- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-242-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01639-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- V. Ž.
- Ieškovas
- V. Ž.
Civilinė byla Nr. 2A-242-252/2019 Proceso Nr. 2-08-3-01639-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.4.2.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4252-400/2018 pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl materialinio išlaikymo neįgaliai pilnametei dukrai priteisimo, Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. nuo bylos iškėlimo teisme dienos neįgaliai pilnametei dukrai M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti M. Ž. išlaikymą po 50 Eur per mėnesį. 2. Nurodė, kad šalių dukra M. nuo mažų dienų serga cerebraliniu paralyžiumi, jai nustatytas sunkus protinis atsilikimas, epilepsija. Dukrai būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba, ieškovė patiria didelių išlaidų dukros išlaikymui. Dėl patiriamų epilepsijos priepuolių sistemingai važiuojama į įvairias gydymo įstaigas tyrimams ir konsultacijoms. M. nustatytas 15 procentų darbingumas. Teismo sprendimu 2016 m. kovo 8 d. M. Ž. pripažinta neveiksnia, o 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovė paskirta M. Ž. globėja. 3. M. Ž. išlaikyti reikia skirti 650 Eur, 150 Eur maistui, 40 Eur aprangai, avalynei, 150 Eur higienos reikmėms, 50 Eur buitinėms reikmėms, 50 Eur vaistams, vitaminams, 140 Eur už transportą nuvažiuoti pas gydytojus, 10 Eur ugdymui, 60 Eur mokesčiams už elektrą, kurą, internetą, televiziją ir kt. 4. Jai nuosavybės teise priklausančiame name gyventi negali dėl pastato prastos būklės. Su sugyventiniu ir dukromis M., L. bei V., iš kurių viena pilnametė, bet dar mokosi, o kita nepilnametė ir turi vidutinį neįgalumo lygį, gyvena nuomojamame name. 5. Jos vienos gaunamų pajamų išlaikyti dukrą M. nepakanka, todėl mano, kad atsakovas galėtų prie jos išlaikymo prisidėti 150 Eur suma kas mėnesį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. Ž. jo pilnametei neįgaliai dukrai M. Ž., periodinėmis išmokomis mokant po 30 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. kovo 21 d.) iki M. Ž. gyvos galvos, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė priteisto išlaikymo lėšomis disponuoti globėjai ir turto administratorei V. Ž.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 75 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Priteisė valstybei iš atsakovo 11 Eur žyminio mokesčio ir 8,16 už procesinių dokumentų įteikimą bei 113,04 Eur antrinės teisinė pagalbos išlaidų. 7. Teismas nustatė, kad ieškovei V. Ž. yra mokama šalpos pensija neįgaliajam (260 Eur), transporto išlaidų tikslinė kompensacija (9,50 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (280 Eur). M. gyvena kartu su mama (globėja), pastarosios sugyventinio V. O. 5 metams nuomojame name, kuris nuosavybės teise priklauso I. Š. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir namų valda (duomenys neskelbtini) r. bei 400 Eur vertės automobilis. M. Ž. nedirba, nes yra neįgali (nedarbinga) bei pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse dėl vaikystėje jai diagnozuoto sunkaus protinio atsilikimo. 8. Ieškovės paaiškinimu dukters minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 650 Eur, todėl gaunamos pensijos ir kompensacijos jai nepakanka. Teismas sprendė, kad pagrindo teigti, kad šalių dukra yra akivaizdžiai skurdo rizikos grupėje, nėra. Teismas pasisakė, kad M. Ž. sveikatos būklė sąlygoja tai, kad jai periodiškai perkamos higienos priemonės, maisto papildai bei vaistai už kuriuos tai pat reikia mokėti, yra būtini. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovė netinkamai paskirsto iš valstybės gautas tikslines kompensacijas skirtas M. Ž. atmetė kaip nepagrįstus jokiais įrodymais. 9. Teismas atsižvelgęs į ieškovės pateiktų poreikių paskaičiavimą, darė išvadą, kad pagal neįgalaus asmens būklę, bei jo turtinę padėtį, šie poreikiai neturėtų viršyti 619 Eur sumą, tačiau valstybės teikiamos paramos jai nepakanka. 10. Teismas vertino, kad ieškovės nuosavybe valdomas turtas nėra didelės vertės, jos pajamas sudaro 305,39 Eur socialinė pašalpa, be to ji teikia paramą studijuojančiai dukrai L. Ž., išlaiko nepilnametę neįgalią dukrą V. Duomenų apie ieškovės nedarbingumą nėra. Atsakovas yra 50 procentų darbingas, jo gaunamas pajamas apie 224,09 Eur per mėnesį sudaro neįgalumo išmoka, išmokos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos. Be to, yra duomenų, kad jis ūkininkauja savarankiškai ir uždarbiauja pas kitus ūkininkus kur gauna pastovias pajamas. Jis teikia 105 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai V. Nekilnojamojo turto registrų duomenimis atsakovui priklauso 1 ha ploto žemės sklypas ir namų valda (duomenys neskelbtini) bei tame pačiame rajone esantys 2 žemės sklypai. Be to, atsakovo VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu taip pat yra registruotos dvi transporto priemonės. 11. Atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, teismas vertino, kad šalys prie neįgalios suaugusios dukters papildomo išlaikymo turi prisidėti vienodai bei sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo V. Ž. priteisti pilnametei M. Ž. kas mėnesinį ne didesnį negu 30 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki M. Ž. gyvos galvos. 12. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas vertino, kad šiuo atveju reikšminga ne tik tenkintų ir atmestų reikalavimų procentinė išraiška, bet ir ieškovės turtinė padėtis bei aplinkybė, kad V. Ž. turėjo galimybę pasinaudoti valstybės teikiama garantuojama antrine teisine pagalba, tačiau naudojosi privataus advokato paslaugomis, todėl teismas iš ieškovės priteisė 75 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo 113,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 11 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje bei atsakovui tenkančią dalį valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumoje 8,16 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. Ž. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 14. Pabrėžia, kad sprendžiant išlaikymo pilnamečiam vaikui klausimą yra aktualu nustatyti ne tik M. Ž. poreikius, bet ir atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybę mokėti tokį išlaikymą. 15. Skirtingai nei konstatavo teismas, atsakovas jokių papildomų pajamų išskyrus neįgalumo pensiją ir Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas negauna. Jis neuždarbiauja papildomai ir neprekiauja daržovėmis ar paukščiais, kaip teismui nurodė ieškovė. Jo turtinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai V., o jam pragyvenimui telieka 119,09 Eur. Jis skursta, o teismo priteista išlaikymo M. suma tik pablogins ir taip sudėtingą finansinę padėtį. 16. Ieškovė neįrodė, kad jų dukros M. poreikiai yra didesni nei teikiama valstybės parama. Atkreipia dėmesį, kad V. Ž. teikdama pirminį ieškinį nurodė, kad M. Ž. poreikiai yra mažesni nei iš valstybės gaunamos išmokos. Vėlesnis ieškinio tikslinimas nurodant didesnius poreikius kelia pagrįstas abejones dėl šių poreikių teisingumo ir pagrįstumo. Juolab, kad išmokos yra didesnės nei minimali mėnesinė alga. 17. Nurodo, kad ieškovė tikėtai neracionaliai naudoja gaunamas lėšas iš valstybės, tačiau tai nesudaro pagrindo, trūkstamas lėšas priteisti iš atsakovo. 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Ž. prašo V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. 19. Nurodo, kad atsakovo gaunama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros parama patvirtina, kad jis turi pakankamai didelį dirbamos žemės plotą ir iš to gauna pajamas. Atsakovas yra leidęs ieškovei naudotis karvės ganymui bei šienui paruošti apie 1 ha dydžio ploto žemės sklypu. Ieškovė tuo laikotarpiu iš atsakovo jokios paramos dukros M. išlaikymui nereikalavo, tačiau atsakovas pasielgė nesąžiningai ir nebeleido ieškovei naudotis žeme dėl ko ieškovė neteko pajamų, kurios buvo naudojamos ir dukros poreikiams bei patyrė papildomų išlaidų auginamo galvijo išlaikymui. 20. Pažymi, kad 2010 m. M. gyvenimo sąlygų pagerinimui buvo gauta 5000 Eur parama vonios ir tualeto įrengimui. Ieškovei išsikėlus iš atsakovo namų, šie pagerinimai liko atsakovui. O M. ir kiti ieškovės šeimos nariai turi tenkintis prastesnėmis buities sąlygomis ir patirti išlaidas naujam būstui įsigyti. Ieškovė neturi pakankamai žemės, kad galėtų auginti daržoves ir taip pasilengvinti buitį. 21. Ieškovė mano, kad skirtingai nei teigia apeliantas, teismo sprendimu buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai šalių dukros M. atžvilgiu. Tačiau ieškovė su sprendimu sutinka ir mano, kad pagrindo jį naikinti nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. 22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalių dukra M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) yra pilnametė. Jai nuo vaikystės diagnozuotas cerebralinis paralyžius, sunkus protinis atsilikimas, nuo 2012 metų - generalizuota simptominė epilepsija. M. Ž. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimu M. Ž. pripažinta neveiksnia visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. To paties teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovė paskirta M. Ž. globėja. Nustatyta, kad valstybė ieškovei moka šalpos pensiją neįgaliajam - 260 Eur, transporto išlaidų tikslinę kompensaciją 9,50 Eur ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją - 280 Eur, viso 549,50 Eur. 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuluotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę: priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas <...> (LAT 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016). 25. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad M. Ž. yra nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, šalių dukra M. priskirtina nedarbingų asmenų kategorijai dėl ko yra pagrindas taikyti CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatas. 26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių dukrai M. Ž. nepakanka valstybės teikiamos paramos, todėl tenkinant jos poreikius bei užtikrinant gyvenimo sąlygas ir poreikius ateityje, privalo prisidėti jos tėvai. Apelianto argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog M. Ž. poreikiai yra didesni nei teikiama valstybės parama, laikytini nepagrįstais ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl papildomos paramos būtinybės nekeičia. M. Ž. sveikatos būklė, poreikis nuolatinei slaugai ir priežiūrai nesudaro pagrindo išvadai, kad jos poreikius turi patenkinti išlaikymo suma sutampanti su Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga, kaip vertina atsakovas. 27. Iš bylos duomenų, susijusių su M. Ž. sveikatos būkle akivaizdu, kad jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nes M. net minimaliai negali savimi pasirūpinti, t.y. negali nei savarankiškai pavalgyti, nei apsirengti, šlapinasi ir tuštinasi nevalingai, nejaučia savo fizinės jėgos, kartais pasireiškia ir agresija. Jos sutrikę higieniniai įgūdžiai priepuolių metų, kurie dažnėja, nevalingai daužomi daiktai, ardomi drabužiai, kuriais ji vilki, sąlygoja didesnes poreikių tenkinimo išlaidas. Kita vertus, ieškovė siekdama palaikyti tinkamą dukros higieną turi pirkti tokioms reikmėms būtinas nekompensuojamas priemones, ką patvirtina į bylą pateikti kvitai bei medikų nurodytos M. priežiūros rekomendacijos. Be to, M. sveikatos problemoms spręsti būtini ir nekompensuojami papildai, tenka dažnai vykti ir į gydymo įstaigas, kurios pakankamai dideliu atstumu nutolusios nuo gyvenamosios vietos. Transporto išlaidų tikslinė kompensacija tesudaro 9,50 Eur, o visuomeniniu transportu ieškovė dėl dukros būklės naudotis negali. 28. Teismas, vertindamas ieškovės indėlį į dukros M. išlaikymą, pažymi, kad faktiškai ieškovė viena augina dukrą, visiškai ja rūpinasi, ją aprūpina būstu, patiria būsto išlaikymui būtinas išlaidas, užtikrina transportavimą, maitinimą, gydymą. Atsižvelgiant į dukros blogėjančią sveikatos būklę, elgesį, jos vienos palikimas praktiškai neįmanomas. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl visą parą trunkančios neįgalios dukros priežiūros ieškovė objektyviai negali gauti didesnių pajamų ir papildomai dirbti. 29. Atsakovas pabrėžia savo sunkią turtinę padėtį ir sveikatos problemas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nustatytas penkiasdešimties procentų darbingumas, jis turi nekilnojamojo turto ir dvi transporto priemones, yra išnuomojęs du žemės sklypus, už kuriuos pagal sutartį vietoj nuomos mokesčio sutiko gauti išmokas už pasėlius ir žemės naudmenas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba nelegaliai ir gauna daugiau pajamų nei nurodo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). 30. Pasisakant dėl atsakovo socialinės ir turtinės padėties, atkreiptinas dėmesys, kad nors jis yra iš dalies darbingas, jam nustatyti su darbine veikla konkretūs apribojimai, tačiau pagal savo amžių ir sveikatos būklę jis visgi gali dirbti. Atsakovas deklaruoja, kad jo gaunamas pajamas tesudaro 90,50 Eur neįgalumo pensija ir išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, o daržoves ir paukščius augina savo poreikiams, bet ne pardavimui. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovas dėl kitos pilnametės dukros L. Ž. pareikšto ieškinio sudarė taikos sutartį ir sutiko sumokėti 400 Eur vienkartinę išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2018 m. kovo 29 d. iki pastaroji pabaigs gimnaziją. Nepilnametei dukrai V. teikia 105 Eur išlaikymą kas mėnesį. Kaip minėta, atsakovas be kito nekilnojamojo turto nuosavybės teisėmis valdo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus – 2,21 ha, kurio vidutinė rinkos vertė 2100 Eur ir 5 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 3968 Eur (CPK 179 straipsnis). Nutarties 30 punkte aptarto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste, pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos atsakovo turtinei padėčiai ir jo galimybėms teikti paramą dukrai M., įvertinti, leidžia spręsti, kad apeliantas pagal savo darbingumo lygį ir valdomą nekilnojamą turtą nėra išnaudojęs visų galimybių gauti papildomų pajamų. Kita vertus, atsakovo valdomas kilnojamas turtas – dvi transporto priemonės, kitoms dukroms teikiamo išlaikymo dydis, naudojimasis mokama teisine pagalba, kelia pagrįstų abejonių, kad V. Ž. gyvena tik iš nurodomos netekto darbingumo pašalpos ir išmokų už žemę ir leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė. Kita vertus, pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. V. Ž. nuosavybės teisėmis valdomo ir neišnuomoto žemės sklypo plotas - 1 ha yra pakankamas tiek paukščių auginimui, tiek daržui ir atsakovas be didelių investicijų turi galimybes bent minimaliai prisidėti prie dukros M. išlaikymo. Be to, apeliantas turi visas galimybes susitarti ir leisti ieškovei naudotis bent dalimi žemės sklypo, kas iš esmės palengvintų jai vienai tenkančią dukros priežiūros naštą. Todėl įvertinus atsakovo galimybes dirbti, jo sveikatos būklę, valdomą turtą, spręstina, kad apeliantas privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrinti jo pilnametės neįgalios dukros, negalinčios dirbti ir gauti pajamų, poreikiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo, priteistino iš atsakovo, dydžio. 31. Tai, kad ieškovė pasinaudojo procesinės teisės normomis ir tikslino ieškinį nereiškia, kad jos argumentai dėl dukros didesnių poreikių nei valstybės teikiama parama yra visiškai nepagrįsti. Pirmos instancijos teismo išvados patvirtina, kad teismas sumažindamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dukrai dydį, atsakovo nurodomas aplinkybes vertino ir dalį ieškovės išlaidų nepripažino būtinomis. 32. Byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas galėtų prie neįgalios dukros išlaikymo prisidėti po 30 Eur per mėnesį periodinių išmokų iki jos gyvos galvos. Akivaizdu, kad kitą dalį būtinos paramos ne tik finansiškai, tačiau ir kitais būdais: gyvenimo vieta, elementarių buitinių poreikių tenkinimu, sveikatos priežiūros užtikrinimu išimtinai ir toliau rūpinsis ieškovė. Atsakovo subjektyvi ir iš esmės niekuo nepagrįsta nuomonė, kad ieškovė galimai neracionaliai naudoja gaunamas iš valstybės išmokas, nepaneigia teismo išvadų dėl jo būtinybės papildomai prisidėti prie dukros M. išlaikymo. Juolab, kad kaip nurodė ieškovė, to atsakovas nepaneigė, jis nuo dukros priežiūros po šalių skyrybų 2017 metais yra visiškai nusišalinęs, ir iš esmės dukros motinai neteikė ne tik finansinės, bet ir jokios moralinės paramos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad priteistas 30 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas pilnametei dukrai pažeidžia jos poreikių ir abiejų pilnametės tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei neatitinka finansinių galimybių teikti tokį išlaikymą. 33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pilnamečiams vaikams dydžio nustatymą, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais dydžio nustatymo kriterijais, savo išvadas pagrindė byloje surinktais įrodymais. 34. V. Ž. teismui pateiktu ieškiniu šioje byloje reikalavimo priteisti iš atsakovo jo turto pagerinimui panaudotų lėšų nereikalavo, todėl teismas šių argumentų, kaip ginčo sprendimui teisiškai nereikšmingų plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako. 35. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės V. Ž. ieškinio reikalavimus, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai Laimantas Misiūnas Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė