Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo, atsakovui geruoju patenkinus jo skundo reikalavimą po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui, t. y. po skundo teisme priėmimo ir jo nuorašo išsiuntimo atsakovui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, t. y. į 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas buvo nepagrįstas, todėl jam jokios bylinėjimosi išlaidos bylą nutraukus negalėjo būti priteistos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Pastebėtina, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eAS-251-520/2021, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl aktualios Aprašo nuostatos ir pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Departamentui 2021 m. balandžio 23 d. raštu prašė pateikti konkurso į Valstybės duomenų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos Teisės ir prevencijos skyriaus patarėjo pareigas Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą su priedais ir posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą elektroniniu paštu, o po to ir registruotu paštu. Departamento 2021 m. gegužės 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo duomenims gauti“ patvirtina, kad būtent šiuo raštu pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. balandžio 23 d. prašymą. Atsakovas raštą pateikė pareiškėjui po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo priimtas pareiškėjo skundas (2021 m. gegužės 3 d. rezoliucija).

Vertindama atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjo skundas nebuvo pagrįstas, t. y. atsakovas privalėjo pareiškėjui atsakyti ne per 5 darbo dienas, o per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktu patvirtino Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašą, o 3.2 punktu įgaliojo Departamentą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.

Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (Aprašo 1.1 p.). Aprašo 41 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu. Aprašo 47 punktas, be kita ko, nustato, jog pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti daromas skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas. Skaitmeninis garso (ir) ar vaizdo įrašas daromas viso pretendentų vertinimo komisijoje metu, išskyrus pertraukas. Laikmena su skaitmeniniu garso ir (ar) vaizdo įrašu pridedama prie protokolo. Raštu atliktos užduotys pridedamos prie protokolo. Aprašo 48 punkte nustatyta, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kaip pretendentas, 2021 m. balandžio 23 d. prašymu prašė atsakovo pateikti konkurso pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio garso ir vaizdo įrašą. Byloje ginčo nėra, kad pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, gavus pretendento prašymą dėl protokolo pateikimo, šios informacijos pateikimo klausimas turi būti išspręstas (pretendentui atsakyta) per 5 darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento nurodomi argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio Konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo, teisiškai nereikšmingi, kadangi Aprašo 48 punkte iš esmės nėra detalizuota, dėl kokių priežasčių pretendentas neturėjo (neteko) techninių galimybių stebėti aptariamą Konkurso etapą. Kitoks šių nuostatų aiškinimas, atsižvelgiant į ABTĮ nustatytus skundo administraciniam teismui padavimo terminus, nepagrįstai apsunkintų pretendento teisės į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą greitą ir efektyvų įgyvendinimą.

Nustačius, kad Departamentas pareiškėjui atsakė 2021 m. gegužės 5 d. raštu, t. y. praleidęs Aprašo 48 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas buvo geruoju patenkintas jau po skundo padavimo dienos ir pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas (toliau – ir Rekomendacijos), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (šiuo aspektu žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-780-415/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-520/2020; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra proporcinga, protinga ir sąžininga.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti atsakovo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą išdėstė prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, todėl jo prašymas netenkintinas (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia 2021 m. rugsėjo 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugsėjo 10 d. pinigų priėmimo kvitu. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma sudarytų 606,96 Eur (0,4 x 1517,4 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai), trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad atsakovo atskirasis skundas netenkintas, taip pat tai, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, iš esmės analogiška byla jau buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą iš atsakovo priteistina 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 100 eurų (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant šią bylą pagal atskirąjį skundą, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.