- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-748-661/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė Jankūnienė, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės Jankūnienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovės O. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas A. M. ieškiniu (b.t. 2, b. l. 88-90) prašė priteisti iš atsakovės 75314,17 Lt skolą, 5 procentus metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Atsakovę pažįsta nuo 1999 metų, juos siejo draugiški ir pasitikėjimo santykiai. 2004 metais atsakovei pradėjus mokytis Maskvos valstybiniame ekonomikos, statistikos ir informatikos universitete MESI, atsakovės prašymu paskolino mokslams pinigų: 2004 m.– 2420 Lt, 2005 m. – 3200 Lt, 2006 m. – 3722 Lt, 2007 m. – 900 Lt ir 1900 Lt valstybiniams egzaminams, sumokėdamas už studijas. Atsakovė 2006 m. vasarą pardavė paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), ir pirko dviejų kambarių butą M. K. (duomenys neskelbtini). Prieš šio buto įsigijimą ieškovas sumokėjo buto savininkei savo lėšomis 20 000 Lt avansą, šiuos pinigus atsakovė pažadėjo grąžinti. Buto M. K. (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimui atsakovei paskolino pinigų: 2007-10-13 450 Lt, 2006-10-31 350 Lt, 2006-11-27 400 Lt, 2007-03-30 300 Lt, viso 1500 Lt. Atsakovei 2005-05-17 paskolino 10000 Lt, iš kurių 7000 Lt buvo nuimti nuo kreditinės kortelės, o 3000 Lt perduoti grynais O. B. už automobilio „TOYOTA CELICA“ įsigijimą. Atsakovės prašymu savo lėšomis vykdė minėtos transporto priemonės techninę priežiūrą bei remontą, tai sudaro 2322,17 Lt. 2007-01-12 pervedė į atsakovės sąskaitą 15000 Lt sumą AB „Swedbank“ suteiktam kreditui padengti, paskolintų lėšų atsakovė negrąžina. Ieškovas nuo 2006 metų liepos mėn. pradėjo gyventi atsakovės bute M. K. (duomenys neskelbtini), iš savo lėšų pirko namų apyvokos daiktus: 2003-04-04 iš UAB „Baldų rojus“ šaldytuvą „Snaigė“ FR 275-1161 sidabrinės spalvos už 1007,65 Lt, kurio vertė šiuo metu sudaro 150 Lt; 2006-07-18 iš UAB „Laustiga“ veliūrinį minkštą oranžinės spalvos kampą (sofa-lova, du foteliai) už 4296 Lt, kurio rinkos vertė šiuo metu sudaro 2000 Lt; 2006 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais UAB „Vokė-III“ muskatinės spalvos virtuvės baldų komplektą „Vokė-III“ (pastatomos ir pakabinamos spintelės, baro spintelė) už 7862,82 Lt, su metalo spalvos elektrine virykle be pavadinimo už 1637,18 Lt, ir su metalo spalvos garų surinkėju be pavadinimo už 500 Lt, kurių rinkos vertė sudaro 10000 Lt. Už pinigus, gautus pardavus butą (duomenys neskelbtini), pirko: 2006-12-28 iš UAB „Studio moderna“ šiaudinį baldų komplektą (stalas, dvi kėdės ir sofa) už 869,83 Lt, kurių rinkos vertė sudaro 300 Lt; 2007-03-10 iš prekybos centro „Topo centras“ skalbimo mašiną „Samsung“ WF-F1061 baltos spalvos už 1061,10 Lt, kurios rinkos vertė sudaro 400 Lt; 2007 m. vasarą labradoro retriverio veislės gelsvos spalvos šunį už 1500 Lt (įsigijimo dokumentai nėra išlikę). Atsakovė neleido patekti į butą ir pasiimti nurodytų daiktų. Kadangi šie daiktai pirkti, projektuoti ir pritaikyti būtent butui M. K. (duomenys neskelbtini), jais šiuo metu naudojasi bute gyvenantys nuomininkai (2011-01-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), be to, jis pats neplanuoja gyventi Lietuvoje, prašo teismo šiuos daiktus natūra palikti atsakovei, o jam priteisti piniginę kompensaciją už daiktų dabartinę rinkos vertę, viso 14350 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė O. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl mokėjimai, išlaidos, susiję su butu ir jo išlaikymu, teko abiems šalims. Pinigai skolinami nebuvo. Konfliktinė situacija tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl to, kad kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį, ieškovas elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, t. y. neprisidėjo prie būsto išlaikymo, komunalinių patarnavimų apmokėjimo, niekuomet nepirko buičiai reikalingų daiktų, neduodavo tam pinigų. Ieškovas prarado darbą, dažnai vartodavo alkoholį, iš atsakovės tyčiodavosi ir įžeidinėdavo, atsivesdavo moterų. Teismo sprendimu ieškovas buvo iškeldintas su visais jam priklausančiais daiktais iš atsakovei priklausančio buto. Atsakovė neigia ieškovo mokėjimus už jos studijas. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 1-4) nurodo, kad jokiuose dokumentuose nėra minima, kad buvo mokamas avansas 20 000 Lt atskirai, ir, juolab, kad mokėjimas atliktas ieškovo lėšomis. Vien aplinkybė, kad ieškovas disponavo tokia suma, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad mokėjimas pardavėjai buvo atliktas ieškovo lėšomis. Atsakovės 2006-06-30 kvitas 19000 Lt sumai pateiktas siekiant įrodyti aplinkybę, kad ir atsakovė disponavo tokia pinigų suma ir pati buvo pajėgi atlikti su turto pirkimu susijusius mokėjimus. Ieškovas nuo 2006 m. buvo bedarbis, neturėjo pajamų, todėl visokiems projektams ir kelionėms į kitas šalis skolindavosi įvairias sumas iš atsakovės, kurių dalį, grąžindamas gautas sumas, 2007-01-12 pervedė atsakovei į sąskaitą. Šalis nuo 2006 m. siejo draugiški santykiai, atsakovė sutiko, kad ieškovas laikinai apsigyvens atsakovės bute. Praktiškai visą įrangą ir baldus ieškovė buvo įsigijusi pati. Šaldytuvas niekada nebuvo atvežtas į butą. Iš UAB „Laustiga“ pirkti baldai nėra ieškovo, nes ji iš karto ieškovui grąžino pinigus. Kompensacija už virtuvės baldus priteista neatsižvelgiant į nusidėvėjimą ir amortizaciją. Atsakovė nurodo, kad pageidauja, jog ieškovas virtuvės komplektą pasiimtų natūra, nes tokio daikto neužsakinėjo, nedavė sutikimo pastatymui. Dokumentai, susiję su ieškovo mokėjimais už mokslą, suklastoti. Ieškovas 2010 m. pradžioje apgaulės būdu bandė užvaldyti atsakovės labradoro retriverio veislės šunį. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas, o jungtinės veiklos padarinys, lemia, kad dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-336/2009).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės O. B. 20 000 Lt už butą sumokėtą avansą, 15 000 Lt sumą kreditui padengti, 150 Lt kompensaciją už šaldytuvą ir 4 350 Lt kompensaciją už baldus ir buitinę techniką (viso 39500 Lt), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad 20000 Lt avansą buto pardavėjui sumokėjo būtent ieškovas jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Kadangi atsakovė butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas nurodyta suma prisidėjo prie atsakovės asmeninės nuosavybės įsigijimo, todėl atsakovė turi pareigą kompensuoti šią sumą ieškovui (CK 4.80 straipsnis). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2007-01-12 pervedė į atsakovės sąskaitą 15000 Lt sumą (t. 1, b. l. 19, t. 2, b. l. 21). Ieškovas nurodė, kad pinigai buvo skirti AB „Swedbank“ suteiktam kreditui padengti. Iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-01-19 atsakovė pervedė 15000 Lt sumą bankui kaip pagrindinės paskolos dalies grąžinimą, t. y. sumažino skolinių įsipareigojimų dydį šia suma. Kreditas atsakovei buvo suteiktas buto įsigijimui. Teismas nustatė, kad butą atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Todėl vertintino, kad ieškovas atsakovei pervedė 15000 Lt sumą, tuo būdu prisidėdamas prie atsakovės asmeninio buto įsigijimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 15000 Lt sumą taip pat tenkintino. Ieškovas pateikė įrodymus, kad iš asmeninių lėšų iki bendro gyvenimo pradžios 2003 m. įsigijo šaldytuvą (t. 1, b. l. 5-9). Šis šaldytuvas buvo naudojamas bendro gyvenimo metu, o jam pasibaigus, liko bute, yra naudojamas kitų asmenų. Todėl teismas, įvertinęs ieškovo valią palikti šaldytuvą atsakovės valdymui, konstatavo, kad šaldytuvas, pasibaigus šalių bendram gyvenimui, yra atsakovės asmenine nuosavybe, o ieškovui priteistina šaldytuvo rinkos vertės kompensacija, t.y. 150 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad baldai ir buitinė technika laikytini bendrąja daline nuosavybe ir šalių nuosavybės teisės į šį turtą yra lygios. Nors šis turtas įgytas už ieškovo lėšas, tačiau atsakovė prie turto įsigijimo prisidėjo kitokio pobūdžio įnašu – dirbo, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, pirko kasdieninio vartojimo prekes, būtinas bendram gyvenimui ir kt. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad butu ir jame esančiais namų apyvokos daiktais šiuo metu naudojasi buto nuomininkai (2011-01-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), be to, virtuvės baldai projektuojami konkrečiam butui, remiantis teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principais, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti minėtą turtą atsakovės asmenine nuosavybe, o ieškovui priteisti ½ dalį kompensacijos už minėtą turtą, t. y. 4350 Lt (8700 Lt /2). Kitus ieškovo ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą iš dalies (dalyje dėl 25814,17 litų atmestų reikalavimų) ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai (b.t. II., b.l. 129).
Ieškovas nurodė, kad teismas nepilnai išaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, t.y. visumą faktinių aplinkybių, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išspręsti civilinę bylą, teismo išvados yra prieštaringos.
1) Dėl 12 142 Lt mokesčių už atsakovės mokslą Maskvos Valstybinio ekonomikos, statistikos ir informatikos universitete MESI. 2004 metais ieškovas atsakovei paskolino 2 420 Lt, 2005 metais - 3 200 Lt, 2006 metais - 3 722 Lt, 2007 metais - 900 Lt ir 1 900Lt sumokėdamas už jos studijas Maskvos valstybiniame ekonomikos, statistikos ir informatikos universitete „Mesi“, viso 12 142 litų. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-2713-790/2011 esantys rašytiniai įrodymai. Teismas pripažino įrodytais faktą, kad ieškovas sumokėjo už atsakovės valstybinį egzaminą 2005-11-17 1000 litų, 2006m. už mokslą 3722 litų ir 2007-03-03 už valstybinį egzaminą 900 litų, viso 5622 litų, tačiau jų ieškovui nepriteisė, nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Su šiuo teismo motyvu ieškovas nesutinka, nes mokėdamas už atsakovės mokslus nuo 2004 m., su atsakovė kartu negyveno.
2) Dėl 1500 litų kredito grąžinimo. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimui ieškovas paskolino atsakovei, sumažindamas atsakovės skolinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ atitinkamas pinigų sumas: 2007-10-13 - 450 litų, 2006-10-31 - 350 litų, 2006-11-27 - 400 litų, 2007-03-30 - 300 litų, viso 1 500 litų. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje esantys banko nurodymai. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl šios sumos priteisimo, vadovavosi prielaidomis, spėliojimais.
3) Dėl 2322,17 litų transporto priemonės remonto. Atsakovės prašymu ieškovas atliko transporto priemonės TOYOTA CELICA, v/n (duomenys neskelbtini) techninę priežiūrą bei remontą už kurią sumokėjo savo lėšomis 2 322,17 litų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2011-07-14 UAB „Splintvis“ pažymos, sąskaitos, čekiai. Ieškovo manymu, atsakovė turi pareigą kompensuoti šią sumą ieškovui. Ieškovas nesutinka su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu, kad šios išlaidos nebuvo susidariusios bendrai gyvenant ir vedant bendrą ūkį padengti.
4) Dėl 8350 litų už baldus. Gyvendamas su atsakove atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninių lėšų ieškovas įgijo namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 8350 litų. Todėl, ieškovo manymu, atsakovė turi pareigą kompensuoti visas už baldus, techniką susidariusias išlaidas, o ne ½ dalies.
5.) Dėl priteisimo 1500 litų šuns įsigijimui. Ieškovas 2007 metų vasarą asmeninės nuosavybės teise įsigijo labradoro retriverio veislės šunį, už kurį mokėjo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, viso 1 500 litų. Nesutinka su teismo sprendimu, kad atsakovės rūpinimasis šunimi yra pakankamas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį dėl 1500 litų priteisimo. Atsakovė prie šuns įsigijimo neprisidėjo, šuns įsigijimo dokumentų nepateikė. Atsakovė padėjo šunį prižiūrėti, todėl turi pareigą arba grąžinti ieškovui šunį arba kompensuoti jam visus už šunį sumokėtus pinigus.
Atsiliepimas
Atsakovė O. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 157). Atsakovė prašo:
1) dėl 1500 Lt priteisimo. Šuo pagal kilmės dokumentų įrašą, veterinarijos apskaitą, Lietuvos kinologijos draugijos išduotą pažymą yra atsakovės, t.y. O. B. nuosavybė. Byla nagrinėjama Vilniaus apskrities VPK 1 - ame PK. Įrodymų byloje, kad būtent ieškovas yra mokėjęs už šunį, byloje nėra pateiktą, todėl tokio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo.
2) Dėl reikalavimų: 1500 Lt kredito grąžinimui, dėl 2322, 17 Lt transporto priemonės remontui, dėl 8350 Lt už baldus. Teismas nepagrįstai vertino ieškovo įnašus, kaip paskolinį santykį. Pvz.: dėl 20 000 Lt avanso, dėl 15 000 Lt kredito padengimo. Tuo tarpu, ieškovo ir atsakovės finansinių operacijų visuma, rodo, kad tiek vienas, tiek antras turėjo tikslą gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Naudojosi automobiliu bendrai, įgijo bendrai baldus, todėl piniginiai mokėjimai kuriant bendrą ateitį, bendrą buitį, naudotini ūkio reikmėms, būstui įsigyti ir t.t., laikytini bendros jungtinės veiklos partnerystės įnašais, o ne paskola. Teismas nevertino atsakovės patirtų išlaidų, gyvenimo su ieškovu metu, nors įrodymai byloje pateikti. Teismas atribojo ieškovo išlaidas ir pripažino jas paskola, kurią įpareigojo atsakovę grąžinti, tuo tarpu, atsakovė į bendrą partnerystę investavo ne tik pinigus (kurių teismas nevertino), bet ir dalyvavo partnerystėje savo darbu (gamino maistą, skalbė, lygino, slaugė sergantį ieškovą, pirko jam kosmetikos reikmenis, higienos reikmenis, maistą ir mokėjo už komunalinius patarnavimus, elektrą, vandenį).
Šalies argumentai
Atsakovė O. B. pateikė apeliacinį skundą (b.t. II., b.l. 147), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys atmesti, likusią dalį, palikti galioti.
1) Atsakovė ginčija sprendimo dalį dėl 20 000 Lt avanso už perkamą butą (duomenys neskelbtini) priteisimą ieškovo naudai. Ji nurodė, kad butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Buto kaina, kuria atsakovė sumokėjo pardavėjai 268 000 Lt, dalį 148 000 pardavėjai atsakovė sumokėjo prieš sandorį, o likusią dalį 120 000 Lt gavusi kreditą iš banko. Atsakovė neneigia aplinkybės ir patvirtino byloje dėl iškeldinimo, t.y. dublike (b.l. 103), kad ieškovas jos paprašytas ir atstovaudamas jos interesus, padavė pardavėjai, jos, t.y. atsakovės ieškovui patikėtą sumą 20000 Lt. Tuo tarpu tokios sumos perdavimas atsakovės interesais, nėra pagrindas teiginiui, jog perduota suma buvo ieškovo asmeninės lėšos. Teismas neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes, nes padarė išvadą, neturint pagrįstų rašytinių ar kitokių įrodymų apie tai, kad avansinė įmoka už butą buvo mokama būtent ieškovo lėšomis. Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus dėl avanso (rankpinigių) sumos perdavimo ieškovui, nenagrinėjo ar rankpinigiai buvo grąžinti atsakovei ar ne. Kokia buvo mokėjimo paskirtis ir kt. Atsakovės 2006-06-30 datos kvitas, kuris buvo pateiktas byloje sumai 19 000 Lt, yra pateiktas tikslu, siekiant įrodyti aplinkybę, kad ir atsakovė disponavo tokia pinigų sumą ir pati buvo pajėgi atlikti su turto pirkimu, susijusius mokėjimus. Be to, šioje situacijoje paminėtina ir kita aplinkybė, t.y. atsakovė, ieškovo naudai iš trečiojo asmens skolinosi 30 000 Lt. Tai buvo atlikta 2006-06-02.
2) Dėl sprendimo dalyje dėl 15 000 Lt sumos priteisimo. Ieškovas iš tiesų pardavė jam bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Visagino mieste, tačiau dėl įsipareigojimų buvusiai sugyventinei, atsakovės žiniomis, ieškovui likusi suma buvo itin maža. Tačiau ieškovo buto pardavimas tiesioginio ryšio su atliktu pavedimu neturi. Ieškovas nuo 2006 m. ieškovas buvo bedarbis, neturėjo pajamų, ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl visokiems projektams ir kelionėms į kitas šalis, ieškovas imdavo įvairias sumas iš atsakovės, kurių dalį grąžindamas gautas pinigines sumas, 2007-01-12 pervedė į atsakovei į sąskaitą. Paminėtina, kad ne kartą atsakovė, siekiant finansiškai padėti ieškovui, pinigines lėšas skolinosi iš trečiųjų asmenų ir gautus pinigus perduodavo ieškovui. Pastarasis už šiuos pinigus pirkdavo antikvarinius daiktus ir veždavo juos į Rusiją ir pan., tokiu būdu užsidirbdavo. Tuo tarpu, paskolintus pinigus atsakovė grąžindavo iš savo darbo užmokesčio. Tai, kad 15 000 Lt suma buvo pervesta į atsakovės sąskaitą, nesudaro pagrindo šią sumą laikyti paskola atsakovei. Ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, todėl laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo paskoliniai teisiniai santykiai nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties sprendimas šioje dalyje keistinas.
3) Dėl buitinės įrangos ir baldų. Atsakovę ir Ieškovą nuo 2006 m. siejo draugiški santykiai, todėl atsakovė sutiko, jog ieškovas laikinai apsigyvens atsakovės bute. Praktiškai visą buto įrangą ir baldus ieškovė buvo įsigijusi pati, daugelį baldų atsakovė įsigijo turgavietėje. Ieškovas yra nupirkęs ir į atsakovės butą atgabenęs tik kelis daiktus, kuriuos ieškovas prieš išsikeliant yra išsivežęs iš buto, esančio: M. K. (duomenys neskelbtini), t.y. miegamojo komplektą. Šaldytuvas, kurį nurodo ieškovas, niekuomet nebuvo atgabentas į (duomenys neskelbtini), esanti butą. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad iš UAB „Laustiga“ pirkti baldai yra ieškovo įsigytas turtas. Iš Užsakymo - sutarties P4351 (b. 1. 10, 132, 182) matoma, kad prekių užsakovė yra O. B.. Šių baldų pirkimo įmoką apmokėjo ieškovas, kuriam atsakovė pinigus grąžino iš karto.
Kompensaciją už virtuvės baldus, teismas priteisė neatsižvelgiant į baldų nusidėvėjimą ir amortizaciją. Įrodymų dėl realios baldų vertės ieškovas nepateikė, nors įrodyti savo turtinio reikalavimo pagrįstumą turi tas, kas pateikė reikalavimą. Paaiškino, kad atsakovė nepageidauja tų baldų, kuriuos savo iniciatyva pirko, pastatė ar išsivežė išsikeliant pats ieškovas, todėl atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą atsakovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su jos apeliacinius skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą iš esmės grindė savo apeliacinio skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus: dėl 12 142 Lt mokesčių už atsakovės mokslą Maskvos Valstybinio ekonomikos, statistikos ir informatikos universitete MESI, dėl 1500 litų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito grąžinimui suteiktos ieškovo paskolos atsakovei, dėl 2322,17 litų už atsakovės transporto priemonės remontą, ieškovo reikalavimą priteisti 8350 litų už baldus, teismas patenkino iš dalies, priteisdamas ½ baldų vertės kompensaciją, reikalavimą priteiti 1500 litų, skirtų už šuns įsigijimui, teismas atmetė.
Nagrinėjamu atveju apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniais argumentais keliamas ginčas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t. y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.).
Ieškovas nesutinka su įrodymų vertinimu, mano, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus. Kolegijos nuomone, šios kategorijos bylose šalys gali remtis visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais, jeigu jie turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis).
Byloje šalys neginčija, kad ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2006 m. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad dar nuo 2004 m. ieškovas pradėjo materialiai remti atsakovę, jai padėdamas mokytis Maskvos valstybiniame ekonomikos, statistikos ir informatikos universitete MESI, atsakovės prašymu paskolindamas jai mokslams pinigų: 2004 m.– 2420 Lt, 2005 m. – 3200 Lt, 2006 m. – 3722 Lt, 2007 m. – 900 Lt ir 1900 Lt valstybiniams egzaminams, sumokėdamas už studijas.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs rašytinius įrodymus pagrįstai nustatė, kad pagal kasos pajamų orderius matyti, jog atsakovė savo vardu sumokėjo už savo valstybinius egzaminus 2005-11-17 1000 Lt, 2007-03-03 900 Lt (t. 1, b. l. 27-28). Tačiau Ieškovas nepateikė jokių tiesioginių mokėjimo įrodymų, kad jis apmokėjo atsakovės mokslus 2004, 2005 m. Ieškovo pateikta Maskvos Valstybinio ekonomikos, statistikos ir informatikos universiteto atstovybės Latvijos Respublikoje 2010-03-30 pažyma (t. 1, b. l. 24-25), kurioje nurodoma, kad jis apmokėjo atsakovės mokslus 2004, 2005 m., paneigiama šio universiteto 2005-02-03 pažyma (t. 1, b. l. 92-93), 2006-02-09 pažyma (t. 1, b. l. 94-95), kad būtent atsakovė sumokėjo už mokslą 2004 m. 2420 Lt, 2005 m. 3200 Lt, t. y. tas pačias sumas, kurios nurodomos 2010-03-30 pažymoje kaip apmokėtos ieškovo. Tačiau atsakovė jokiais įrodymais (mokėjimo pavedimais, kvitais ar pažymomis) nepaneigia Maskvos Valstybinio ekonomikos, statistikos ir informatikos universiteto atstovybės Latvijos Respublikoje 2010-03-30 pažymoje nurodytų duomenų, kad ieškovas sumokėjo už atsakovės mokslą 2006 m. 3722 Lt. Atsakovės sąskaitos išraše neužfiksuota jokių mokėjimų už mokslą 2006 m.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikytini įrodytais faktai, jog ieškovas sumokėjo iš asmeninių lėšų už atsakovės valstybinį egzaminą 2005-11-17 1000 Lt, 2006 m. už mokslą 3722 Lt ir 2007-03-03 už valstybinį egzaminą 900 Lt, viso 5622 Lt, o kiti ieškovo mokėjimai už mokslą laikytini neįrodytais.
Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti paskolą atsakovei 1500 Lt kredito grąžinimui, ieškovo 2322,17 Lt išlaidas atsakovės transporto priemonės techninei priežiūrai bei remontui. Iš bylos medžiagos matyti, kad rašytine forma jokių paskolos sutarčių tarp šalių nebuvo sudaryta, tarp šalių paskolos sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė, todėl ieškinio reikalavimas dėl piniginių lėšų už mokslą grąžinimo šiuo pagrindu pagrįstai atmestas.
Dėl kompensacijos už daiktus priteisimo. Šalys neginčijo, kad ieškinyje nurodytus buitinius daiktus įgijo gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį. Teismas, atitinkamai, įvertino ir motyvavo skundžiamą sprendimą, buvo įvertinta, kad minėtas turtas įsigytas ieškovo piniginėmis lėšomis, tačiau jis pirktas siekiant sukurti bendro gyvenimo materialinį pagrindą, šalims jau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl baldai ir buitinė technika laikytini bendrąja daline nuosavybe ir šalių nuosavybės teisės į šį turtą yra lygios. Nors šis turtas įgytas už ieškovo lėšas, tačiau atsakovė prie turto įsigijimo prisidėjo kitokio pobūdžio įnašu – dirbo, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, pirko kasdieninio vartojimo prekes, būtinas bendram gyvenimui ir kt. Kolegijos nuomone, pagrįstai buvo nuspręsta ieškovui kompensuoti ½ dalies už ginčo daiktus.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Atsakovė ginčija sprendimo dalį dėl 20 000 Lt avanso už perkamą butą (duomenys neskelbtini) priteisimą ieškovo naudai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iš atsakovės sąskaitos, sutarties sudarymo dieną 2006-06-30 pardavėjos atstovei I. S. atsakovė mokėjo papildomas pinigų sumas, neužfiksuotas buto pardavimo sutartyje – 2006-06-30 I. S. sumokėta 62000 Lt. Be to, sutarties sudarymo dieną atsakovė išėmė iš sąskaitos grynais pinigais 19000 Lt. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad prieš sutarties sudarymą buto pardavėjai dar buvo mokamas avansinis 20000 Lt mokėjimas. Atsakovė pripažino faktą, kad šį mokėjimą faktiškai atliko (perdavė pinigus pardavėjai) ieškovas, jiems apsilankius perkamame bute. Šis faktas užfiksuotas ir atsakovės dublike civilinėje byloje dėl iškeldinimo (t. 1, b. l. 103), kuriame atsakovė pripažino, kad ieškovas perdavė 20000 Lt avansą buto pardavėjai. Tačiau atsakovė nurodo, kad ieškovas avansą pardavėjai perdavė tik todėl, kad ji buvo patikėjusi ieškovui savo pinigines lėšas, saugumo sumetimais, nes bijojo viena dalyvauti pinigų perdavime buto pardavėjui. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2006-06-07 iš savo sąskaitos nuėmė 20000 Lt (t. 1, b. l. 14), t. y. disponavo 20000 Lt suma grynais pinigais. Iš atsakovės sąskaitos išrašo (t. 2, b. l. 15-16) matyti, kad pagal jai nuosavybės teise priklausiusio seno buto 2006-05-05 pirkimo-pardavimo sutartį 2006-06-23 jai į sąskaitą buvo pervesta 220000 Lt suma, tačiau atsakovė iš sąskaitos grynaisiais pinigais jokių piniginių lėšų, iš kurių būtų galėjusi sumokėti 20000 Lt avansą, neišėmė. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas 20000 Lt avansą buto pardavėjai sumokėjo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Šią išvadą teismas tinkamai motyvavo ir argumentavo. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nepagrįsti.
Atsakovė ginčija sprendimo dalį dėl 15 000 Lt sumos priteisimo. Atsakovės manymu, tai, kad 15 000 Lt suma buvo pervesta į atsakovės sąskaitą, nesudaro pagrindo šią sumą laikyti paskola atsakovei. Ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, todėl laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo paskoliniai teisiniai santykiai nėra jokio teisinio pagrindo.
Su tokiu atsakovės argumentu kolegija nesutinka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2007-01-12 pervedė į atsakovės sąskaitą AB „Swedbank“ 15000 Lt sumą (t. 1, b. l. 19, t. 2, b. l. 21). Ieškovas nurodė, kad pinigai buvo skirti AB „Swedbank“ suteiktam kreditui padengti. Ieškovas įrodė, kad šią sumą įgijo, 2006-11-30 gavęs pinigus už asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimą (t. 1, b. l. 17, 33). Iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-01-19 atsakovė pervedė 15000 Lt sumą bankui kaip pagrindinės paskolos dalies grąžinimą, t. y. sumažino skolinių įsipareigojimų dydį šia suma. Kaip minėta, kreditas atsakovei buvo suteiktas buto įsigijimui. Nustatyta, kad butą atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Todėl vertintina, kad ieškovas atsakovei pervedė 15000 Lt sumą, tuo būdu prisidėdamas prie atsakovės asmeninio buto įsigijimo. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tokią pinigų sumą perdavė ieškovui ir kad ieškovas įsipareigojo šią sumą atsakovei grąžinti. Dėl kompensacijos už daiktus priteisimo teismas jau pasisakė, kad baldai ir buitinė technika laikytini bendrąja daline nuosavybe ir šalių nuosavybės teisės į šį turtą yra lygios, todėl nesikartoja,
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.