Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-187-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-31
Bylos Nr.: e2A-187-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00827-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,S-Form“
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“

Civilinė byla Nr. e2A-187-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00827-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.39.2.10; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S-Form“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S-Form“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,S-Form“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas 121 852,35 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos verslo turto ir verslo nutrūkimo draudimo sutartys. Draudimo sutartys galiojo laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 1 d. 00:00 val. iki 2020 m. vasario 29 d. 24:00 val. Antrąja draudimo sutartimi – verslo nutrūkimo draudimu – ieškovė 725 658 Eur suma apdraudė savo grynąjį pelną ir pastovius kaštus. Draudimo sutarčių galiojimo metu Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone įsikūrusioje UAB „Ekologistika“ 2019 m. spalio 16 d. kilo gaisras, kuris truko 10 dienų. Degant padangoms ir galimai kitoms cheminėms medžiagoms, į aplinką išsiskyrė dideli dūmų, dulkių ir suodžių kiekiai. Ieškovės verslui naudojamos patalpos buvo netoli gaisro vietos ir pateko į gaisro dūmų zoną. Siekiant išvengti žalos ieškovės darbuotojų sveikatai dėl į patalpas galinčių patekti degimo dulkių, suodžių ir kitų pavojingų medžiagų padarymo bei žaliavos, naudojamos minkštų baldų gamyboje, taip pat patalpose esančių įrenginių, specializuotos technikos ir gaminamų prekių sugadinimo, ieškovės direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymu bendrovės gamyba gaisro laikotarpiu buvo nutraukta. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius, t. y. vietoje 2019 m. gruodžio mėn. planuotų 680 000 Eur pajamų uždirbo tik 475 971 Eur pajamas, o vietoje planuoto 30 000 Eur pelno patyrė 97 652,35 Eur nuostolius.

3. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos gavimo, tačiau atsakovė tokią išmoką sumokėti atsisakė, nepagrįstai pripažinusi įvykį nedraudžiamuoju, nors jos pačios patvirtintose standartinėse draudimo sutarčių sąlygose gaisru, dėl kurio mokama draudimo išmoka, laikomas ne tik betarpiškai ugnies, bet ir dūmų bei suodžių poveikis apdraustam turtui.

4. Pasisakydama dėl draudimo išmokos dydžio, ieškovė nurodo, kad tiesioginiai jos nuostoliai jau yra atlyginti Alytaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu, todėl atsakovė privalo atlyginti netiesioginius ieškovės nuostolius, t. y. finansinius nuostolius, nuo kurių ji ir buvo apsidraudusi. Draudimo išmokos dydis, ieškovės apskaičiavimu, yra 127 652,35 Eur, t. y. 97 652,35 Eur jos patirti nuostoliai ir 30 000 Eur negautas pelnas, sumažinant reikalavimo sumą 5 800 Eur besąlygine išskaita, kuri buvo numatyta draudimo sutartyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas sprendė, kad būtinoji sąlyga šį įvykį pripažinti draudžiamuoju pagal Verslo nutrūkimo draudimo taisykles Nr. 68-2 (toliau – ir Taisyklės Nr. 2) būtų tokio fakto konstatavimas, kad įvykis yra draudžiamasis taip pat ir pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (toliau – ir Taisyklės Nr. 1) nuostatas, pagal kurias apdrausto turto draudimo apsauga apima šio turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo šiame taisyklių skyriuje išvardytų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų.

7. Teismas nurodė, kad pagal Taisykles Nr. 2 draudimo objektas yra finansiniai nuostoliai, kuriuos draudėjas patiria dėl apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo atsitikus verslo nutrūkimo draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams draudimo vietoje, jei dėl to nutrūksta ar sutrinka verslas, t. y. dėl žalos turtui patiriamas verslo nutrūkimas. Verslo nutrūkimas – tai staigus, netikėtas ir neplanuotas apdraustos veiklos (gamybos, prekybos ar paslaugų) nutrūkimas ar apimties sumažėjimas draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje, kai tai yra tiesioginė draudėjui priklausančio ar jo valdomo apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo bei kitų sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių ar papildomų draudimo išplėtimų pasekmė. Draudikas atlygina draudėjo patirtus finansinius nuostolius, jei verslo nutrūkimas yra tiesioginė apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo pasekmė dėl draudžiamojo įvykio, įvykusio pagal galiojančią verslo turto draudimo sutartį ir (ar) galiojančius draudimo apsaugos išplėtimus, kurių pagrindu yra sudaryta verslo nutrūkimo draudimo sutartis.

8. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pati ieškovė ne tik ieškinyje, bet ir 2019 m. lapkričio 27 d. rašte, atsakydama į klausimus dėl verslo nutrūkimo, yra nurodžiusi, jog prekių atsargos ir žaliavos tiesiogiai nuo įvykio buvo apsaugotos savo jėgomis, t. y. nenukentėjo. Ieškovės direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme dėl darbo organizavimo, kilus gaisrui, taip pat nebuvo nurodyta, kad veikla stabdoma dėl tiesioginio turto sunaikinimo ar sugadinimo. Veiklos stabdymo priežastimi nurodyta tai, kad ieškovės valdomi objektai ir aplinkinė teritorija yra netinkami naudoti, nes yra užteršti nuodingomis dalelėmis, kurios kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei.

9. Ir nors ieškovė į bylą teikė dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovės patalpose buvo atliekami valymo darbai, tačiau šie įrodymai, teismo vertinimu, tiesiogiai nepatvirtina žalos fakto. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. tris dienas ieškovės patalpose buvo vykdomi atitinkami valymo darbai, tačiau įrodymų, jog šie valymo darbai buvo atliekami dėl gaisro pasekmių šalinimo, nėra. Be to, jie nepatvirtina, kad konkrečiomis dienomis, kada buvo vykdomi valymo darbai, bendrovė negalėjo dirbti ir būtent dėl to 2019 m. gruodžio mėn. ji patyrė finansinius nuostolius. Priešingai, nė vienas iš byloje liudytojais apklaustų ieškovės darbuotojų nenurodė, kad vykstant valymo darbams būtų buvęs stabdomas jų darbas.

10. Tai, kad ieškovės turtas nebuvo sugadintas, sunaikintas ar prarastas, teismui leido įsitikinti ir kiti į bylą pateikti įrodymai bei jų pagrindu nustatytos aplinkybės. Atsakovės užsakymu ieškovo patalpas apžiūrėję UAB „Remeks“ ekspertai užfiksavo tik gamybines dulkes, nurodę, kad specifinis valymas šiuo atveju nėra reikalingas, o yra reikalingas eilinis, kasmetinis valymas, kokį ieškovė turėtų bet kokiu atveju atlikti kasmet. Be to, atsakovės iniciatyva ir lėšomis Lenkijos bendrovė i2 Analytical Ltd paėmė mėginius nuo paviršių kitose nuo gaisro galimai nukentėjusiose bendrovėse, įsikūrusiose arčiau gaisro židinio, nei ieškovės veiklos pastatai. Buvo tiriamos trys teršalų grupės: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, sunkieji metalai ir metaloidai, dioksinai. Gauti rezultatai parodė, kad dėl 2019 m. spalio 16 d. gaisro atsiradusių teršalų nebuvo rasta. Kadangi teršalai nebuvo rasti net ir arčiau gaisro židinio esančiuose pastatuose, tai leidžia teigti, kad toliau nuo židinio esantiems pastatams, tame tarpe ir ant ieškovės nekilnojamojo turto paviršių, specifinių dėl gaisro atsiradusių teršalų nėra.

11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokias Taisyklių Nr. 2 nuostatas, kad draudikas, be kita ko, neatlygina draudėjo patirtų finansinių nuostolių, jei draudėjo veikla apribojama valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimais, jeigu draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Nagrinėjamu atveju šalys dėl papildomo draudimo (jo išplėtimo), t. y. galimybės naudotis objektu apribojimo dėl valdžios institucijų nurodymų, nesitarė ir dėl to šalių ginčo nėra. Todėl įvykis nelaikytinas draudžiamuoju ir dėl aplinkybės, kad Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija priėmė sprendimą, kuriuo nuo 2019 m. spalio 20 d. iki spalio 21 d. apribojo ieškovės ir kitų toje pačioje teritorijoje veikusių bendrovių veiklą.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir prašomos priteisti draudimo išmokos (žalos, nuostolių) dydžio. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kokius ir kokios vertės užsakymus ji atsisakė įvykdyti dėl verslo nutrūkimo. Ieškovės pateikta lentelė, kurioje pateikiami absoliutūs skaičiai be jokio pagrindimo (planuotas pelnas ir negautas pelnas), priežastinio ryšio tarp 2019 m. gruodžio mėn. galimai patirtų nuostolių ir įvykusio gaisro nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad ieškovė visą savo planuotą gauti pelną, taip pat negautą grynąjį pelną, laiko nuostoliais būtent dėl įvykusio gaisro, tačiau pagal jos pateiktus dokumentus tokia išvada negalima, juo labiau kad iš į bylą pateiktų ieškovės finansinių dokumentų matyti, jog ieškovė ir anksčiau (iki įvykio) yra turėjusi nuostolingų laikotarpių, tokią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės direktorius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB ,,S-Form“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1 Vadovaujantis Taisyklėmis Nr. 1 ir Nr. 2, atsakovė, gavusi pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėjo atvykti arba tinkamai raštu ar elektroniniu paštu įpareigoti ekspertą apžiūrėti ieškovės patalpas bei surašyti turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą, kuriame būtų pažymėta, kad ieškovės turtas (ne)buvo sunaikintas. Tačiau atsakovė tokio akto nesurašė, o savo poziciją, kad įvykis nėra draudžiamasis, grindė UAB „Remeks“ atstovo, kuris į ieškovės patalpas atvyko be jokių įgaliojimų, žodiniais pastebėjimais, išdėstytais atsakovės atsakyme į pretenziją ir teisme.

13.2 UAB „Remeks“ atstovas ieškovės patalpas lankė ir apžiūrėjo po 2019 m. spalio 22 d. atlikto valymo. Akivaizdu, kad tinkamai neprisistatęs ir, ieškovės vertinimu, faktiškai atsakovei neatstovavęs UAB „Remeks“ atstovas, atlikęs apžiūrą po 2019 m. spalio 22 d. valymo, galėjo pastebėti tik gamybines dulkes. Iš ieškovės pateiktų įrodymų ir jos nurodytų aplinkybių matyti, kad tokie UAB „Remeks“ atstovo teiginiai logiškai nėra paaiškinami ir nesuderinami su faktiškai egzistavusia situacija, nes gaisras buvo gesinamas 9 dienas, o dūmai ir suodžiai sklido ieškovės patalpų kryptimi, kurios dėl to negalėjo būti naudojamos.

13.3 Teismas netinkamai aiškino draudimo taisykles, suteikdamas išskirtinę reikšmę tik lingvistiniam, formaliam ir siauram jų nuostatų aiškinimui, taip iš esmės paneigdamas priežastinį ryšį tarp gaisro ir ieškovės patirtos žalos. Atsakovės patvirtintos standartinės sutarties sąlygos gaisro poveikį sieja ne tik betarpiškai su ugnies poveikiu, bet ir su dūmų bei suodžių poveikiu apdraustam turtui. Taisyklėse Nr. 1 aiškiai nurodoma, kad nuostoliai dėl gaisro atlyginami ir tada, kai jis įvyksta ne pačiame apdraustame objekte, o greta jo.

13.4 Teismas neteisingai aiškino ir ginčo atveju formaliai taikė sugadinto turto sąvoką, taip pat nepasisakė, kas turi būti laikoma sugadintu turtu, t. y. kokios apimties turto sugadinimas turi įvykti bei koks šios apibrėžties santykis su verslo nutraukimu (pasekme). Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostoliai (prašoma priteisti draudimo išmoka) kyla ne dėl sugadinto turto, bet dėl verslo nutraukimo, todėl teismo formali pozicija, kad neva joks turtas nebuvo sugadintas, yra klaidinga. Turėjo būti vertinama, ar dėl gaisro metu pasklidusių suodžių ir dūmų ieškovės turtas nebegalėjo būti naudojamas pagal savo paskirtį (sugadintas turtas) ir ar tai lėmė verslo nutraukimą.

13.5 Teismas iš esmės sprendė, kad visos ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra neįprastas sutapimas, kuomet gaisras prasidėjo 2019 m. spalio 16 d. ir buvo užgesintas 2019 m. spalio 25 d., o ieškovė savo patalpas valė 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 31 d. ir dar kartą 2019 m. lapkričio 19 d. Iš teismo sprendimo turinio galima suprasti, kad tai buvo įprastas, kiekvienais metais vykstantis patalpų valymas, o ne gaisro padarinių šalinimas, tačiau taip nėra. Ieškovė 2020 m. lapkričio 20 d. į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad buvo patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir ortakių vidaus valymui. Būtent dėl gaisro ieškovės patalpose pasklido ir ant gaminių, įrangos, ortakių nusėdo suodžiai, gaisro kietosios dalelės, todėl reikėjo atlikti patalpų valymą. Vien aplinkybės, kad gaisro metu ieškovė atliko tris valymus ir tuo pačiu metu ieškovės veikla buvo nutrūkusi, leidžia konstatuoti, kad turtas faktiškai buvo sugadintas ir tai lėmė ieškovės veiklos nutraukimą.

13.6 Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartyse rizika apibrėžiama ne tik kaip gaisras, bet ir gaisro sukelti suodžiai ir dūmai, kurių sukeliamas turto sugadinimas nėra fiziškai apčiuopiamas. Būtent dėl jų ieškovės veikla buvo nutrūkusi, kadangi patalpos ir ten esantys objektai (įrenginiai, produkcija) negalėjo būti naudojami pagal paskirtį.

13.7 Ieškovės 2019 m. lapkričio mėn. (715 716 Eur) ir 2020 m. sausio mėn. (722 520 Eur) faktiniai pardavimai parodo, kokie būtų pardavimai fiksuotiems ir apdraustiems kaštams padengti, jeigu nebūtų įvykęs gaisras, dėl kurio laikinai buvo nutrūkusi ieškovės vykdoma veikla. Kitaip tariant, ieškovei vykdant veiklą įprastu režimu, ieškovė pasiekia suplanuotas pajamas, todėl priežastinis ryšys tarp gaisro ir 2019 m. gruodžio mėn. nuostolių yra akivaizdus, juolab kad byloje nebuvo nustatyta jokių kitų nuostolių atsiradimo priežasčių.

Atsiliepimas

14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1 Ieškovė veiklą stabdė ne dėl to, kad žala turtui buvo padaryta ir ji dėl to nebegalėjo veiklos tęsti, o siekdama tos žalos išvengti. Pačiam statiniui, įrengimams ar atsargoms jokios žalos nebuvo padaryta – jų nereikėjo remontuoti, sienos nebuvo aprūkusios, apdegusios, pakeitusios spalvą ar pan. Nė vienas byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas taip pat negalėjo patvirtinti šių aplinkybių, t. y. kad matė kokius nors aprūkimus ant sienų ar kitų objektų ar tai, jog kaip nors nukentėjo ieškovės žaliavos.

14.2 Nesant sugadinto turto, nėra ir dėl jo (sugadinto turto) nulemtos pasekmės – verslo nutrūkimo. Pagal Taisykles Nr. 2 įvykis pripažįstamas draudžiamuoju tik tada, jeigu verslas nutrūksta dėl turto sugadinimo ir tai yra būtina sąlyga. Savaime suprantama, kad verslas gali nutrūkti dėl įvairių priežasčių, tačiau draudikas savo prisiimamą riziką apsibrėžė suteikdamas draudimo apsaugą būtent turto sugadinimu nulemtam verslo nutrūkimui (pavyzdžiui, sudegus bendrovės įrengimams, be kurių neįmanoma tolimesnė gamyba).

14.3 Net jeigu teismas ir laikytų, kad ieškovės teritorijoje jaučiami dūmai kažkokiu būdu sugadino jos statinius, įrengimus ar atsargas, įvykio pripažinimui draudžiamuoju buvo būtina konstatuoti, jog verslo nutrūkimą nulėmė būtent toks turto sugadinimas. Nė vienas iš liudytojų (ieškovės darbuotojų) nenurodė, kad jie negalėjo dirbti dėl to, kad buvo atliekami ortakių valymo darbai, priešingai, visi tvirtino, kad nedirbo dėl dūmų kvapo.

14.4 Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kodėl nuostolio įvertinimo laikotarpis turėtų apimti ir 2019 m. gruodžio mėn., kai jau 2019 m. lapkričio mėn. ieškovė viršijo planuotą apyvartą, t. y. įvyko ekonominis veiklos atkūrimas.

14.5 Ieškovė pirmosios instancijos teisme priežastinį ryšį tarp gaisro dūmų ir 121 852,35 Eur patirto nuostolio įrodinėjo tik aplinkybe, kad bendrovė nepasiekė suplanuotų pajamų plano. Atsakovė kėlė klausimą, kokius konkrečiai užsakymus ir kokios vertės ieškovė atsisakė ar negalėjo įvykdyti dėl verslo nutrūkimo, tačiau ieškovė, nors iš pradžių ir nurodė, kad tokius dokumentus pateiks, to nepadarė. Ieškovė neįrodinėjo, kad tomis dienomis, kai ji nedirbo, kokių nors užsakymų buvo gauta ir kad jie nebuvo priimti. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai, kurie buvo atsakingi už gamybos planavimą, pripažino, kad iki 2019 m. pabaigos visus užsakymus bendrovė įvykdė.

14.6 Kaip matyti iš į bylą pateiktų finansinių dokumentų, ieškovė yra turėjusi nuostolingų laikotarpių ir iki įvykio. Tai tik patvirtina, kad laisvoje rinkoje veikianti privati bendrovė nuostolingų laikotarpių gali turėti dėl pačių įvairiausių priežasčių – rinkos pokyčių, žaliavų kainų, konkurencijos, logistikos trukdžių ir kt. Iš ieškinio priedo matyti, kad ieškovė dėl kažkokių priežasčių nepasiekė planuoto pelno ir 2019 m. rugsėjo mėn., 2020 m. sausio bei kovo mėn.

14.7 Įvykus tokio išskirtinio masto įvykiui, kaip Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ reagavo pagal savo procedūras, siekdama įvertinti, kiek draudėjų galėjo nukentėti ir kokio masto žala buvo padaryta, ar jiems yra reikalingos valymo paslaugas. Įvertinti susidariusios padėties nuvyko atsakovės partnerės UAB „Remeks“ atstovas, kuris aplankė net penkias bendroves, taip pat ir ieškovę. Ieškovė atsisakė UAB „Remeks“ teikiamų valymo paslaugų, nurodydama, kad ji negali sau leisti stabdyti gamybos. Dėl šios priežasties kitas ekspertas, nesant jokių turto sugadinimo aplinkybių, nebuvo siunčiamas, o turto sunaikinimo ar sugadinimo aktas dėl to nerašomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įvykio (ne)pripažinimo draudžiamuoju

15. Byloje keliamas klausimas, ar aplinkybė, dėl kurios ieškovės vykdoma komercinė veikla buvo sustabdyta – Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone įsikūrusioje kitoje bendrovėje kilęs gaisras, pagal šalių sudarytą verslo nutrūkimo draudimo sutartį laikytina draudžiamuoju įvykiu.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

17. Remiantis CK 6.987 straipsniu, kuriame įtvirtinta minėta draudimo sutarties samprata, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 19 punktu, 98 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, tik pripažinus, kad konkretus įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

18. DĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo taisyklėse, be kitų reikalavimų, privalo būti nurodyti draudžiamieji įvykiai ir nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

19. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (iš anksto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2013; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

20. Nagrinėjamu atveju pagal Taisyklių Nr. 2 5 punktą draudimo objektas yra finansiniai nuostoliai, kuriuos draudėjas patiria dėl apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo atsitikus verslo nutrūkimo draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams draudimo vietoje, jei dėl to nutrūksta ar sutrinka verslas, t. y. dėl turto žalos patiriamas verslo nutrūkimas. Verslo nutrūkimas – tai staigus, netikėtas ir neplanuotas apdraustos veiklos (gamybos, prekybos ar paslaugų) nutrūkimas ar apimties sumažėjimas draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje, kai tai yra tiesioginė draudėjui priklausančio ar jo valdomo apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo bei kitų sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių ar papildomų draudimo išplėtimų pasekmė.

21. Taisyklių Nr. 2 10 punkte yra įvardinti draudžiamieji įvykiai, nurodant, kad draudikas atlygina draudėjo patirtus finansinius nuostolius, jei verslo nutrūkimas yra tiesioginė apdrausto turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo pasekmė, dėl: draudžiamojo įvykio, įvykusio pagal galiojančią verslo turto draudimo sutartį ir (ar) galiojančius draudimo apsaugos išplėtimus, kurių pagrindu yra sudaryta verslo nutrūkimo draudimo sutartis; kitų draudžiamųjų įvykių ar papildomų draudimo išplėtimų, nurodytų verslo nutrūkimo draudimo sutartyje. Jei draudėjas ir draudikas susitaria dėl papildomų draudžiamųjų įvykių ar draudimo išplėtimų, tai jų taikymą ir sąlygas įvardija (nurodo) verslo nutrūkimo draudimo sutartyje. Verslo nutrūkimo įvykis laikomas draudžiamuoju, jei: įvykis pripažįstamas draudžiamuoju pagal turto draudimo sutartį; įvykis yra nurodytas draudžiamuoju verslo nutrūkimo draudimo sutartyje; apdraustas turtas, dėl kurio sunaikinimo ar sugadinimo įvyko verslo nutrūkimas, yra naudojamas apdraustai veiklai vykdyti ir yra verslo nutrūkimo draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje.

22. Atitinkamai, Taisyklių Nr. 2 11 punkte aptarti nedraudžiamieji įvykiai, nustatant, kad draudikas neatlygina draudėjo patirtų finansinių nuostolių, dėl bet kurios iš šių priežasčių: jei verslo nutrūkimas yra pasekmė dėl turto draudimo sutartyje ar sutartyse, kurių pagrindu sudaryta verslo nutrūkimo draudimo sutartis, nurodytų nedraudžiamųjų įvykių, arba jei įvykis pripažintas nedraudžiamuoju pagal turto draudimo sutartį; jei verslo nutrūkimo metu nėra su draudiku sudarytos galiojančios turto draudimo sutarties, kai dėl šio turto sunaikinimo ar sugadinimo nutrūksta ar sutrinka verslas, jei dėl to draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip; jei įvykis pripažintas draudžiamuoju pagal turto draudimo sutartį, tačiau šis įvykis nėra draudžiamasis pagal verslo nutrūkimo draudimo sutartį; jei nuostoliai patirti dėl draudėjo, su draudėju susijusių asmenų arba naudos gavėjo tyčios bei veiksmų, nukreiptų nepagrįstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką; jei draudėjo veikla apribojama valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip; jei verslo nutrūkimas yra įmonės bankroto pasekmė, įsiteisėjus teismo nutarčiai, pagal kurią draudėjui iškelta bankroto byla; bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje neįvardintų kaip draudžiamieji įvykiai.

23. Pagal Taisyklių Nr. 2 7.2 punktą papildomi draudimo išplėtimai – tai susitarimai dėl finansinių verslo nutrūkimo nuostolių atlyginimo dėl kitų priežasčių. Papildomi draudimo išplėtimai gali būti: visuomeninių paslaugų teikimo; tiekėjų ir klientų; galimybės naudotis objektu apribojimo; valdžios institucijų nurodymų; patrauklumo praradimo ir kt. Dėl šių papildomų draudimo išplėtimų bei jų draudimo sąlygų turi būti atskirai susitarta draudimo sutartyje.

24. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas Taisyklių Nr. 2 nuostatas (CK 6.193 straipsnis), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad verslo nutrūkimo draudimo apsauga taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatomas ir konkretaus draudėjo turto, kuris pagal Taisykles Nr. 1 apdraustas verslo turto draudimu, sunaikinimas ar sugadinimas arba įvyksta kiti verslo draudimo nutrūkimo sutartyje atskirai (papildomai) aptarti draudžiamieji įvykiai. Kaip matyti, Taisyklėse Nr. 2 expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad draudikas neatlygina draudėjo patirtų finansinių nuostolių, jei verslo nutrūkimas yra pasekmė dėl turto draudimo sutartyje ar sutartyse, kurių pagrindu sudaryta verslo nutrūkimo draudimo sutartis, nurodytų nedraudžiamųjų įvykių, arba jei įvykis pripažintas nedraudžiamuoju pagal turto draudimo sutartį. Kitaip tariant, pagal verslo nutrūkimo draudimo sutartį draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas tik toks įvykis, kuris laikytinas draudžiamuoju ir pagal verslo turto draudimo sutartį, kuria apdraustas tam tikras draudėjo turtas.

25. Tokį abiejų draudimo sutarčių tarpusavio ryšį pagrindžia ir jų sudarymo aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytos verslo draudimo sutartys yra įformintos vienu 2019 m. sausio 20 d. verslo turto ir verslo nutrūkimo draudimo liudijimu, tik specifinės šių sutarčių sąlygos (apdrausti objektai, draudimo sumos, išskaitos) detalizuotos atskiruose šio draudimo liudijimo prieduose. Iš ieškovės pildyto prašymo – anketos verslo nutrūkimo draudimo sutarčiai sudaryti taip pat matyti, kad didžioji dalis klausimų, skirtų įvertinti verslo nutrūkimo draudimo rizikas, buvo susijusios su ieškovės gamybos veikloje naudojamu turtu (įrengimais, prekėmis ir medžiagomis): ar yra naudojami įrengimai, kurių sugadinimo atveju nebūtų įmanoma remontuoti; ar yra naudojami individualūs, pagal užsakymą pagaminti įrengimai ar elektroninė įranga; ar yra analogiškų (atsarginių) įrengimų, kurie žalos atveju galėtų pakeisti sunaikintus (sugadintus); ar bendrovė turi pastovius veikloje (gamyboje) naudojamų įrengimų tiekėjus, ypatingai specialių, pritaikytų konkrečiai veiklai (gamybai); ar draudimo vietoje yra atsargų, prekių, medžiagų, ir pan.

26. Vadinasi, apeliantės teisė į draudimo išmoką dėl nutrūkusios komercinės veiklos galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad bendrovės veikla nutrūko dėl sugadinto ar sunaikinto jos veikloje naudojamo turto, kuris yra apdraustas verslo turto draudimu, ir toks įvykis (turto sugadinimas ar sunaikinimas) pripažintinas draudžiamuoju pagal Taisykles Nr. 1. Šiuo atveju apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jos veikloje naudojamas turtas buvo sugadintas į bendrovės patalpas patekus gaisro metu išsiskyrusiems dūmams ir suodžiams, o šias aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžia patalpų ir vėdinimo sistemos valymo darbų sąskaitos. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus, iš dalies sutinka su apeliantės pozicija, kad tokie jos atlikti darbai yra susiję su gaisru ir formaliai galėtų būti keliamas klausimas dėl jų buvimo draudžiamuoju įvykiu pagal verslo turto draudimo sutartį bei šiai sutarčiai aktualias Taisykles Nr. 1.

27. Taisyklių Nr. 1 5 punkte nustatyta, kad draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl kilnojamojo arba nekilnojamojo turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo įvykus šiose taisyklėse ir (arba) draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams. Pagal šių taisyklių 11 punktą draudžiamieji įvykiai, be kitų, yra gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje, dūmai ar suodžiai, staiga ir netikėtai išsiveržę iš gaisro vietos ir galintys plisti savaime. Be to, atlyginami ir nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą ir (arba) dėl greta vykusio gaisro.

28. Pagal jau minėtą Taisyklių Nr. 1 5 punktą apdraustą turtą, be kita ko, sudaro: pastatai ir jų dalys; pastate esantys vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs įrenginiai; stacionarūs ir nestacionarūs įrengimai, skirti administracinei, prekybos, paslaugų, transporto, gamybinei, sandėliavimo, fermų, gydymo, mokslo, kultūros, religinei ar sporto veiklai plėtoti, prekėms ir paslaugoms kurti (inventorius, baldai, gamybiniai įrengimai, sandėliavimo įranga, elektroninė ir kompiuterinė įranga ir kt.).

29. Kaip matyti iš aptartų Taisyklių Nr. 1 nuostatų, draudžiamuoju įvykiu laikytini ir atvejai, kai draudėjas patiria nuostolius dėl greta vykusio gaisro. Būtent tokia situacija nagrinėjamu atveju ir susiklostė, t. y. apeliantė patyrė nuostolius valydama savo patalpas ir vėdinimo sistemas, kurios buvo užterštos dūmais ir suodžiais, o minėti objektai (gamybos patalpos ir vėdinimo sistemos) pagal šalių ginčo sutartį ir Taisykles Nr. 1 neabejotinai pateko į apdrausto turto sąrašą. Todėl aiškiai stokoja pagrįstumo pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantės atlikti valymo darbai negali būti siejami su Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone kilusiu gaisru.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės atlikto valymo ir gaisro laikotarpiai sutampa, o iš į bylą pateiktų gaisro dūmų žemėlapių matyti, kad apeliantės veiklos teritorija tam tikromis gaisro dienomis pateko į dūmų zoną. Į nagrinėjamą bylą taip pat buvo pateiktas ir apeliantės darbuotojų raštas, kuriame jie nurodė atsisakantys dirbti dėl bendrovės patalpose jaučiamo stipraus dūmų kvapo, šias aplinkybes bendrovės darbuotojai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame jie buvo apklausti kaip liudytojai. Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dėl Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone kilusio gaisro ir jo sukeltų padarinių apeliantei atsirado pagrįstas poreikis išvalyti patalpas ir ventiliacijos sistemas.

31. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad UAB „Remeks“ ekspertai, apsilankę apeliantės patalpose, jose užfiksavo tik gamybines dulkes. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „Remeks“ atstovai apeliantės patalpose lankėsi jau po pradinio patalpų ir ventiliacijos sistemos išvalymo, atlikto 2019 m. spalio 22 d., be to, byloje nėra duomenų, kad nurodyti ekspertai, be vizualinės apžiūros, būti atlikę ir kokius nors patalpų užterštumo tyrimus. Į nagrinėjamą bylą pateiktos Lenkijos bendrovės i2 Analytical Ltd atlikto ekspertinio tyrimo, užsakyto atsakovės, išvados dėl nerastų teršalų – policiklinių aromatinių angliavandenilių, sunkiųjų metalų ir metaloidų, negali būti siejamos su apeliantės patalpų ir ventiliacijos įrenginių užteršimu ir (arba) poreikiu juos valyti, kadangi nurodytam ekspertiniam tyrimui mėginiai buvo paimti ne apeliantės patalpose, o kitose Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone esančiose bendrovėse.

32. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmiau aptartos aplinkybės tuo pačiu reiškia ir apeliantės turto sugadinimą bei leidžia konstatuoti draudžiamojo įvykio, kaip jis yra apibrėžtas Taisyklėse Nr. 2, buvimą. Nors Taisyklėse Nr. 1 nėra pateikta apdrausto turto sugadinimo sąvoka, tačiau bendroji žodžio „sugadinti“ reikšmė – padaryti daiktą visai netinkamą (Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas, Lietuvių kalbos instituto leidykla). Bylos duomenys nesuponuoja tokios išvados, kad apeliantės patalpos ar ventiliacijos įrengimai dėl į juos patekusių dūmų ir suodžių tapo visiškai netinkamais naudoti pagal paskirtį ir (ar) prarado savo funkcionalumą, dėl kurio kiltų daikto pakeitimo nauju arba remonto poreikis. Priešingai, apeliantės turtas nebuvo keičiamas ar remontuojamas, o apeliantė patyrė tik turto valymo išlaidas, kurios pagal Taisykles Nr. 1, kaip minėta, galėtų būti laikomos jos nuostoliais dėl vykusio gaisro (tokių nuostolių atlyginimo nagrinėjamoje byloje neprašoma).

33. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad apeliantės teisė į draudimo išmoką dėl nutrūkusios komercinės veiklos galėtų atsirasti ne dėl bet kokio įvykio, kuris pagal Taisykles Nr. 1 pripažįstamas draudžiamuoju, o tik dėl tokio, kuris siejamas su sugadintu ar sunaikintu draudėjo turtu. Ginčo atveju būtent tokio pobūdžio draudžiamasis įvykis nenustatytas, todėl apeliantė neturi teisės į ieškiniu prašomą priteisti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 19 punktas, 98 straipsnis).

34. Pažymėtina dar ir tai, kad apeliantės komercinė veikla iš esmės buvo nutrūkusi (sustabdyta) ne dėl draudžiamuoju pripažintino įvykio (poreikio atlikti patalpų ir ventiliacijos įrenginių valymo darbus), o dėl to, kad gamyklos teritorijoje ir patalpose buvo jaučiamas degančių padangų kvapas, dėl kurio apeliantės darbuotojai atsisakė dirbti. Apeliantės direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme dėl darbo organizavimo bendrovės veiklos stabdymo priežastimi taip pat buvo nurodyta, kad bendrovės valdomi objektai ir teritorija yra nenaudotini, nes yra užteršti nuodingomis dalelėmis, kurios kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiktų vieną iš Taisyklėse Nr. 2 aptartų draudimo išplėtimo atvejų – kitą galimybės naudotis objektu apribojimą, t. y. dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su apdrausto turto sugadinimu, tačiau kitaip riboja galimybę juo naudotis. Tačiau dėl tokio draudimo apsaugos išplėtimo verslo nutrūkimo draudimo sutartyje šalys atskirai nesusitarė, dėl to ginčo nėra.

Dėl kitų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių

35. DĮ 2 straipsnio 85 dalyje nustatyta, kad turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. DĮ 105 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek DĮ nustatytas teisinis reguliavimas, tiek teisės doktrina suponuoja, kad turto draudimas ir civilinės atsakomybės draudimas priskiriami nuostolių draudimo sričiai ir jų, kaip ir civilinės atsakomybės draudimo, tikslas yra realiai visiškai kompensuoti asmens patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018). Sprendžiant dėl pagrindo išmokėti draudimo išmoką, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, byloje nurodė būtent tokias aplinkybes, kurios, net ir pripažinus ginčo įvykį draudžiamuoju pagal Taisykles Nr. 2, nelemtų jos pareigos mokėti ieškiniu prašomą priteisti draudimo išmoką. Iš 2019 m. sausio 20 d. verslo turto ir verslo nutrūkimo draudimo liudijimo bei jo priedų matyti, kad verslo nutrūkimo draudimui, kuriuo buvo apdrausti apeliantės veiklos grynasis pelnas ir kaštai, taikomas 5 dienų laukimo periodas bei 5 dienų, kombinuota su 2 350 Eur suma, besąlyginė išskaita.

38. Pagal ginčui aktualų Taisyklių Nr. 2 25 punktą laukimo periodas – tai draudėjo ir draudiko susitartas laikotarpis (periodas), draudimo sutartyje nurodomas kalendorinėmis dienomis arba valandomis, kurio metu patirtus finansinius nuostolius prisiima pats draudėjas. Laukimo periodas pradedamas skaičiuoti nuo verslo nutrūkimo momento ir šio laikotarpio metu draudėjo patirtų finansinių nuostolių draudikas neatlygina. Verslo nutrūkimo laikotarpiui viršijus draudimo sutartyje nurodytą laukimo periodą, draudikas atlygina draudėjo patirtus apdraustus finansinius nuostolius atsakomybės laikotarpiu, išskaičiavus besąlyginę išskaitą.

39. Remiantis Taisyklių Nr. 2 26 punktu, besąlyginė išskaita – tai pinigais išreiškiama suma, kuria yra mažinama apskaičiuota finansinių nuostolių atlyginimo suma (šios sumos dydžiu draudėjas pats dalyvauja nuostolių atlyginime). Besąlyginė išskaita gali būti: kalendorinėmis dienomis (diena atitinka 24 val.); pinigais; procentais nuo žalos dydžio; kombinuota. Besąlyginė išskaita yra apskaičiuojama (išreiškiama pinigais) priklausomai nuo draudimo sutartyje nurodyto besąlyginės išskaitos tipo. Šia apskaičiuota pinigine suma yra mažinama finansinių nuostolių atlyginimo suma.

40. Bylos duomenimis, apeliantės veikla nebuvo (negalėjo būti) nutrūkusi (sustabdyta) ilgiau nei 5 dienas (po 2019 m. spalio 16 d. prasidėjusio gaisro ir šią dieną priimto direktoriaus įsakymo dėl veiklos organizavimo iki Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos priimto sprendimo, nuo 2019 m. spalio 20 d. iki spalio 21 d. ribojusio toje teritorijoje veikusių bendrovių veiklą). Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu atsiradusius nuostolius pagal draudimo sutarties sąlygas, taikant laukimo periodą ar besąlyginę išskaitą tiek atskirai, tiek juos kartu, apeliantė buvo įsipareigojusi prisiimti pati. Todėl pagal šalių sudarytas verslo nutrūkimo sutarties sąlygas, kurių apeliantė ieškiniu atskirai neginčija, atsakovė negali būti įpareigota kompensuoti apeliantės prašomus priteisti nuostolius.

41. Apeliacinio skundo argumentais nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė iš viso nėra tinkamai pagrindusi (įrodžiusi) savo nuostolių. Vien toks faktas, kad apeliantė negavo 2019 m. gruodžio mėn. suplanuotų pajamų (pelno), pats savaime nereiškia, jog toks nuokrypis, priešingai nei teigia apeliantė, yra susijęs išimtinai su veiklos laikinu nutrūkimu. Nors apeliantės veikla buvo sustabdyta sąlyginai trumpam laikotarpiui, pagal 2020 m. birželio 16 d. apeliantės direktoriaus pažymą bendrovės 2019 m. faktinė apyvarta (475 971 Eur) sudarė tik daugiau nei pusę planuotos apyvartos (700 000 Eur). Kaip pagrįstai nurodyta atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad dėl sustojusios veiklos ji prarado tokią didelę dalį užsakymų ar patyrė žymiai didesnes gamybos sąnaudas, nei būtų įprastai patyrusi.

42. Be to, į bylą yra pateikti ir tokie duomenys, kad 2019 m. spalio mėn. (gaisro laikotarpis) apeliantės patirti tiesioginiai veiklos nuostoliai buvo atlyginti savivaldybės biudžeto lėšomis, o pirmosios instancijos teismo posėdyje liudiję apeliantės darbuotojai, atsakingi už gamybą, patvirtino, jog iki 2019 m. pabaigos bendrovė atliko visus per metus planuotus užsakymus.

43. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė savo patirtus nuostolius (mažesnes, nei planuotos gauti, pajamas) iš esmės įrodinėjo tokia aplinkybe, jog bendrovės vėlavimas atlikti užsakymus sukūrė situaciją, kuomet užsakovai pradėjo nebeteikti naujų užsakymų, dėl ko ir sumažėjo pardavimo pajamos. Tačiau ir tokiems teiginiams pagristi objektyvūs įrodymai – nutrauktos sutartys, pretenzijos ir pan., į bylą nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis).

44. Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Apeliacinio skundo nepatenkinus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisTomas Venckus