksta.
8.4. Nesutiktina su teismo sprendimu, kad vykdomąją bylą vykdanti antstolė arba Statybų inspekcija turi periodiškai atlikti savavališkos statybos apžiūrą, konkretizuoti skolininkės neveikimą, nurodant veiksmus, kuriais pasireiškė piktybinis teismo sprendimo neįvykdymas.
8.5. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad Inspekcija turi teisę už skolininkę R. R. įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, kad skolininkė teismo sprendimu įpareigota likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, šiuo atveju, kai priimtas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, šalinant savavališkos statybos padarinius nurodytu būdu, Inspekcija neturi teisinio pagrindo įvykdyti teismo sprendimo skolininkės lėšomis.
8.6. Taip pat nesutiktina su teismo vertinimu, kad baudos skyrimas byloje nustatytų aplinkybių kontekste negarantuotų sprendimo įvykdymo, o taip pat, kad byloje nėra įrodyta, kad teismo sprendimo įvykdymas vilkinamas. Skolininkė pati patvirtino, kad teismo sprendimo yra neįvykdžiusi, taip pat teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino teismo sprendimo neįvykdymo faktą, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs 2013 m. lapkričio 27 d. ir jau turėjo būti įvykdytas. Tai reiškia, kad teismo sprendimo neįvykdymas akivaizdus, todėl yra pagrindas taikyti baudą tol, kol šis yra neįvykdytas, be to, paskirta bauda yra neefektyvi, kai skolininkė ją moka, bet ir toliau nesiima veiksmų teismo sprendimui galutinai įvykdyti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta padidinti skolininkei paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
14. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl jau paskirtos baudos už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą, padidinimą.
15. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Inspekcijos argumentu, jog nagrinėjant antstolės pareiškimą dėl paskirtos baudos skolininkei padidinimo pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog teismo sprendimas vis dar nėra įvykdytas. Priešingai nei teigiama skunde, teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismas įpareigojo visiškai nugriauti teismo sprendime nurodytus priestatus, o skolininkė nugriovė tik vieną iš jų, t. y. apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio, tačiau nenugriovė antrojo priestato, kurio duomenys – apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio, tai yra faktiškai sienos išliko. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai nėra iki galo įvykdyti.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su Inspekcijos argumentu, kad vien tik aplinkybė, jog skolininkė nėra iki galo įvykdžiusi teismo sprendimo nugriauti pastatus, savaime lemia būtinybę padidinti jai skirtą baudą.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti skolininkės piktybiškumo ar sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo.
18. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. paaiškino, kad jai neaišku, kokių konstrukcijų ji nenugriovė ir kaip tai padaryti. Skolininkė taip pat paaiškino, kad dėl didelių sveikatos problemų ir piniginių lėšų stygiaus, kadangi paskirta bauda jai yra didelė finansinė našta, ji negalėjo kreiptis į specialistus, kurie paaiškintų ir padėtų įvykdyti teismo sprendimą arba kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo. Skolininkė taip pat nurodė, jog kreipėsi į Inspekciją dėl išaiškinimo, kaip turi būti įvykdytas sprendimas, tačiau Inspekcija atsakymų ir konsultacijų neteikė.
19. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad skolininkė pagal savo finansines galimybes moka jai paskirtą baudą. Taip pat paminėtina, jog teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad turi didelių sveikatos problemų, jos pajamos yra nedidelės, tačiau ji elgiasi atsakingai ir pagal galimybes moka teismo paskirtą baudą, paaiškino ir tai, kad jai teko imti banko paskolą, kad sumokėtų įsiskolinimą ir padengtų bylinėjimosi išlaidas.
20. Taigi šios aplinkybės, vertinant skolininkės kaltę baudos padidinimo kontekste, laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog vykdymo procesas nėra vilkinamas dėl skolininkės piktybiško neveikimo.
21. Inspekcija skunde taip pat nurodo, kad skolininkė gali kreiptis į statybos firmą, projektuotojus ar pan., kurie suteiks reikiamą pagalbą, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo Inspekcijos pastebėjimu, tačiau taip pat mano, jog paskirtos baudos padidinimas, t. y. skolininkės sudėtingos finansinės padėties apsunkinimas dar labiau, nei ji yra šiuo metu, suvaržys skolininkės veiksmus siekiant išsiaiškinti, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas.
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, manytina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju teismui tenkinus pareiškimą ir padidinus paskirtos dydį skolininkės padėtis taptų dar labiau komplikuota, ir mažai tikėtina, kad baudos padidinimas iš esmės pakeis susiklosčiusią situaciją.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.