- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- I-1068-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 54 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017-02-14 iki 2017-06-27, iš viso 135 dienas, buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, nebuvo užtikrintas teisės nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus 3,6 kv. m plotas kamerose. Ir taip nedidelį kameros plotą užėmė dviaukštės lovos, į grindis įmontuotas mažas staliukas su dviem kėdėmis. Baldų ir įrenginių plotas turi būti išskaičiuotas iš bendro kameros ploto. Dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas, kuriame praustuvas surūdijęs, nebuvo unitazo, tualetas neuždaras, atitvertas tik sienele. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo privatumą. Kamerose bloga ventiliacija, drėgna, krito tinkas, veisėsi tarakonai. Kadangi kamerų sienų, lubų ir grindų paviršiai buvo aptrupėję ir nelygūs, pareiškėjas negalėjo išvalyti nešvarumų ir bakterijų. Pasivaikščioti į lauką pareiškėją išvesdavo tik 1 valandai, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) išaiškinimui, kad suimtasis turi ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti už kameros sienų. Šios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, antisanitarinės, nebuvo įmanoma fiziškai pailsėti. Pareiškėjas nuolat patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį ir emocinį diskomfortą, juto baimę aplinkai, prasidėjo depresija, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo visavertis gyvenimas. Dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų ir patirtų išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–19) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017-02-14, į Alytaus pataisos namus išvyko 2017-06-26. Pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktiniu patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu ir praustuvu, be to, gyvenamosiose kamerose Nr. 252–Nr. 257 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Minėta nuostata atitinka CPT išaiškinimą, nes rekomendacija užtikrinti, kad nuteistieji ar suimtieji praleistų 8 valandas per dieną ne kameroje apima ne tik pasivaikščiojimą gryname ore, bet ir kitą veiklą – sportą, švietimą, darbą. Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo skundų ar prašymų dėl pasivaikščiojimo gryname ore. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 54 000 Eur neturtinės žalos (po 400 Eur už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą) atlyginimą, nes, pareiškėjo teigimu, visu skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-02-14 iki 2017-06-27, Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Dėl skundo dalies palikimo nenagrinėtu
5. Iš Lukiškių TI-K į bylą pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-05-27 iki 2017-06-25 (iš Lukiškių TI-K 2017-06-26 išvyko į Alytaus pataisos namus) (b. l. 21–26). Pareiškėjas teismui skundžia laikotarpį nuo 2017-02-14 iki 2017-06-27, kuomet, pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto, sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo, drėgmės, parazitų kamerose, teisės pasivaikščioti gryname ore užtikrinimo.
6. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjo skundas dėl netinkamų laikymo sąlygų, be kita ko, ir Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-05-28 iki 2017-02-14 buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT). VAAT 2017-10-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2554-643/2017 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Šioje byloje, be kita ko, buvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisių pažeidimų Lukiškių TI-K, susijusių su vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo užtikrinimu, drėgme, parazitais kamerose, teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimu. VAAT 2017-10-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2554-643/2017 yra apskųstas apeliaciniam teismui.
7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas skundą palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl pažeidimų, susijusių su vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo užtikrinimu, drėgme, parazitais kamerose, teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimu Lukiškių TI-K už 2017-02-14 paliktina nenagrinėta.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
8. Šioje byloje vertinamas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpis nuo 2017-02-15 iki 2017-06-25 (iš Lukiškių TI-K pareiškėjas 2017-06-26 išvyko į Alytaus pataisos namus). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, todėl vadovausis jais spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelės matyti, kad nuo 2015-05-27 iki 2017-06-25, vadinasi, ir šioje byloje vertinamu laikotarpiu, jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. SVĮ 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą).
9. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
10. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017-02-15 iki 2017-06-25 Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje Nr. 255 (plotas 24,38 m²), kurioje buvo laikomi 3–6 asmenys. Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 131 parą.
10.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
10.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose su kitais asmenimis (iš viso nuo 3 iki 6 asmenų 24,38 kv. m ploto kameroje) visą ginčo laikotarpį teko daugiau, nei 3,6 m² gyvenamojo ploto (nuo 4,06 iki 8,12 kv. m), todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
10.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė dviaukštės lovos, staliukas su kėdėmis ir sanitarinis mazgas. LVAT teisėjų kolegija, aiškindama Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas, 2017-05-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1021-525/2017 pažymėjo, jog minėtoje nuostatoje nenumatyta, kad į turintį tekti minimalų 3,6 kv. m plotą turi būti neįskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo bei baldų užimamas plotas. Teismo nuomone, šis nacionalinėje Lietuvos teisėje nustatytas minimalaus 3,6 kv. m ploto standartas neprieštarauja naujausiai EŽTT praktikai (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kameros įrenginių ar baldų užimamas plotas neturi būti išskaičiuojamas iš bendrojo kameros ploto, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamą plotą Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
11. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas, nes tualetas atitvertas ne aukštesne kaip 1,5 m sienele. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tik skylė grindyse.
11.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
11.2. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
11.3. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas daugiavietėje gyvenamojoje kameroje Nr. 255 kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus 2017-12-18 rašte Nr. 24-8258 (b. l. 27–28) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengtas klozetas ir praustuvas. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kameroje Nr. 255, kurioje kaip nustatyta buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; taigi visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, įrengtas kaip atskira kabina. Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis tualetu ir neužtikrino pareiškėjo teisės naudotis teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sanitariniu mazgu.
12. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, trupėjo tinkas. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad buvo apribota galimybė kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje esantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2017-12-15 raštas (b. l. 10) ir Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017-12-21 tarnybinis pranešimas Nr. 24-8326 (b. l. 20) patvirtina, kad pareiškėjas dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į šios įstaigos administraciją, nei į valstybės instituciją, kuri kontroliuoja higienos normų laikymąsi tardymo izoliatoriuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo teiginiai dėl tvarkos, ventiliacijos nebuvimo ir drėgmės kameroje atmestini kaip abstraktūs ir nepagrįsti.
13. Pareiškėjas teigia, kad kameroje buvo tarakonų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K į bylą pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-29 (b. l. 34–37), kuri patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu, Lukiškių TI-K buvo atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimo. Dėl kameroje, pareiškėjo teigimu, buvusių tarakonų ar kitų parazitų pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo kameroje atmestini kaip nepagrįsti.
14. Pareiškėjas teigia, kad jis išvedamas tik 1 valandai pasivaikščioti gryname ore, o tai prieštarauja CPT išaiškinimams. SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pareiškėjas nenurodė, kad egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių suėmimą vykdanti įstaiga turėtų jam užtikrinti ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą gryname ore, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Dėl pareiškėjo cituojamame CPT pranešime išreikštų rekomendacijų teismas pažymi, kad CPT nurodė, jog įkalinti asmenys turėtų 8 valandas ar daugiau praleisti ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) ir tuo metu užimti skirtingo pobūdžio tikslinga veikla. Taigi, rekomenduojama 8 ir daugiau valandų kalinamiems (suimtims) asmenims praleisti ne savo kamerose apskritai, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, išskirtinai būti gryname ore lauke. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimų.
15. Atsižvelgiant nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-02-15 iki 2017-06-25 pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos. Šioje byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nurodytu laikotarpiu neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K priteisti neturtinę žalą atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalies 4 punktu,132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Palikti nenagrinėtą administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo užtikrinimu, drėgme, parazitais kamerose, teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimu Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime už 2017-02-14.
Likusią pareiškėjo A. A. (A. A.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.