Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-22 · Administracinė byla Nr. eI-811-208/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
eI-811-208/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03727-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Trečiasis asmuo
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, BUAB „Freshtravel“
Pareiškėjas
R. A., A. A., D. B., E. B., L. B., J. B., S. D., I. E., D. E., A. G., V. G., E. J., T. J., L. J., R. J., J. K., L. L., A. L., A. M., K. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Advokatai
Justas Vilys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-811-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03727-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo atstovui Pauliui Snukiškiui ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei Ramunei Lūžaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų: R. A., A. A., D. B., E. B., L. B., atstovaujamos pagal įstatymą pareiškėjos E. B. ir D. B., J. B., S. D., I. E., D. E., I. E., A. G. (A. G.), V. G., E. J., T. J., L. J., R. J., J. K., L. L., A. L., A. M., K. M., A. M., atstovaujamos pagal įstatymą A. M. ir K. M., G. P. ir A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: BUAB „Freshtravel“ ir Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai: R. A., A. A., E. B., L. B., D. B., J. B., S. D., I. E., D. E., I. E., A. G., V. G., E. J., T. J., L. J., R. J., J. K., L. L., A. L., A. M., A. M., K. M., G. P. ir A. P. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) priteisti 9 971, 81 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjams, t. y. R. A. – 452,77 Eur; A. A. – 452,76 Eur; E. B. – 367,43 Eur; L. B. – 367,42 Eur; D. B. – 367,43 Eur; J. B. – 367,42 Eur; S. D. – 443,89 Eur; I. E. – 443,89 Eur; D. E. – 443,89 Eur; I. E. – 443,89 Eur; A. G. – 356,42 Eur; V. G. – 356,42 Eur; E. J. – 429,12 Eur; T. J. –429,12 Eur; L. J. – 429,11 Eur; R. J. – 429,11 Eur; J. K. – 550,98 Eur; L. L. – 356,42 Eur; A. L. – 550,97 Eur; A. M. – 443,89 Eur; A. M. – 443,89 Eur; K. M. – 443,89 Eur; G. P. – 273,84 Eur ir A. P. – 273,84 Eur; 2) priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad jie su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ (toliau – ir kelionių organizatorius) sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Fuerteventūrą, Egiptą, Hurgadą, Šarme el Šeichą. Pagal šias sutartis kelionės organizatoriui sumokėjo atitinkamas sumas, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigytos kelionės neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartis sumokėtas pinigų sumas, su prašymu kreipėsi į Valstybinio turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas, ir Departamentas). Pagal Departamento nurodymą buvo grąžinta dalis pinigų, tačiau likusi dalis žalos liko negrąžinta. Pareiškėjų teigimu, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis) neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB ,,Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus. Kadangi valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, valstybei kyla atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ūkio ministerija atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu galėtų kilti atsakomybė pareiškėjų atžvilgiu. Šiuo atveju nėra būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas, todėl nėra pagrindo pareiškėjams priteisti žalos atlyginimą. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Šiuo atveju pareiškėjai žalą galėjo patirti dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą ar finansų įstaigos laidavimą ar garantiją. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjams negali būti priteisiami vizų mokesčiai, kaip turtinės žalos atlyginimas, nes vizų įforminimas nepatenka į turizmo paslaugų apimtį ir nėra kelionių organizatoriaus prievolės dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pareiškėjai neturi teisės gauti dvigubo žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 pareiškėjai su finansiniais reikalavimais yra įtraukti į UAB „Freshtravel“ kreditorių sąrašą UAB „Freshtravel“ bankroto byloje. Vadinasi, patenkinus skundą, pareiškėjai įgis teisę iš UAB „Freshtravel“ ir Valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo – pagal pirmiau nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą ir pagal teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą jame nurodytais argumentais. Prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas, tuo atveju, jeigu skundas bus patenkintas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad įstatymo leidėjas, perkeldamas Direktyvą, numatė, kad sėkmingai vystančio veiklą kelionių organizatoriaus įsipareigojimai turistų atžvilgiu didės, todėl Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais nustatė papildomą saugiklį / reikalavimą, kad vykdančio veiklą kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais yra priklausoma nuo jo gautų praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų ir negali būti mažesnė kaip 7 procentai minėtų įplaukų dydžio. Atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas, susiedamas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą su kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinėmis įplaukomis ir nustatydamas, kad ji turi būti ne mažesnė kaip 7 procentai, nesiekė apriboti garantija dengiamos rizikos dydžio, bet pateikė visiems kelionių organizatoriams taikomą privalomos (minimalios) prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimą, jo nuomone, proporcingą prisiimtiems įsipareigojimams. Taip pat pažymėjo, kad Turizmo įstatymas nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką bei turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, ir ši suma turi būti apskaičiuojam taip, kad ji užtikrintų turisto interesus, jei paaiškėtų, kad kelionės organizatorius tampa nemokus. Pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik pradinis privalomas tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. Pareiškėjai patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turėtų siekti reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015.

Teismo posėdžio metu Departamento atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai E. J., R. J., L. J. ir T. J. iš tarpininko UAB „Nijolės kelionių agentūra“ įsigijo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ organizuojamą 6 dienų kelionę į Hurgadą, už kurią sumokėjo 7 116 Lt (2 060,94 Eur). Į sumokėta suma įtrauktas vizų mokestis – 320 Lt (92,68 Eur), todėl pati kelionė pareiškėjams kainavo 1 968,26 Eur. 2014 m. spalio 30 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT003997 ir Nr. PT004000, tačiau kelionė jiems suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „ Freshtravel“ tapo nemokus. Tarpininkė UAB „Nijolės kelionių agentūra“ grąžino pareiškėjams dalį pinigų sumos, t. y. 543,67 Lt (157,46 Eur). 2015 m. rugsėjo 14 d. draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams taip pat grąžino 94,34 Eur.

Pareiškėjai J. K. ir A. L. iš tarpininko MB „Gero laiko“ įsigijo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ organizuojamą 6 dienų kelionę į Fuerteventūrą, už kurią sumokėjo 3 798 Lt (1 152,11 Eur). 2014 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002120, tačiau pareiškėjai į kelionę neišvyko, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams grąžino 50,16 Eur, o MB „Gero laiko“ J. K. 2014 m. lapkričio 15 d. grąžino 303,84 Lt (88,00 Eur).

Pareiškėjai A. G., V. G. ir L. L. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 3 897 Lt (1 128,65 Eur) už poilsinę 6 dienų kelionę į Hurgadą beta.lt ir grupinis.lt portalus valdančiai UAB „Cherry Media LT“ (dabar – UAB „Beta Media“). Pareiškėjai taip pat papildomai sumokėjo 240 Lt (69,51 Eur) už vizas. 2014 m. spalio 27 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003796, tačiau kelionė minėtiems pareiškėjams suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. 2015 m. rugsėjo 7 d. draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams grąžino 59,39 Eur.

Pareiškėjai D. B., E. B., J. B. ir L. B., atstovaujama pagal įstatymą pareiškėjos E. B. ir D. B., iš tarpininko UAB „Dovilta“ įsigijo kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ organizuojamą 6 dienų kelionę į Hurgadą, už kurią sumokėjo 5 476 Eur (1 585,96 Eur). Į sumokėtą kainą buvo įskaičiuotos vizos už 320 Lt (92,68 Eur), todėl pati kelionė (be vizų) pareiškėjams kainavo 1 493,28 Eur. 2014 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT002239 ir Nr. PT002240, tačiau kelionė pareiškėjams suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. 2015 m. rugsėjo 15 d. draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams grąžino 23,58 Eur.

Pareiškėjai R. A. ir A. A. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 2 998 Lt (868,28 Eur) už poilsinę 6 dienų kelionę į Hurgadą beta.lt ir grupinis.lt portalus valdančiai UAB „Cherry Media LT“ (dabar – UAB „Beta Media“). Pareiškėjai taip pat papildomai sumokėjo 300 Lt (86,89 Eur) už vakarienę ir 160 Lt (46,34 Eur) už vizas. 2014 m. lapkričio 11 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004453, tačiau kelionė jiems suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. Draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams grąžino 49,64 Eur.

Pareiškėjai G. P. ir A. P. pagal portalo beta.lt reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 1 998 Lt (578,66 Eur) už poilsinę 6 dienų kelionę į Egiptą beta.lt ir grupinis.lt portalus valdančiai UAB „Cherry Media LT“ (dabar – UAB „Beta Media“). Pareiškėjai papildomai sumokėjo 160 Lt (46,34 Eur) už vizas ir su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004261, tačiau kelionė minėtiems pareiškėjams suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. 2015 m. rugsėjo 7 d. draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams grąžino 30,98 Eur.

Pareiškėjai I. E., I. E., S. D., D. E., K. M., A. M. ir A. M. pagal portalo cityLife.lv reklamuojamus pasiūlymus sumokėjo 3 294 Eur už poilsinę 6 dienų kelionę į Šarm el Šeichą beta.lt ir grupinis.lt portalus valdančiai UAB „Cherry Media LT“ (dabar – UAB „Beta Media“). 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004431 ir papildomai sumokėjo 474 Eur už vizas. Kelionė minėtiems pareiškėjams suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“ tapo nemokus. 2015 m. rugsėjo 24 d. draudimo bendrovės „Ergo insurance“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę pareiškėjams grąžino 186,77 Eur.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Reikalavimas atlyginti žalą privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Europos Bendrijų steigimo sutarties 249 straipsnyje įtvirtinta, jog direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

Kaip pažymima nuoseklioje Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (šiuo aspektu žr., pvz., Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje von Colson ir Kamann, 14/83, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40 p.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetenciją (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 p.).

Būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems suteiktą pagal Sąjungos teisės nuostatas, ir visišką šių nuostatų veiksmingumą (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 p.). Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi ją aiškinti kuo daugiau atsižvelgdami į direktyvos tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (šiuo aspektu žr. jau minėto sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.; Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Marleasing, C-106/89, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt., C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, 113 p.).

Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę Sąjungos teisę atitinkančia prasme išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi toks aiškinimas leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (šiuo klausimu žr. jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 114 p.). Be to, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (žr. Teisingumo Teismo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimo sujungtose bylose Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Marks & Spencer, C-62/00, 25 p., jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 p.).

Jeigu nacionalinės teisės negalima aiškinti ir taikyti pagal Sąjungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visą Sąjungos teisę ir ginti pagal ją suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Fuß, C-429/09, 40 p.).

Taigi svarbus vaidmuo, aiškinant Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, įskaitant reglamentuojančias vartotojų apsaugą, tenka Teisingumo Teismui. Šios Europos Sąjungos teisminės institucijos išaiškinimais privalo vadovautis nacionaliniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.), aiškindami bei taikydami direktyvas įgyvendinančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, jų paisyti turi ir kitos valstybės valdžios institucijos, dalyvaujančios atitinkamuose teisiniuose santykiuose.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės galimai netinkamo Europos Bendrijų Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai su kelionės organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartis. Kelionių organizatorė tapo nemoki ir dėl to kelionių nesuorganizavo, o pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytus kelionių paketus sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas šios direktyvos taikymo srityje.

Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos nuostatas, nurodė, kad „pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu“ (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau – Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus).

Šia nuostata iš esmės siekiama garantuoti, kad šio organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju būtų užtikrintas vartotojo repatrijavimas ir jo sumokėtų pinigų grąžinimas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Dillenkofer byloje 35 ir 36 punktus). Be to, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad minėtame „Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu būdu, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju“ (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 64 punktą).

Direktyvos tikslą iš esmės patvirtina ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punkto nuostatos, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kelionės paslaugų paketą ar rinkinį įsigyjantys keliautojai būtų visapusiškai apsaugoti organizatoriaus, agento, padėjusio sudaryti kelionės paslaugų rinkinį, ar bet kurio paslaugų teikėjo nemokumo atveju. Valstybės narės, kuriose yra įsisteigę organizatoriai ir agentai, padedantys įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, turėtų užtikrinti, kad tokius kelionės paslaugų derinius siūlantys pardavėjai pateiktų keliautojų sumokėtų sumų grąžinimo ir tų asmenų repatrijavimo nemokumo atveju garantą. Valstybėms narėms paliekama galimybė savo nuožiūra nustatyti apsaugos nemokumo atveju būdus, tačiau jos turėtų užtikrinti, kad nacionalinės apsaugos nemokumo atveju sistemos būtų veiksmingos ir garantuotų skubią keliautojų repatriaciją bei sumokėtų sumų sugrąžinimą nemokumo atveju. Reikalaujama apsauga nemokumo atveju turėtų būti derinama su faktine finansine organizatoriaus, agento ar paslaugų teikėjo veiklos rizika, įskaitant jų parduodamų kelionės paslaugų derinio tipą, numatomus sezoninius svyravimus bei išankstinio mokėjimo dydį ir būdus. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tada, kai apsauga nemokumo atveju užtikrinama garantiniu raštu ar draudimo liudijimu, ji negali būti apribojama atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusių finansinės veiklos vykdytojų patvirtinimu.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme yra nurodyta, kad Direktyva yra įgyvendinamasis Europos Sąjungos aktas.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.

To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

Turizmo įstatymo 8 straipsnis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu. Pagal pakeitimus 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu. Taigi palyginus 8 straipsnio 7 dalį su vėlesniais pakeitimais matyti, kad šiai bylai esminio skirtumo tarp jų nėra.

Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų argumentų, Turizmo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) kelionių organizatoriui nustatė tik minimalią prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą – 150 tūkstančių litų, o vėlesnės Turizmo įstatymo redakcijos (redakcija nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 4 dalis kelionių organizatoriui nustatė diferencijuotas minimalias prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas: 150 tūkstančių litų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais, ir 350 tūkstančių litų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatorius tapo nemokus, jo organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už keliones sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Taigi valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

Teisingumo Teismas praktiką dėl valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę suformavo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendime sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos. Šioje byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad atsakomybė už privatiems asmenims padarytą žalą dėl Bendrijos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis. Valstybių narių pareiga atlyginti žalą taip pat grindžiama Europos Bendrijos sutarties 5 straipsniu (Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio), pagal kurį valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų pagal Bendrijos teisę vykdymą. Viena iš tokių pareigų yra panaikinti neteisėtas Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes.

Minėta Teisingumo Teismas praktika buvo išplėtota 1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie byloje buvo prašoma Teisingumo Teismo konkrečiai nurodyti sąlygas, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimą. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.

Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos pozicija, kad visų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pareiškėjams reiškiant reikalavimus bankroto byloje, yra nepagrįsta. Valstybės atsakomybės taip pat nekeičia ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento nuomonė, kad Turizmo įstatymas primygtinai nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimaliu dydžiu apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingas verslo subjektas, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir užtikrinti turistų turtinius interesus pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.

Būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą, ir atlyginti žalą už Direktyvos neįgyvendinimą (žr. anksčiau nurodytus Teisingumo Teismo sprendimus Andrea Francovich ir Brasserie bylose). Šiuo atveju akivaizdu, kad tokią pareigą valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiško patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat šiuo atveju nėra svarbūs kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus ar kokio dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą jis pasirinko.

1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą įmokėtų lėšų kompensavimą ir repatriaciją kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad šia garantija siekiama apsaugoti vartotoją nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių. Remdamasis šiais samprotavimais Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas negali būti kliūtis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotoją pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiškinimą patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktą). Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nors už keliones pinigus mokėjo vienas ar keli asmenys, o ne visi į kelionę vykę asmenys, tačiau jie kelionės sutartyse buvo įvardyti kaip sutarties šalys (turistai) arba vykstantys asmenys. Taip pat Turizmo departamento nurodymu dalį pareiškėjų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių kompensavo kelionių agentūros ir draudimo bendrovės. Įvertinus sumų, sumokėtų už keliones, ir išmokėtų kompensacijų dydžius, akivaizdu, kad pareiškėjams nebuvo grąžinta dalis patirtų išlaidų įsigijus kelionės paketą.

Pareiškėjai E. J. ir T. J. prašo priteisti po 429,12 Eur, o R. J. ir L. J. – po 429,11 Eur. Byloje nustatyta, kad už kelionę 2014 m. spalio 30 d. sumokėjo 600 Lt (173,77 Eur), o 2014 m. lapkričio 13 d. mokėjimu sumokėjo 6 516 Lt ( 1 887,16), taigi iš viso: 7 116 Lt (2 060,94 Eur). Į sumokėtą sumą įtrauktas vizų mokestis – 320 Lt (92,68 Eur). Išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių, todėl kelionė pareiškėjams kainavo 1 968,26 Eur. 2015 m. rugsėjo 14 d. draudimo bendrovė L. J. ir R. J. išmokėjo po 47,17 Eur kompensaciją (iš viso: 94,34 Eur), o kelionių agentūra grąžino 2014 m. lapkričio 19 d. pavedimu pareiškėjai L. J. 543,67 Lt (157,46 Eur). Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams likusi negrąžinta dalis yra 1 716,46 Eur, todėl E. J. ir T. J. priteisiama po 429,12 Eur, o R. J. ir L. J. – po 429,11 Eur.

Pareiškėja J. K. prašo priteisti 550,98 Eur, o A. L. – 550,97 Eur. Byloje nustatyta, kad už kelionę kelionių organizatorei sumokėjo dviem pavedimais: 2 658,00 (2014 m. lapkričio 6 d. pavedimu) ir 1 140,00 Lt, iš viso: 3 798 Lt (1 099,98 Eur). 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo 50,16 Eur draudimo išmoką už neįvykusią grupės asmenų kelionę, o MB „Gero laiko“ pareiškėjai J. K. grąžino 303,84 Lt (88,00 Eur) (2014 m. lapkričio 15 d. pavedimas). Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams liko negrąžinti 961,82 Eur, todėl pareiškėjams J. K. ir A. L. priteisiama po 480,91 Eur.

Pareiškėjai A. G., V. G. ir L. L. prašo priteisti po 356,42 Eur. Byloje nustatyta, kad už kelionę sumokėjo 3 897,00 Lt (1 128,65 Eur) (2014 m. spalio 23 d. pavedimas). Taip pat buvo sumokėta 240,00 Lt (69,51 Eur) už vizas, tačiau pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių. 2015 m. rugsėjo 7 d. draudimo bendrovė į L. L. sąskaitą pervedė 59,39 Eur draudimo išmoką. Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams likusi negrąžinta dalis yra 1 069,26 Eur, todėl A. G., V. G. ir L. L. priteisiama po 356,42 Eur.

Pareiškėjai D. B. ir E. B. prašo priteisti po 367,43 Eur, o J. B. ir L. B. – po 367,42 Eur. Byloje nustatyta, kad už kelionę sumokėjo 5 476, 00 Lt (1 585,96 Eur). Į sumokėtą kainą buvo įskaičiuotos vizos už 320 Lt (92,68 Eur). Išlaidos vizoms turi būti atimtos iš kelionės kainos, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių, todėl kelionė pareiškėjams kainavo 1 493,28 Eur. 2015 m. rugsėjo 15 d. už neįvykusią kelionę Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo 23,58 Eur dydžio kompensaciją. Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams likusi negrąžinta dalis yra 1 469,70 Eur, todėl D. B. ir E. B. priteisiama po 367,43 Eur, o J. B. ir L. B., atstovaujamai pagal įstatymą D. B. ir E. B., – po 367,42 Eur.

Pareiškėjai R. A. prašo priteisti 452,77 Eur, o A. A. – 452,76 Eur. Byloje nustatyta, už kelionę 2014 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 2 998,00 Lt (868,28 Eur). Taip pat 2014 m. lapkričio 12 d. sumokėjo už šventinę vakarienę 300 Lt (86,89 Eur) ir 160 Lt (46,34 Eur) už vizas. Kaip jau minėta, išlaidos vizoms neįskaičiuojamos į kelionės kainą, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių. Taip pat pasakytina ir apie priemoką už šventinę vakarienę, šios pareiškėjų patirtos išlaidos negali būti priteistinos, nes jos sumokėtos už kitas papildomas paslaugas ir nepatenka į turizmo paslaugų teikimo sutarties apimtį. Vadinasi, kelionė pareiškėjams kainavo 868,28 Eur. Už neįvykusią kelionę Ergo Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo 49,64 Eur dydžio kompensaciją. Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams likusi negrąžinta dalis yra 818,64 Eur, todėl pareiškėjams priteisiama po 409,32 Eur.

Pareiškėjai A. P. ir G. P. prašo priteisti po 273,84 Eur. Kaip nustatyta, už kelionę G. P. 2014 m. lapkričio 4 d. sumokėjo 1 998,00 Lt (578,66 Eur). Taip pat 160 Lt sumokėjo už vizas, tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, nes pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių. Draudimo bendrovė Ergo Insurance Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 7 d. į G. P. sąskaitą pervedė 30,98 Eur kompensaciją už neįvykusią kelionę. Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams likusi negrąžinta dalis yra 547,68 Eur, todėl A. P. ir G. P. priteisiama po 273,84 Eur.

Pareiškėjai S. D., I. E., D. E., I. E., A. M., A. M. ir K. M. prašo priteisti po 443,89 Eur. Kaip nustatyta, 2014 m. lapkričio 8 d. už kelionę D. E. sumokėjo 3 294,00 Eur. 2014 m. lapkričio 11 d. sumokėta už vizas (474,00 Eur), tačiau pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnį kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių. 2015 m. rugsėjo 24 d. draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pervedė 186,77 Eur draudimo išmoką. Taigi už neįvykusią kelionę pareiškėjams likusi negrąžinta dalis yra 3 107, 23 Eur, todėl šiems pareiškėjams S. D., I. E., D. E., I. E., A. M., A. M. ir K. M. priteisiama po 443,89 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

Pareiškėjai prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. lapkričio 10 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-7 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kaip nurodyta anksčiau, šiuo teismo sprendimu yra tenkinami pareiškėjų skundo reikalavimai, todėl pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi pareiškėjai su advokatu Justu Viliu sudarė teisinių paslaugų sutartis, o pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir vietinio mokėjimo nurodymus nustatyta, kad visi pareiškėjai realiai yra patyrę po 121,00 Eur arba iš viso: 2 904,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundas teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 7 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą apskaičiuojant maksimalų užmokesčio už pareiškėjų skundo parengimą dydį turi būti vadovaujamasi 2017 metų II ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 838,70 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokesčio advokatui už parengtą skundą dydis gali būti iki 1 677,40 Eur. Teismo posėdis byloje įvyko 2018 m. vasario 8 d., todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio už atstovavimo teisme valandą dydį turi būti vadovaujamasi 2017 metų II ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 850,80 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą gali būti iki 85,08 Eur. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2017 m. vasario 8 d. posėdis prasidėjo 9.00 val., o baigėsi 9.23 val., taigi už teismo posėdžio laiką negali būti priteisiama.

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios gerokai viršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Sutiktina su atsakove, kad ši byla nelaikytina sudėtinga sprendžiamų teisinių klausimų naujumo specialių žinių reikalingumo atžvilgiu, o bylinėjimosi išlaidos susidariusios tik dėl pareiškėjų skaičiaus. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos ir kitos pagal ginčo pobūdį vienarūšės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, priteisimo iš valstybės (administracinės bylos Nr. eI-4197-171/2016, Nr. eI-4099-171/2016, Nr. eI-4119-484/2016 ir Nr. eI-6446-968/2016). Visose nurodytose administracinėse bylose pareiškėjams atstovauja vienas ir tas pats atstovas advokatas Justas Vilys, o šio advokato parengtų skundų turinys yra identiškas. Teismas pažymi, kad, nepaisant didelio pareiškėjų skaičiaus, bylos sudėtingumo ir to, kad skundui paruošti akivaizdžiai reikėjo specialių žinių, susijusių su Europos Sąjungos teisės taikymu, tačiau analogiški ginčai teisme jau yra išnagrinėti, o juos nagrinėjant atstovavo tas pats advokatas Justas Vilys, todėl sprendžiami teisiniai klausimai nagrinėjamu atveju nelaikytini naujais. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs ABTĮ, CPK ir Rekomendacijose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą gerokai nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina per pusę iki 1 452,00 Eur. Priteisiant pareiškėjams D. B., E. B., L. B., atstovaujamai pagal įstatymą pareiškėjos E. B. ir D. B., J. B., S. D., I. E., D. E., I. E., A. G., V. G., E. J., T. J., L. J., R. J., L. L., A. M., A. M., K. M., G. P. ir A. P. po 60,50 Eur. Tuo tarpu pareiškėjams: R. A., A. A., atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis po 54,45 Eur (60,50 Eur x 90 proc. / 100 proc.), o J. K. ir A. L. – po 52,65 Eur (60,50 Eur x 87 proc. / 100 proc.). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų: D. B., E. B., L. B., atstovaujamos pagal įstatymą pareiškėjos E. B. ir D. B., J. B., S. D., I. E., D. E., I. E., A. G. (A. G.), V. G., E. J., T. J., L. J., R. J., L. L., A. M., K. M., A. M., atstovaujamos pagal įstatymą A. M. ir K. M., G. P. ir A. P. skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjų: R. A., A. A., J. K. ir A. L. patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 429,12 eurų (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 12 eurocentų) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui T. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 429,12 eurų (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 12 eurocentų) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 429,11 eurų (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 11 eurocentų) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 429,11 eurų (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 11 eurocentų) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 480,91 eurų (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 91 eurocentą) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,65 eurų (penkiasdešimt du eurus ir 65 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 480,91 eurų (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 91 eurocentą) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,65 eurų (penkiasdešimt du eurus ir 65 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. G. (A. G.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,42 eurų (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 42 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai V. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,42 eurų (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 42 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai L. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,42 eurų (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 42 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 367,43 eurų (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 43 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai E. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 367,43 eurų (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 43 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui J. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 367,42 eurų (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 42 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai L. B., atstovaujamai pagal įstatymą D. B. ir E. B., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 367,42 eurų (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 42 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai R. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 409,32 eurų (keturis šimtus devynis eurus ir 32 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,45 eurų (penkiasdešimt keturis eurus ir 45 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 409,32 eurų (keturis šimtus devynis eurus ir 32 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54,45 eurų (penkiasdešimt keturis eurus ir 45 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,84 eurų (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 84 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui G. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 273,84 eurų (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 84 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai I. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai D. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui I. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai A. M., atstovaujamai pagal įstatymą A. M. ir K. M., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjai A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui K. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 443,89 eurų (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 89 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60,50 eurų (šešiasdešimt eurų ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškėjų R. A., A. A., J. K. ir A. L. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą pareiškėjų: R. A., A. A., D. B., E. B., L. B., atstovaujamos pagal įstatymą pareiškėjos E. B. ir D. B., J. B., S. D., I. E., D. E., I. E., A. G. (A. G.), V. G., E. J., T. J., L. J., R. J., J. K., L. L., A. L., A. M., A. M., K. M., G. P. ir A. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius