Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.11.12; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

2025 m. gruodžio 3 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Milenos Milinskaitės 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 3 d. 10.24 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, 21,480 kilometre, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas (0,47 promilių) neblaivumo laipsnis. A. K. paskirta 1 000 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių ir automobilio Peugeot 4007, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

2. A. K. atstovas advokatas Tomas Ryzgelis Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 6 mėnesių.

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartimi A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundas buvo atmestas ir Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas buvo nepakeistas. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. K. atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės ir egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų A. K. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti, neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.

4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde A. K. atstovas advokatas Tomas Ryzgelis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir A. K. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių.

5.1. Skunde nurodoma, kad egzistuoja teisinis pagrindas paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę. Turėtų būti įvertinta tai, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjas nurodė nesupratęs, kad vakare pavartojus alkoholio ryte jis ne tik negalėjo vairuoti, bet ir negalėjo gerti vaistų, skirtų skrandžio opos simptomams.

5.2. Be to, pareiškėjas nurodė, kad prieš sėsdamas prie vairo vartojo liaudiškus vaistus su alkoholiu. Skunde pabrėžiama, kad A. K. šiuo metu yra itin blogos psichologinės būsenos, vos prieš keletą mėnesių mirė jo sutuoktinė, kuri sirgo onkologine liga. Kartu su skundu pateiktoje pareiškėjo charakteristikoje iš darbovietės nurodyta, kad A. K. dirba vairuotoju, todėl jam būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, o įmonė neturi galimybių pasiūlyti kito darbo. Taigi, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjas netektų darbo ir neturėtų nieko, kas galėtų padėti finansiškai.

2. Atsiliepimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja V. Š. prašo atmesti A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio skundą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų, susijusių su administracine byla, o visi argumentai jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio apeliacinis skundas netenkinamas.

3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde neginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 36 mėnesiams terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nemato pagrindo apeliacinį skundą tenkinti.

4. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutartyje, A. K. nubaustas už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kai prieš tai jam buvo atimta teisė vairuoti. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 4 iki 7 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 427 straipsnio 2 dalis), taip pat privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

5. A. K. už padarytą nusižengimą paskirta minimali bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, kai skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas svarstė galimybę A. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei motyvuotai sprendė, jog nėra pagrindo to daryti ir trumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą, kuris ir taip paskirtas švelniausias kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, savo sprendimą itin išsamiai motyvavo ir apygardos teismas visiškai sutinka su nutarties argumentais.

6. A. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Jam nustatytas 0,47 promilės neblaivumas pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, asmuo praeityje ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių ir vairavimą esant neblaiviam. Tai rodo, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys A. K. gyvenime. Be to, iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. K. taip pat buvo baustas Didžiojoje Britanijoje, kas itin neigiamai apibūdina A. K. asmenybę.

7. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, pažymi, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir kilusių konkrečių padarinių (žalos) nereikalauja. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė kyla vien už patį transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nepriklausomai nuo to, ar buvo sukeltas eismo įvykis ar atsirado kitokia žala. Tokiu reguliavimu įstatymų leidėjas siekia užkirsti kelią potencialiai labai pavojingiems padariniams, kurie gali kilti dėl neblaivaus vairavimo. Todėl vien tai, kad asmuo savo veiksmais nesukėlė konkrečių padarinių, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kadangi pats neblaivus vairavimas yra traktuojamas kaip didelį pavojų kelianti veika.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. prieš vairuodamas iš vakaro vartojo alaus, o prieš sėsdamas prie vairo vartojo liaudiškus vaistus su alkoholiu, tačiau nesijautė neblaivus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad alkoholį vartojo praėjus keliems mėnesiams po žmonos mirties, nes jo psichologinė būsena buvo bloga. Tačiau šie A. K. argumentai, susiję su subjektyviu neblaivumo nebuvimo pojūčiu ir asmenine situacija, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas suprato vairuojantis transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi besąlyginę pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama ne tik tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, bet ir tuo atveju, kai, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Šiuo atveju A. K. pripažino, jog vartojo alkoholio (nurodė tai daręs iš vakaro ir prieš vairuojant kartu su vaistais), o tai reiškia, kad jis, iš savo asmeninės patirties turėjo suvokti kylančias grėsmes dėl vairavimo, kai prieš kurį laiką vartota alkoholio, suprantant, kad geriamuose vaistuose yra alkoholio, todėl apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nusižengimas padarytas tyčia.

9. Apygardos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomas A. K. darbo pobūdis, susijęs su transporto priemonių vairavimu, jam buvo žinomas ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinio transporto priemonės vairavimo neblaiviam. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, galinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis jau yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė skirdamas nuobaudą, kuri yra adekvati, proporcinga ir atitinka tiek padaryto nusižengimo pavojingumą, tiek A. K. asmenybę.

10. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda, siekdama nubaudimo ir prevencijos tikslų, neišvengiamai sukelia teisės pažeidėjui tam tikras neigiamas pasekmes. Tačiau tokių pasekmių atsiradimas, kaip natūralus teisės pažeidimo rezultatas, pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose 2AT-36-387/2021, 2AT-15-788/2024, 2AT-1-654/2025).

11. Apygardos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota individualių profesinės veiklos ir asmeninių aplinkybių aspektu, pažymi, jog pareiga motyvuoti procesinį sprendimą nereiškia, kad teismas privalo pažodžiui atkartoti ar atskirai išvardyti kiekvieną skundo argumentą. Esminė yra tai, ar iš nutarties turinio matyti, kad nusižengimą padariusio asmens individualios savybės, jo šeiminė padėtis, profesinės veiklos pobūdis ir administracinio nusižengimo pavojingumas buvo įvertinti skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad buvo atsižvelgta į A. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi, jo asmenybę, šeiminę situaciją ir tai, jog jis dirba vairuotoju, tačiau konstatuota, kad šios aplinkybės, vertinant jas kartu su padaryto nusižengimo pobūdžiu ir pakartotiniu neblaivaus vairavimo faktu, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymą.

12. Apygardos teismas papildomai išsamiai įvertino apeliacinio skundo motyvus dėl profesinės veiklos ir šeiminių aplinkybių: tai, kad A. K. dirba vairuotoju MB „J.“, kad šiam darbui būtina turėti teisę vairuoti, kad netekus šios teisės jam kiltų reali grėsmė prarasti darbą ir pragyvenimo šaltinį; kad jis yra našlys, žmonai R. K. mirus 2025 m. birželio 14 d., patiria psichologinę įtampą, turi sveikatos problemų (skrandžio opa) ir dėl to jam ypač svarbu išlaikyti stabilų darbą ir nusistovėjusią kasdienio gyvenimo tvarką. Vis dėlto šių aplinkybių visuma, nors ir apibūdina sudėtingą A. K. asmeninę situaciją, savaime nelaikytinos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų kontekste ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir specialiosios teisės atėmimo trukmė akivaizdžiai neatitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir pavojingumo.

13. Įvertinęs visumą bylos duomenų, įskaitant nusižengimo pavojingumą, jo pakartotinumą ir kaltininko asmenybę, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas apeliantui būtų neteisingas ar neproporcingas. A. K. nusižengimą padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, atitinkančia administracinės nuobaudos tikslus. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

14. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (ANK 652 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti galioti nepakeistą, o A. K. atstovo advokato Tomo Ryzgelio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.