Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., G. B., UAB „Mokymai verslui“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas R. Š. kreipėsi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio T. U. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui R. Š. priklausančio turto – 64,01 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad antstolio patvarkymu jis nebuvo informuotas apie areštuoto turto vertės nustatymą, turto vertės nustatymo ekspertizės rezultatus, todėl antstolis nesudarė jam galimybės susipažinti su turto vertės nustatymo ekspertizės aktu ir pareikšti dėl jo prieštaravimus, pareiškėjas neturėjo galimybės pačiam pasiūlyti savo pirkėją. Yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus ir nesustabdžius vykdomųjų bylų, turtas gali būti parduotas ir perleistas tretiesiems asmenims, nesilaikant vykdymo procese varžytines reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių – vykdomųjų bylų sustabdymo – teismui padavė paskutinę pirmųjų varžytinių dieną – 2016 m. liepos 28 d. (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), o šio prašymo nagrinėjimo teisme metu skundu dėl antstolio veiksmų prašomos atšaukti pirmosios varžytinės jau yra įvykusios (2016 m. liepos 28 d. 11.35 val. elektroninės varžytinės baigėsi, paskelbtas laimėtojas (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 38 b. l.), todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dienai nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalyko, kuriam užtikrinti prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį - nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio T. U. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui R. Š. priklausančio turto: 64,01 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Antstolis T. U. paskelbė turto varžytynes neišlaikęs imperatyviose teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino, nepateikė pareiškėjui patvarkymo apie areštuoto turto įvertinimą, pilno turto rinkos vertės ekspertizės akto, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės ir, pažeidęs šias procedūras, antstolis neteisėtai paskelbė turto varžytynes.

Argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, negali turėti jokios reikšmės.

Esant galimai palankiam pareiškėjui teismo sprendimui pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, toks teismo sprendimas gali tapti neįmanomu įvykdyti, kadangi turtas jau bus perleistas sąžiningam trečiajam asmeniui, iš kurio turtą išsireikalauti taps nebeįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 28 d. vyko pareiškėjo turto – 64,01 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytinės. Pareiškėjas R. Š. prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių, t. y. vykdomųjų bylų sustabdymo, teismui padavė 2016 m. liepos 28 d. (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), varžytinės buvo įvykusios ir 2016 m. liepos 28 d. 11:35 val. elektroninės varžytinės baigėsi bei paskelbtas laimėtojas (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 38 b. l.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

Pripažintina, kad pareiškėjas R. Š. prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo teismui padavė paskutinę pirmųjų varžytinių dieną – 2016 m. liepos 28 d., o prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, varžytinės jau buvo įvykusios, t. y. 2016 m. liepos 28 d. 11:35 val. elektroninės varžytinės baigėsi ir buvo paskelbtas laimėtojas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad jis antstolio patvarkymu nebuvo informuotas apie areštuoto turto vertės nustatymą, turto vertės nustatymo ekspertizės rezultatus, jog antstolis nesudarė jam galimybės susipažinti su turto vertės nustatymo ekspertizės aktu ir pareikšti dėl jo prieštaravimus, jog antstolis pirmąsias varžytines paskelbė pažeisdamas įstatymuose įvirtintus terminus ir nesudarydamas galimybės skolininkui pačiam pasiūlyti savo pirkėją, preliminariai vertinant, nėra pagrįsti.

Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad vykdomųjų bylų sustabdyti antstolis neprivalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų. Minėta nutartis buvo apskųsta, todėl nėra įsiteisėjusi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.