Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25281691979 teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25281691979 teisenos (toliau ir – Nutarimas) buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 518 straipsnyje, požymių.

Nutarime nurodyta, jog Institucijoje buvo gautas pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. 59 min. adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas A. L. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą A. S., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, A. S. nebūnant namuose išjungė elektros energiją jam priklausančiam namui ir tokiu būdu nutraukė elektros tiekimą, tuo pažeisdamas A. S. teises. Įvertinus A. S. pareiškime nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad administracinio nusižengimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik A. S. subjektyvus kaimyno veiksmų vertinimas ir aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas A. L. veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą. Atsižvelgiant į tai, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktame atsiliepime į skundą prašė pateiktą skundą nagrinėti vadovaujantis atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms bei visų proceso dalyvių sutikimui, byla išnagrinėta nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos įgaliotam atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Visa tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N63-5437/2010 ir kt.).

ANK 518 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius – subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2025 m. rugpjūčio 11 d. Institucijoje buvo gautas pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. 59 min. adresu (duomenys neskelbtini) kaimynas A. L. savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą A. S., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, A. S. nebūnant namuose išjungė elektros energiją jam priklausančiam namui ir tokiu būdu nutraukė elektros tiekimą, tuo pažeisdamas A. S. teises. Skundžiamu Institucijos Nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Teismas, įvertinęs esančių duomenų visumą, konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo padaryta esminių tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimų, kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas. Nors pareiškėjas A. S. yra įsitikinęs, kad įvykio dieną jo kaimynas A. L. tyčia jų bendroje elektros skydinėje, esančioje prie gatvės, išjungė elektros tiekimą į jo (pareiškėjo) namus ir tokiu būdu nutraukė elektros tiekimą, visgi teismas tokių patikimų duomenų byloje nenustatė. Teismas sutinka su pareiškėju dėl elektros tiekimo nutraukimo fakto, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, jog šiuos tyčinius veiksmus atliko būtent pareiškėjo nurodomas A. L. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. S. namuose aptariamo įvykio metu nieko nebuvo, pranešimą apie elektros dingimą pareiškėjas gavo iš apsaugos bendrovės. Prie pareiškimo A. S. pateiktas namų kiemo vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotas vaizdo bei garso įrašas visiškai neinformatyvus. Nors pareiškėjas teigia, kad likus kelioms minutėms iki elektros dingimo jo namuose, užfiksuotas girdimas jo kaimyno A. L. kiemo vartelių atidarymo garsas, tačiau peržiūrėjus minėtą vaizdo bei garso įrašą, jame matomas nespalvotas vaizdas, sunkiai tolumoje įžiūrima prieblanda, trinkelėmis išklotas takelis ir nenustatyta siena. Įraše yra girdimi galimai petardų sproginėjimo garsai, kiti pašaliniai garsai, tačiau juos susieti su A. L. kiemo vartelių atidarymo garsu nėra net menkiausių galimybių. Asmenų ar kitų objektų vaizdo įraše neužfiksuota.

Taigi teismas visiškai pritaria Institucijos išvadai, kad toks vaizdo bei garso įrašas neturi jokios nei tiesioginės, nei netiesioginės įrodomosios reikšmės įrodinėjant A. L. tariamus neteisėtus veiksmus –elektros tiekimo išjungimą A. S. Byloje nėra nustatyta jokių liudytojų, galinčių objektyviai patvirtinti pareiškėjo A. S. pareiškime nurodytas aplinkybes. Teismas sutinka su Institucijos Nutarimo motyvais, kad administracinio nusižengimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, nes administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl šiuo atveju vien tik pareiškėjo A. S. subjektyvus savo kaimyno veiksmų vertinimas bei aplinkybių suvokimas negali būti pagrindas apkaltinti A. L. savavaldžiavimu.

Vertinant šio įvykio aplinkybes ir priimto Nutarimo pagrįstumą reikšminga ir tai, jog pareiškėjas A. S. ir A. L. yra kaimynai, tačiau jų santykiai yra itin konfliktiški. Abu šie asmenys skundo nagrinėjimo metu patvirtino, kad jau kurį laiką tarpusavio santykius sprendžia teisėsaugos institucijų pagalba. Pareiškėjas A. S. į teismo klausimą nurodė, kad dėl A. L. veiksmų jau yra pateikęs virš 10 pareiškimų, ginčas tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką asmenų, kurių santykiai yra konfliktiški, įtempti, duoti parodymai turi būti vertinami itin įdėmiai ir atsargiai, reikia vertinti ir galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ir interesus, dėl kurių parodymai galimai yra melagingi ir kuriais siekiama nepagrįstai apkaltinti. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, jog abu minėti asmenys yra priešiški vienas kito atžvilgiu, todėl jų parodymus teismas vertina ne atskirai, suteikdamas kažkuriems iš jų išskirtinę reikšmę, o ypatingai susietai su nustatytomis kitomis bylos aplinkybėmis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo asmens naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No. 146; Tefner v. Austria, No. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pats A. L. kategoriškai neigia atlikęs tokius veiksmus, šių kilusių prieštaravimų tarp abiejų asmenų parodymų pašalinti nėra jokių galimybių, todėl teismas, besivadovaudamas nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai, sprendžia, kad Institucija atliko visus būtinus galimo administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjo A. S. nurodytas aplinkybes dėl galimai jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir pareiškėjo A. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25281691979 teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.