Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-3258-391/12 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-7458-845/2010

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl apelianto teisių ar pareigų apskritai nepasisakė, be to, pažymėjęs, jog Įstatymas numatė antstolio sudaryto turto apyrašo papildymo procedūrą, taip pat įpėdinių atsakomybę, jeigu įpėdiniai dėl jų kaltės nurodė ne visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, tokią teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog pagal LR CPK 37 str. apeliantas yra pripažįstamas asmeniu, turinčiu suinteresuotumą civilinėje byloje Nr. 2-7458-845/2010, nes jo kaip kreditoriaus teisės turi būti ginamos bet kokioje bylos stadijoje ir visais teisėtais būdais. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas turto apyrašas, apriboja apelianto turtines teises ir užkerta kelią teisingam sprendimui santykiuose su paveldėtojais. Nepagrįstas teismo motyvas, kad apeliantas nenurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip turi būti pakeistas ar koks turi būti priimtas naujas sprendimas, nes prašyme buvo suformuluotas reikalavimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7458-845/10.

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu jie prašymą grindžia CPK 366 str. 1 d.7 p. numatytu pagrindu (CPK 365 str. 1 d.).

Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Nenustačius, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-1484, priimtu 2011 m. birželio 21 d., buvo iš dalies pakeistas palikimo priėmimo reglamentavimas, tačiau šio įstatymo 10 str. 4 d. nurodyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsakovai dėl apyrašo sudarymo kreipėsi į teismą 2010 m. rugpjūčio 31 d., taigi nagrinėjamoje byloje taikytinos palikimo priėmimą reglamentuojančios CK normos, galiojusios iki 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių CK nuostatų pasikeitimų.

CK 5.53 str., reglamentuojančio palikimo priėmimą pagal apyrašą, 2 dalyje buvo numatyta, jog dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda teismo antstoliui. Vadovaujantis CK 5.53 str. 3 dalimi, teismas turėjo nustatyti turto apyrašo sudarymo terminą. CK 5.53 str. 4 d. buvo numatyta, kad įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.

Visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti, įpėdinis privalėjo pateikti betarpiškai antstoliui, kuriam teismas paveda sudaryti apyrašą (CK 5.53 str. 2 ir 4 d.). CK 5.53 str. 5 d. buvo numatyta, jog apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.

Pažymėtina, jog pagal ginčui aktualiu metu galiojusį teisinį reglamentavimą turto apyrašą sudarinėjo ne pats teismas (bet antstolis teismo pavedimu), teismas tik pavedė antstoliui jį sudaryti (CK 5.53 str. 2 d.). Teismas pagal įstatymo reikalavimus privalėjo nustatyti tik apyrašo sudarymo terminą (CK 5.53 str. 3 d.), bet neprivalėjo teismo nutartyje nurodyti antstoliui tai, kokių konkrečių palikėjai priklausiusių daiktų ir jo skolų apyrašą jis turi sudaryti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo nurodyti, kad apeliantas, kaip kreditorius, turėjo būti įvardytas turto apyraše.

Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2010-09-06 nutartyje Vilniaus m. 3 apylinkės teismas dėl apelianto teisių ar pareigų apskritai nepasisakė. Todėl vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. atnaujinti procesą nėra pagrindo, nes apeliantas nėra tas subjektas, galintis inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog pareiškėjai, siekdami priimti palikimą turto apyrašą, nuslėpė faktą, jog apeliantas yra turto palikėjo kreditorius, todėl ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-09-06 nutartis yra nepagrįsta, apribojanti apelianto teises.

Pažymėtina, jog CK 5.54 str. 1 d. buvo numatyta, jog jeigu sudarant palikimo apyrašą įpėdinis (įpėdiniai) dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, jis nepapildė apyrašo, tai šis įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Šios pasekmės įpėdiniui atsiranda ir tuo atveju, kai jis neįvykdo pareigos, nustatytos šio kodekso 5.53 str. 4 d. Taigi, įpėdiniams buvo numatyta atsakomybė už duomenų, reikalingų sudarant palikimo apyrašą, kita vertus dėl aukščiu minėtų motyvų ta aplinkybė, kad įpėdiniai nuslėpė faktą, jog apeliantas yra turto palikėjo kreditorius, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso nagrinėjamu atveju.

Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai aptarė CK 5.63 str., kuris numato palikėjo kreditorių teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 str. 1 d. nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pasinaudojo CK 5.63 str. numatyta teise, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, CK 5.63 str. pagrindu, kreipėsi į teismą su ieškiniu palikėjo Z. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams B. S., K. K. ir J. S. dėl palikėjo skolos priteisimo (dėl 36.000,00 Lt avanso, 18000,00 Lt baudos priteisimo), kurį Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu atmetė (civ. byla Nr.2-2759-608/2011) (b.l.37-40).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su apeliacinio skundo atsisakymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.