Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl materialinio išlaikymo neįgaliai pilnametei dukrai priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimu M. Ž. buvo pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ar priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismo 2016-04-08 nutartimi (Nr. 2YT-2942-223/2016) M. Ž. buvo nustatyta nuolatinė globa, o jos globėja ir turto administratore paskirta jos motina (ieškovė) V. Ž., kuri šioje byloje veikia neveiksnaus asmens interesais.

Byloje nėra ginčo, jog šalių dukra M. Ž. yra nedarbinga ir neveiksni, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar jai yra reikalinga papildoma parama iš tėvo. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. Ž. yra mokama šalpos pensija neįgaliajam (260 Eur), transporto išlaidų tikslinė kompensacija (9,50 Eur) ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (280 Eur), iš viso – 559 Eur. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad tokia valstybės teikiamos paramos suma išliko ir dabar. M. Ž. gyvena kartu su mama (globėja) V. Ž., pastarosios sugyventinio V. O. 5 metams nuomojame name, kuris nuosavybės teise priklauso I. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir namų valda adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, minėtas būstas yra prastos būklės ir jame nėra galimybės gyventi. Ieškovė nurodė, kad ji turi automobilį Opel Zafira, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės. V. Ž. pajamas sudaro 305,39 Eur socialinė pašalpa. Duomenų apie tai, kad M. Ž. turi kitų pajamų, santaupų ar turto, byloje nėra. Kaip jau minėta, M. Ž. nedirba, nes yra neįgali (nedarbinga) bei pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse dėl vaikystėje jai diagnozuoto sunkaus protinio atsilikimo.

Ieškovės paaiškinimu dukters minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 650 Eur, todėl gaunamos pensijos ir kompensacijos (554 Eur) jai nepakanka. Teismui pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį dukters poreikiams jai tenka išleisti: maisto produktams vidutiniškai išleidžia apie 150 Eur per mėnesį, higienos prekėms apie 150 Eur per mėnesį, aprangos ir avalynės prekėms 40 Eur, buitinėms reikmėms 50 Eur, vaistams vitaminams 50 Eur, už transportą nuvažiuoti pas gydytojus 140 Eur, ugdymui 10 Eur, mokesčiams (elektrą, kurą, internetą, televiziją ir kt.) tenka apie 60 Eur per mėnesį. Viešai skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2017 metais skurdo rizikos riba buvo 307 Eur (2018 m. duomenys kol kas neskelbiami), todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo teigti, kad šalių dukra yra akivaizdžiai skurdo rizikos grupėje. M. Ž. nedarbingumas yra nulemtas neįgalumo, kuris buvo nustatytas jai būnant nepilnamete. Ji neturi išsilavinimo ir iš esmės dėl savo ligos pobūdžio negali dirbti.

2016-02-05 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus buvo nurodyta, kad M. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose gyvenimo srityse. Bendraujant su ja nėra prasmingo kontakto, visiškai nepasirūpina savimi, visiškai atsiribojusi pokalbio metu nuo aplinkinių. Veiksmai nevalingi, impulsyvūs, pastoviai griežia dantimis, pirštus kaišioja į burną, nosį. Blaškosi, tai atsisėda tai atsigula, daužo galvą į sofos atlošą, stebimos labai ryškios veido grimasos. Sutrikę higieniniai įgūdžiai: reikia pagalbos prausiantis, negali nei nusirengti, nei apsirengti. Tuštinasi, šlapinasi nevalingai (pastoviai į sauskelnes). Visiškai nesirūpina savimi, neturi maitinimosi įgūdžių (negali pavalgyti be pagalbos). Šios aplinkybės byloje yra patvirtintos ieškovės paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga. Kaip nurodė ieškovė, dukrai reikalinga pastovi priežiūra, nes jos veiksmai yra neprognozuojami, jai būdinga nuotaikų kaita. Jos elgesys sąlygoja ir didesnes poreikių tenkinimo išlaidas, nes ji nejaučia savo fizinės jėgos ir jos nekontroliuoja, todėl namuose pastoviai dūžta indai. Nors M. Ž. yra suaugusi, tačiau jai reikia dažnai pirkti drabužius bei avalynę, kuriuos ji gadina (ardo). Po daugkartinių epilepsijos priepuolių M. Ž. nieko negali valgyti, todėl jai reikalingi probiotikai, virškinimą gerinantys fermentai, maisto papildai kepenų veiklai gerinti, Tena higienos priemonės, kurie nėra kompensuojami, šias aplinkybes patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga ( b. l. 112). Atsižvelgiant į M. Ž. sveikatos būklę ir pobūdį, darytina išvada, kad jai periodiškai perkamos minėtos higienos priemonės ir maisto papildai bei vaistai už kuriuos tai pat reikia mokėti, yra būtini. Atsakovo V. Ž. nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė netinkamai paskirsto iš valstybės gautas tikslines kompensacijas skirtas M. Ž. ir dėl minėtų pinigų jos priežiūrai neužtenka yra tik atsakovo samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Duomenų, kad atsakovė netinkamai globoja dukrą byloje nėra.

Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį (minimalių poreikių krepšelis 2016 m. – 307 Eur, minimalus darbo užmokestis – 400 Eur), ieškovės nurodyti dukters minimalūs poreikiai (650 Eur) iš esmės ženkliai didesni už viešai šalyje skelbiamus tiek minimalų darbo užmokestį, tiek minimalių poreikių krepšelį, tačiau kita vertus suaugusio asmens, turinčio sunkią negalią, kuriam nustatyti specialūs poreikiai, pragyvenimo ir jo išlaikymo išlaidos taip at turėtų būti didesnės už vidutinio Lietuvos gyventojo minimalius poreikius. Vertinant ieškovės pateiktų poreikių paskaičiavimą, darytina išvada, kad atsižvelgiant į neįgalaus asmens būklę, bei jo turtinę padėtį, šie poreikiai turėtų būti mažesni ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje ir ekonominę padėtį, teismas daro išvadą, kad jo būtini minimalūs poreikiai neturėtų viršyti 619 Eur sumą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į M. Ž. neįgalumą, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad valstybės teikiamos paramos jai nepakanka. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paramos priteisimo iš vieno iš tėvų, būtina nustatyti, ar tas tėvas turi galimybę teikti atitinkamo dydžio paramą, ar jo turtinė padėtis tai leidžia ir ar paramos priteisimas nepažeis jo paties gyvybiškai svarbių interesų, nes dėl išlaikymo pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis.

Ieškovės paaiškinimu, šiuo metu neįgalią dukrą, neskaitant valstybės paramos, papildomai remia ji viena, kartais padedant jos sugyventiniui V. O., kuris turi įsiskolinimą dėl savo 2 vaikų išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės nuosavybe valdomas turtas nėra didelės vertės, jos pajamas sudaro 305,39 Eur socialinė pašalpa, be to ieškovė teikia parama studijuojančiai dukrai L. Ž., išlaiko nepilnametę neįgalią V. Ž., duomenų kad ieškovė yra nedarbinga ar kad ji yra iš dalies nedarbinga ar jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, byloje nėra.

Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. Ž. yra 50 procentų darbingas, jo pajamos neįgalumo išmoka, kuri nuo 2018-10-01 kas mėnesį sudaro 90,50 Eur bei išmokų gaunamų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos, kurios 2017 metais sudarė 1603,09 Eur, kas sudarytų 133,59 Eur kas mėnesį. Taigi vidutiniškai kas mėnesį jo pajamos sudaro 224,09 Eur, iš kurių jis 105 Eur skiria nepilnametės dukters V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Nekilnojamojo turto registrų duomenimis atsakovui priklauso 1 ha ploto žemės sklypas ir namų valda, (duomenys neskelbtini) bei 2 žemės sklypai 2,21 ha ploto ir 5 ha ploto esantys (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu taip pat yra registruotos dvi transporto priemonės.

Atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis šiuo atžvilgiu yra panaši ir jie vienodai turėtų prisidėti prie neįgalios suaugusio dukters papildomo išlaikymo.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodomus, atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. yra neįgali nuo vaikystės, kad ji yra nedarbinga ir dėl savo sveikatos būklės dirbti ir su tuo susijusių pajamų gauti negali, kad jos gaunamų pajamų iš valstybės nepakanka jos būtinų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad iki šio laiko didesnė M. Ž. išlaikymo ir jos priežiūros našta buvo perkelta jos motinai, kurios pajamos nedidelės (305,39 Eur), taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, turi pastovias pajamas, nuomoja žemės sklypus, ūkininkauja savo namų valdoje, augina ir pardavinėja naminius paukščius, savo užaugintas daržoves, iš dalies darbingas ir ieškovės tikinimu pastoviai uždarbiauja pas ūkininką šiltnamiuose, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi pareigą prisidėti prie savo dukters M. Ž. išlaikymo. Tačiau ieškovės prašoma priteisti 50 Eur išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingai per didelė atsakovo atžvilgiu ir iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, nes atsakovas turi ir papildomas prievoles savo kito nepilnamečio neįgalaus vaiko atžvilgiu, todėl įvertinus M. Ž. ir jos tėvų turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo V. Ž. priteisti pilnametei M. Ž. kas mėnesinį ne didesnį negu 30 Eur (ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) dydžio materialinį išlaikymą mokant jį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-03-21) iki M. Ž. gyvos galvos. Priteisto išlaikymo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka pavestina disponuoti M. Ž. globėjai ir turto administratorei V. Ž. (CK 3.244 straipsnis).

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 188,50 Eur už suteiktą teisinę pagalbą, o atsakovo – 400 Eur už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinys patenkinus iš dalies (60 proc.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2,3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovas V. Ž. turėjo galimybe pasinaudoti valstybės teikiama garantuojam antrine teisine pagalba, tačiau naudojosi privataus advokato teisine pagalba, bei atsižvelgiant į ieškovės ir jos atstovaujamosios turtinę padėtį, iš ieškovės V. Ž. priteistina 75 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir valstybė turėjo 188,40 Eur antrinės teisinė pagalbos išlaidų iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 11 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, 113,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei atsakovui tenkančią dalį valstybės turėtos išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sumoje 8,16 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pilnametei neįgaliai dukrai M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokant po 30,00 (trisdešimt eurų), indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-03-21) iki M. Ž. gyvos galvos.

Pavesti priteisto išlaikymo lėšomis disponuoti globėjai ir turto administratorei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio ir 8,16 (aštuonis eurus 16 ct.) už procesinių dokumentų įteikimą) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,04 Eur (šimtą trylika eurų 04 ct.) antrinės teisinė pagalbos išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.