Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų gūžta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8457-1160/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų gūžta“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Bajorų gūžta“ (toliau – ieškovė, bendrovė) nuomos sutarties pagrindais valdo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir prekybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), restorano patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini).

2. Žemės sklypas, kurio plotas yra 0,1666 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,1300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Šie žemės sklypai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).

3. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. birželio 19 n. nuomos sutarties pagrindu nuomoja ieškovė UAB „Bajorų gūžta“.

4. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija), gavusi anoniminį skundą ir atlikusi patikrinimą, nustatė, kad ieškovė pastatė stoginę neturėdama tokiems darbams privalomo statybą leidžiančio dokumento, todėl 2022 m. sausio 17 d. surašė bendrovei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220117-00008, kuriame konstatavo, kad UAB „Bajorų gūžta“, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, suformuotoje valstybinėje žemėje, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objekto teritorijoje ir kultūros paveldo vietovėje, pastatė netaisyklingos formos ~7,65 m, ~3,24, ~2,97, ~5,50 m, ~6,21 m ir 3,07m aukščio metalo karkaso su terasinių lentų konstrukcijos grindimis, tentu dengtą stoginę. <...> Statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija – nesudėtingas statinys. Statytojas – UAB „Bajorų gūžta“.

5. Inspekcija 2022 m. sausio 18 d. surašė ieškovei privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220118-00009 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 18 d. savo lėšomis „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti sklypuose (duomenys neskelbtini), pastatytą netaisyklingos formos ~7,65 m, ~3,24, ~2,97, ~5,50 m, ~6,21 m ir 3,07 m aukščio metalo karkaso su terasinių lentų konstrukcijos grindimis, tentu dengtą stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija patikrinimo metu nustačiusi, jog valstybinėje žemėje, kuri yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, ieškovė pastatė stoginę be privalomo statybą leidžiančio dokumento, 2022 m. sausio 17 d. surašė jai savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220117-00008, kuriame konstatavo, kad UAB „Bajorų gūžta“ neturėdama statybą leidžiančio dokumento, suformuotoje valstybinėje žemėje, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objekto teritorijoje ir kultūros paveldo vietovėje pastatė netaisyklingos formos ~7,65 m, ~3,24, ~2,97, ~5,50 m, ~6,21 m ir 3,07 m aukščio metalo karkaso, su terasinių lentų konstrukcijos grindimis, tentu dengtą stoginę. <...> Statybos rūšis – naujo statinio statyba, statinio kategorija – nesudėtingas statinys. Statytojas – UAB „Bajorų gūžta“.

18. Savavališkos statybos akto pagrindu Inspekcija 2022 m. sausio 18 d. surašė ieškovei privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-220118-00009 ir 2022 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-20-220118-00010, kuriuo pareikalavo iš UAB „Bajorų gūžta“ ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 18 d. savo lėšomis „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti sklypuose (duomenys neskelbtini) pastatytą netaisyklingos formos ~7,65 m, ~3,24, ~2,97, ~5,50 m, ~6,21 m ir 3,07 m aukščio metalo karkaso, su terasinių lentų konstrukcijos grindimis, tentu dengtą stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

19. Ieškovė 2022 m. kovo 15 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2022 m. sausio 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220117-00008 ir 2022 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą pas?alinti savavalis?kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220118-00010.

20. Atsakovė prašė bylą nutraukti, kadangi ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius, todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimas nesukels bendrovei jokių materialinių teisinių padarinių.

21. Minėta, kad atsakovė 2022 m. sausio18 d. surašė privalomąjį nurodymą pas?alinti savavalis?kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-220118-00010, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 18 d. UAB „Bajorų gūžta“ savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovei UAB „Bajorų gūžta“ raštą su pridėtu antstolio R. S. 2022 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 70/22/14, kuriuo Inspekciją informavo apie antstolio fiksuotas pasikeitusias su stoginės statyba susijusias faktines aplinkybės. Dėl to ieškovė Inspekcijos prašė atlikti pakartotinį stoginės statybos patikrinimą vietoje.

22. Inspekcija, 2022 m. balandžio 14 d. atlikusi patikrinimą vietoje, 2022 m. balandžio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-732 konstatavo, kad stoginė, kuriai 2022 m. sausio 17 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas SSA-20-220117-00008, ir 2022 m. sausio 18 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius PNSSP-20-220118-00010, UAB „Bajorų gūžta“ atlikus statybos (ardymo, išmontavimo) darbus, buvo nugriauta, t. y. buvo išardyta stoginės terasinių lentų grindų konstrukcija, prie kurios buvo pritvirtintos metalo konstrukcijos, dengtos tentu. Patikrinimo metu įvertinusi jame dalyvavusių asmenų paaiškinimus žodžiu, atsakovė nustatė, jog išardytos stoginės grindų konstrukcijos yra sandėliuojamos sklype (išardytos terasos lentos ir atskiri terasos karkaso elementai). Stoginės vietoje patikrinimo metu fiksuota savarankiškai stovinti pavėsinė, kuri yra kilnojamas daiktas. Todėl Inspekcija 2022 m. balandžio 20 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais ir civilinę bylą nutraukė. Teismas taip pat nurodė, kad savavališkos statybos aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, nes tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams jis nedaro.

24. Ieškovė UAB „Bajorų gūžta“, nesutikdama su teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nutraukdamas civilinę bylą, patvirtino, jog statyba buvo savavališka, nors šių aplinkybių nenustatinėjo. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir byla išnagrinėta iš esmės.

25. Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad administracinių aktų panaikinimas ieškovės teisėms ir pareigos įtakos neturi, todėl ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukels UAB „Bajorų gūžta“ jokių materialiųjų teisinių padarinių. Minėtoms aplinkybės paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės ir pirmosios instancijos teismo argumentais dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

27. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

28. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kitoks reikalavimas gali būti kvalifikuojamas kaip procesinio pobūdžio prašymas. Tokio reikalavimo, nors ir nurodyto ieškinyje prie prašymų teismui, neišsprendimas nevertinamas kaip ieškinio reikalavimo neišsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

29. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

30. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamu savavališkos statybos aktu yra konstatuota, jog ieškovė įvykdė statinio savavališką statybą, todėl ji buvo įpareigota pašalinti tokios statybos padarinius. Tai reiškia, kad savavališkos statybos akto ieškovei kilo civilinės teisinės pasekmės.

31. Savavališkos statybos sąvoka yra pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje, pagal kurią „savavališka statyba“ – tai statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Savavališkos statybos faktas fiksuojamas savavališkos statybos akte, kuris, priklausomai nuo to, ar yra priimami ir kokio turinio privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, sukelia nevienodas teisines pasekmes.

32. Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

33. Esant pagrindui surašyti savavališkos statybos aktą, jame konstatuojami asmens veiksmų padariniai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien savavališkos statybos akto priėmimu fiksuojamas asmens atliktos statybos neteisėtumas. Kartu tai reiškia, kad šis asmuo įvertinamas kaip atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, taigi, jis pateikiamas kaip pažeidėjas. Tokio turinio duomenys apie asmenį, be kita ko, turi neigiamą įtaką jo reputacijai visuomenėje. Iš to taip pat kyla asmens poreikis ginčyti savavališkos statybos aktą, siekiant reputacijos gynimo ir gero vardo atkūrimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo. Ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kaip nepagrįstą savavališkos statybos aktą, dalykas yra reikalavimas dėl akto pripažinimo neteisėtu, t. y. ne vien dėl tam tikro fakto nustatymo, o dėl akto, darančio neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms, panaikinimo. Aptartu atveju teisėjų kolegija padarė išvadą, jog reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismą turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieškinio dalyką – materialinį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020).

34. Atsižvelgus į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo vien tuo pagrindu, kad ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius, pažeidė ieškovės, kaip statytojos teises ir interesus, nes taip ir liko neišaiškinta ir ieškovės ginčijama aplinkybė, ar 2022 m. sausio 17 d. savavališkos statybos aktas buvo surašytas teisėtai, ar surašytas neteisėtai. Kitaip tariant, negarinėjamu atveju apeliantė liko įvertinta kaip atlikusi teisę pažeidžiančius veiksmus.

35. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra išvestinis reikalavimas (administracinis aktas), kuris surašytas remiantis savavališkos statybos aktu, todėl šio akto teisėtumo klausimas turi būti vertinamas kartu su Inspekcijos privalomu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, išaiškino, kad byloje teismui sprendžiant dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais privalomuosius nurodymus (ne)pagrįstumo, be kita ko, turi būti nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė – statybos (ne)savavališkumo faktas. Tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo statyba nėra savavališka, ji ne tik turėtų tiesioginės įtakos ginčo dėl privalomųjų nurodymų baigčiai (būtų savarankiškas pagrindas ginčijamus privalomuosius nurodymus pripažinti negaliojančiais), tačiau ir paneigtų savavališkos statybos akto esmę – t. y. jame nustatytą statybos savavališkumo faktą. Tai savo ruožtu reikštų, kad ieškovui nebegalėtų būti taikomi įstatymuose nustatyti apribojimai, susiję su savavališkos statybos fakto nustatymu (žr., be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-313/2016).

37. Byloje nustačius faktą, kad nėra statinio statybos savavališkumo, dėl tokio statinio surašytas savavališkos statybos aktas praranda savo teisinę reikšmę, nes juo negali kilti savavališkos statybos šalinimo padarinių, kurie yra įforminti nepagrįstai priimtu privalomuoju nurodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).

38. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad, nors Inspekcija ir yra konstatavusi, jog savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, tačiau savavališkos statybos faktą apeliantei ginčijant ir byloje nustačius statinio statybos nesavavališkumo faktą, dėl tokio statinio surašytas savavališkos statybos aktas ne tik prarastų savo teisinę reikšmę, bet ir jo pagrindu negalėtų atsirasti ir savavališkos statybos šalinimo padariniai, įforminti privalomuoju nurodymu.

39. Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad privalomojo nurodymo panaikinimas ieškovei nebesukurs materialiųjų teisių ir pareigų.

40. Nors Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre jau yra išregistruotas faktas apie savavališką statybą, tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus šiuos duomenis CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, matyti, kad Inspekcijos teiginiai nepasitvirtino, nes VĮ Registrų centras registre vis dar yra įregistruota žyma apie 2022 m. sausio 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-220117-00008. Taigi, ieškovė šiai dienai vis dar yra laikoma teisės pažeidėja.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis dėl bylos nutraukimo yra priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normoms, todėl yra pagrindas šią nutartį panaikinti ir perduoti bylą apylinkės teismui tolimesniam jos nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.