- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- eAS-251-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02889-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- R. M., R. Mažeikaitės individuali įmonė "Mažasis atriumas", UAB „Projektų ir investicijų valdymas”
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba "Naujamiesčio būstas"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M. individualios įmonės „Mažasis atriumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Projektų ir investicijų valdymas” skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. M. individuali įmonė „Mažasis atriumas“ (toliau – ir pareiškėjas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Projektų ir investicijų valdymas” (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) per 10 darbo dienų patvirtinti sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 30-672, koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini) (sklypo kad Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos zonos ir ribos korektūrą, išduodant nustatytos formos įsakymą. Pareiškėjai taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po kreipimosi į teismą dienos atsakovas išsprendė pagrindinį ginčo klausimą, tačiau liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjai nurodė, jog iki pat kreipimosi į teismą dienos nei vienoje pareiškėjams pasiekiamoje savivaldybės sistemoje nebuvo matomas įsakymas, pareiškėjų atsakingi darbuotojai tikrino kiekvieną dieną, tačiau atsakovas niekada jo neišsiuntė, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ). Apie priimtą aktą pareiškėjai sužinojo tik po atsakovo atsiliepimo į skundą pateikimo, nors jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, tačiau Administracija atsakymo nepateikė nei Seimo kontrolieriams, nei pareiškėjams. Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, kuri pareikalavo pateikti atsakymą iki 2022 m. gruodžio 22 d. Administracija 2022 m. gruodžio 22 d. nurodė, kad nei 2022 m. balandžio 4 d. tarpinis raštas, nei 2022 m. balandžio 12 d. įsakymas pareiškėjams, kaip to reikalauja įstatymas, išsiųsti nebuvo. Dėl to, pareiškėjų vertinimu, net jei Administracija ir priėmė 2022 m. balandžio 12 d. teismui pateiktą įsakymą, atsakovas turi pateikti duomenis, kokiu būdu per 3 darbo dienas pareiškėjai buvo informuoti, taip pat pateikti teismui duomenis, kad tikrai išsiuntė 2022 m. balandžio 4 d. laišką, nurodomą atsiliepime į skundą.
Pareiškėjai pažymėjo, jog jeigu atsakovas būtų laikęsis įstatymo nustatytų terminų dėl informavimo apie priimtą įsakymą, jie nebūtų patyrę bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai nurodė patyrę 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo parengimą ir prašė iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjų reikalaujamas įsakymas buvo priimtas dar 2022 m. balandžio 12 d., o pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos. Dėl to, atsakovo teigimu, skundo pateikimo metu neegzistavo ginčo dalykas, o pareiškėjų skundas teismui pateiktas 2022 m. liepos 13 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po įsakymo priėmimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Teismas taip pat tenkino pareiškėjos R. M. individualios įmonės „Mažasis atriumas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė iš atsakovo Administracijos 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 dalimi, priėmė atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad ginčo dalyko byloje neliko, todėl atsisakė skundo reikalavimo ir prašė bylą nutraukti, paaiškinant, kad prieš pateikiant skundą buvo patikrintas atsakovo aktų registras, tačiau įsakymas jame nebuvo paskelbtas ir apie priimtą įsakymą pareiškėjai sužinojo tik gavę atsiliepimą į skundą. Atsakovas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu patvirtino, kad nei 2022 m. balandžio 4 d. rašto, nei 2022 m. balandžio 12 d. įsakymo nebuvo išsiuntęs pareiškėjams. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pritaria, jog neliko ginčo dalyko ir turi būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pažymėdamas, kad šiuo atveju aktai pareiškėjoms nebuvo.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nustatė, jog į bylą pateiktos 2022 m. birželio 15 d. atstovavimo sutartys patvirtina, kad pareiškėjus atstovauja advokatė ir pateiktas 2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas R. M. individuali įmonė „Mažasis atriumas“ sumokėjo advokatei 1680 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, jog iki skundo pateikimo teismui dienos 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjams nebuvo žinoma apie priimtą 2022 m. balandžio 12 d. įsakymą ir apie jo priėmimą sužinota tik gavus atsakovo atsiliepimą į skundą, o teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjams nebuvo pranešta apie jų atžvilgiu priimtą administracinį aktą (VAĮ 13 str.), teismas sprendė, jog pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas neginčijo aplinkybių, kad 2022 m. balandžio 4 d. tarpinis atsakymas ir 2022 m. balandžio 12 d. įsakymas pareiškėjams nebuvo išsiųstas, o tai patvirtina tiek Administracijos 2022 m. gruodžio 22 d. raštas, tiek pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjų prašymas, savivaldybės atsakymas, susirašinėjimas su Seimo kontroliere), tiek atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir atitinka priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
III.
Atsakovas Administracija atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjui priteista 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, ir prašymą atmesti arba priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.
Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos) 2 punktui, teismų praktikai, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl turi būti panaikinta. Įsakymas priimtas 2022 m. balandžio 12 d., dar prieš kreipiantis į teismą 2022 m. liepos 13 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po įsakymo priėmimo ne dėl to, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą. Be to, prašytas įsakymas buvo laisvai ir viešai prieinamas, publikuotas dar 2022 m. balandžio mėnesį, o į teismą kreiptasi praėjus 3 mėnesiams po įsakymo viešo paskelbimo. Šuo atveju kilęs teisinis ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas, reikalaujantis papildomų teisinių įgūdžių rengiant skundą ar teikiant papildomus dokumentus teismui, skundas parengtas remiantis vien faktinėmis aplinkybėmis, nebuvo vertinamos materialiosios ar procesinės teisės normos, nebuvo jokių išskirtinai sudėtingų ar ypatingų aplinkybių.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog jis nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. prašymo pateikimo Administracijai nuolat skambino, rašė elektroninius laiškus, tačiau klausimas buvo nesprendžiamas, pareiškėjas kiekvieną dieną tikrindavo sistemą, tačiau iki pat kreipimosi į teismą dienos 2022 m. balandžio 12 d. įsakymas nebuvo nei patalpintas sistemoje, nei išsiųstas pareiškėjui, kaip to reikalauja teisės aktai. Administracijos veiksmai yra nesąžiningi, grindžiami neegzistuojančiais dokumentais, teisės aktais prisidengti nuo atsakomybės už neveikimą. Nesikreipus į teismą, tikėtina, jog pareiškėjas iki dabar nebūtų sulaukusi, kad jos prašymas būtų išnagrinėtas. Pareiškėjas pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, papildomai teko kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą, ruoštis teismo posėdžiui, atstovauti teismo posėdyje. Bylinėjimosi išlaidos už bylą pirmosios instancijos teisme siekia 25 procentus rekomenduojamo maksimalaus leistino dydžio ir šiuo atveju nėra pagrindo mažinti patirtas išlaidas. Taip pat, pareiškėjas nurodo, jog prašoma priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą nesiekia 10 procentų leistino dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1680 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog iki kreipimosi į teismą pareiškėjams nebuvo pranešta apie priimtą administracinį aktą ir pareiškėjai apie šį aktą sužinojo tik gavę atsakovo atsiliepimą į skundą, konstatavo, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atlygintinos (ABTĮ 40 str. 2 d.). Atsakovas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta ir atsižvelgus į ginčo pobūdį bei kitas aplinkybes, pareiškėjo prašymas atmestinas arba bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina.
ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-551-662/2022).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Rekomendacijų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia, be kita ko, į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, be kita ko, atsižvelgdamas į ginčo kilimo, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, priežastis, o sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą taip pat atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, jog atsakovas, priėmęs įsakymą 2022 m. balandžio 12 d., nepranešė ar kitaip neinformavo pareiškėjų dėl priimto akto iki proceso pirmosios instancijos teisme, 2022 m. liepos 28 d. atsakovui pateikus atsiliepimą į skundą, iš kurio pareiškėjai sužinojo apie priimtą aktą. Taigi, nagrinėjant bylą ginčo dalyko iš esmės neliko, nors, kaip šiame kontekste teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalį, asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją. Šiuo atveju būtent šios faktinės ir teisinės aplinkybės sąlygojo pareiškėjų kreipimąsi į teismą, siekiant teisinės gynybos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Taigi, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-502/2021; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-575/2023).
Atsižvelgus į tai, šiuo atveju iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl priežasčių, betarpiškai susijusių su ginčo kilimo aplinkybėmis – atsakovo neveikimu. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nepranešimas apie priimtą pareiškėjų teisėms ir pareigoms tiesioginį poveikį turintį aktą nepaisant aktyvių pareiškėjų veiksmų siekiant teisinės gynybos administracinėse institucijose (Seimo kontrolierių įstaigoje) ir kreipiantis į teismą neabejotinai pripažintini „svarbiomis aplinkybėmis“ Rekomendacijų 2 punkto prasme, sąlygojusiomis susidariusias pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, pareiškėjui priteista 1680 Eur suma vertintina kaip atitinkanti teisingumo principą, nagrinėjamu atveju reikalaujantį visiškai atlyginti pareiškėjo patirtus finansinius netekimus dėl proceso pirmosios instancijos teisme.
Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės aktuose, be kita ko, Rekomendacijose ir jų 2 punkte įtvirtintinų vertintinų kriterijų ir priteistinų maksimalių dydžių už patirtas išlaidas, susijusias su atstovavimu pirmosios instancijos teisme, taisyklių, o naudodamasis teismui pripažįstama diskrecija sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, šį klausimą išsprendė pagrįstai atsižvelgdamas į šioje byloje pagrindinę, ginčo kilimo, aplinkybę, ją vertindamas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus.
Atsižvelgdama į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo nurodomais motyvais, todėl atskirasis skundas yra atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartį palieką nepakeistą.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso apeliacinės instancijos teisme metu, ir priteisti iš atsakovo 200 Eur. Kaip nustatyta, pareiškėjas nurodytą prašymą grindžia mokėjimo nurodymu (banko pavedimu), mokėjimo paskirtis – atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas nagrinėjamoje byloje. Administracinė byla buvo nutraukta pareiškėjų prašymu pirmosios instancijos teisme ir šiuo atveju atskirąjį skundą pateikė šalis, dėl kurios neveikimo teisėtumo pareiškėjas kreipėsi į teismą, atsakovas, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl šioje nutartyje nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai atmetus atsakovo atskirąjį skundą, pareiškėjas įgyja teisę į atsiliepimo į apeliacinį skundą atlyginimą, o pareiškėjo prašoma atlyginti 200 Eur suma, susidariusi dėl proceso apeliacinės instancijos teisme pagal atsakovo atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir atlygintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui R. M. individualiai įmonei „Mažasis atriumas“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.