Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-3670-415/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-24
Bylos Nr.: eA-3670-415/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03136-2016-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas, Arūnas Dirvonas, Gintaras Kryževičius
Atsakovas: Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Eurovistos servisas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-3670-415/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03136-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 59.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eurovistos servisas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. SP-44 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. birželio 20 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) vykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW. Komisija 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. O3-238) paskelbė aukciono laimėtojais: UAB „Eurovistos servisas“, skiriant 4 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą; UAB „SSPC-Taika“, skiriant 5 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą; UAB „SSPC-Vilnius“, skiriant 5 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą; UAB „GECO-Taika“, skiriant 5 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą; UAB „Foksita“, skiriant 4,99 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą. Energetikos ministerija 2013 m. lapkričio 15 d. UAB „Eurovistos servisas“ išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 (toliau – ir Leidimas plėtrai), kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ neįtraukė 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. O3-238. Su Leidimu plėtrai pareiškėjui buvo išsiųstas Energetikos ministerijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. (8.6-10)3-1253, kuriame pirmą kartą be jokio aiškaus ir pagrįsto paaiškinimo nurodoma, kad aukcione laimėtas net ir žemiausias per visą skatinimo kvotų paskirstymo istoriją skatinimo tarifas nebus taikomas, kai tos pačios rūšies gamintojams su ženkliai aukštesniais skatinimo tarifais valstybės parama ir toliau yra garantuojama. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia Leidimo plėtrai formuluote, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio, be kita ko, prašė įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai. Byla buvo nagrinėjama iki 2016 m. balandžio 14 d., todėl iki tol pareiškėjas objektyviai negalėjo statyti biokuro elektrinės, kadangi neturėjo pagrindo tikėtis, jog jam bus taikoma skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas). Per teisminio ginčo laikotarpį baigėsi Leidimo plėtrai galiojimo terminas. Pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti Leidimą plėtrai, tačiau šio klausimo nagrinėjimą atsakovas atidėjo iki administracinės bylos Nr. I-9997-244/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07845-2013-3) išnagrinėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2982-525/2016 iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir įpareigojo Inspekciją papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ išduotą Leidimą plėtrai leidimo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodant ir 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238. Inspekcija 2016 m. gegužės 3 d. raštu informavo, kad atnaujina pareiškėjo prašymo dėl Leidimo plėtrai galiojimo pratęsimo nagrinėjimą ir paprašė pateikti su elektros tinklų operatoriumi pasirašyto Elektrinės prisijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo su galiojančiu gamintojo prievolių užtikrinimu patvirtintą kopiją. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), prašydamas patvirtinti, kad su pareiškėju sudarytas ketinimų protokolas bus vykdomas iš ESO pusės tokiam terminui, kiek Inspekcija pratęstų Leidimo plėtrai galiojimą bei tą pačią dieną pateikė atsakovui prašymą patikslinti, iki kokio kalendorinio termino turėtų galioti finansų įstaigos išduodama garantija. Pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į Inspekciją, patikslindamas savo 2015 m. spalio 15 d. prašymą ir prašė pratęsti Leidimą plėtrai 24 mėnesių terminui. Prie prašymo pridėjo gamintojo prievolių vykdymo užtikrinimo banko garantiją, 2013 m. kovo 19 d. ketinimų protokolo ir 2016 m. gegužės 23 d. prašymo, pateikto ESO, kopijas. Atsakovas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. SP-44 atsisakė pareiškėjui pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų ar duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės veiksmų ir suplanuotų darbų vėlavimo, taip pat nepateikė prašomų dokumentų (su elektros tinklų operatoriumi pasirašyto elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimo protokolo su galiojančia gamintojo prievolių užtikrinimo banko garantija).

3. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatoms, kadangi atsakovas neatsižvelgė į tai, kad iki administracinės bylos išnagrinėjimo pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą abejoti, ar įgyvendinus projektą jam bus taikoma skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija nepagrįstai neįvertino, kad tarp valstybės veiksmų (atsisakymo į Leidimą plėtrai įrašyti Komisijos nutarimą ir dėl to nagrinėjamų administracinių bylų) bei pareiškėjo negalėjimo vystyti projekto yra objektyvus priežastinis ryšys. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertintos aplinkybės, kad pareiškėjas negalėjo plėtoti projekto dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su specialių architektūrinių sąlygų, kurios yra būtinos leidimui statyti gauti ir kitiems projekto vystymo darbams vykdyti, išdavimu, apie ką Inspekcija taip pat buvo informuota. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakingos savivaldybės institucijos dar nėra nusprendusios dėl architektūrinių sąlygų sklype, kuriame vystyti projektą išduotas leidimas. Neturėdamas architektūrinių sąlygų, pareiškėjas negali kreiptis dėl leidimo statybai. Skundžiamas sprendimas neteisėtas ir tuo pagrindu, jog atsakovas niekuomet neprašė pateikti duomenų ir informacijos, kurios nebuvimą skundžiamame sprendime įvertino kaip pagrindą pareiškėjo prašymą atmesti, t. y. nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės bei savivaldybės veiksmų (teisminio proceso dėl Leidimo plėtrai turinio bei Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, susijusių su architektūrinėmis sąlygomis sklype, kuriame plėtoti projektą išduotas leidimas). Pareiškėjas informavo Inspekciją apie administraciniuose teismuose užbaigtą nagrinėti bylą dėl Leidimo plėtrai turinio, prašydamas pratęsti Leidimo plėtrai galiojimą, 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. birželio 2 d. pateikė prašomus dokumentus, tačiau nei viename iš šių raštų atsakovas neprašė pateikti papildomų duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp valstybės veiksmų ir pareiškėjo negalėjimo vystyti projekto.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. pateikė prašymą pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą 6 mėnesiams, taip pat su prašymu pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1120-858/2015 kopiją ir skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui kopiją. Pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. pateikė prašymą „2015-10-15 prašymo pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-13848 patikslinimas“, prašydamas pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą 24 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo atsakovo sprendimo šiuo klausimu priėmimo dienos. Taip pat pateikė 2013 m. kovo 19 d. Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. KP-41030-13-1604 kopiją, 2016 m. birželio 3 d. AB „Swedbank“ banko garantijos Nr. 16-053162-GM kopiją, 2016 m. gegužės 23 d. rašto ESO kopiją. Antrajame prašyme pareiškėjas jau nenurodė, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nagrinėjo tik prašymą pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą 24 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo Inspekcijos sprendimo šiuo klausimu priėmimo dienos. Inspekcija, atsižvelgdama į Planavimo ir kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 29 d. teikimą Nr. T-256, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymų netenkino, nes: 1) pareiškėjas nepateikė dokumentų ar duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės veiksmų ir suplanuotų darbų vėlavimo, 2) per nustatytą terminą nepateikė su elektros tinklų operatoriumi pasirašyto Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo su galiojančia Gamintojo prievolių užtikrinimo banko garantija patvirtintos kopijos. Atsakovas nurodo, kad pagal Leidimo plėtrai išdavimo metu (2013 m. lapkričio 15 d.) galiojusios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) redakcijos 16 straipsnio 4 dalies 2 punktą vienkartinis leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas ne ilgesniam nei 24 mėnesių terminui, tačiau pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. jokių projekto (elektrinės) įgyvendinimo darbų nevykdė, nes neturėjo išduoto statybą leidžiančio dokumento. Pagal EEĮ 16 straipsnio 6 dalį leidimo plėtrai galiojimo terminas gali būti pratęstas tik iki 12 mėnesių, bet ne 24 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo prašymas nurodytą terminą pratęsti 24 mėnesiams. Prieš priimant sprendimą dėl Leidimo plėtrai pratęsimo reikalinga įvertinti, ar leidimo pratęsimas yra tikslingas, ar per pratęsto leidimo galiojimo terminą gamintojas, plėtojantis elektros energijos gamybos pajėgumus, spės atlikti suplanuotus darbus, ar įgyvendinus suplanuotus darbus gamintojo elektros įrenginiai bus prijungti prie elektros tinklų, ar gamintojas realiai galės vykdyti numatytą veiklą. Inspekcija, atnaujinusi pareiškėjo 2015 m. spalio 15 d. prašymo nagrinėjimą, išnagrinėjo turimus dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjo 2013 m. kovo 19 d. ketinimų protokolo terminas, per kurį gamintojas turėjo atlikti elektrinės įrengimo darbus, baigėsi 2015 m. kovo 19 d., dėl šio termino pratęsimo gamintojas nesikreipė; banko garantijos galiojimas baigėsi 2015 m. kovo 21 d.; 2015 m. kovo 21 d. gamintojui išsiųstas raštas Nr. 40400-774 dėl prijungimo paslaugos sutarties projekto negaliojimo; 2015 m. balandžio 1 d. gautas gamintojo raštas su prašymu pratęsti ketinimų protokolo galiojimą; 2015 m. gegužės 6 d. gamintojui išsiųstas atsakymas Nr. 40400-1067, kad ketinimų protokolas laikomas negaliojančiu ir pratęsti jo negalima. ESO 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 40420-1203 informavo, kad pareiškėjas yra informuotas apie ketinimų protokolo negaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kad ketinimų protokolas nustojo galioti 2015 m. kovo 19 d. bei elektros tinklų operatoriui nepatvirtinus galimybės prijungti pareiškėjo elektros įrenginius prie elektros tinklų ir neprijungus gamintojo elektros įrenginių, pareiškėjas negalės vykdyti planuojamos ūkinės veiklos, atsakovas atsisakymo pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą pagrindą laiko teisėtu ir pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjo teismui kartu su skundu pateikti dokumentai, patvirtinantys susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), Inspekcijai nebuvo pateikti. Jei Inspekcija būtų gavusi minėtus dokumentus, būtų juos vertinusi. Tačiau Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ketinimų protokolo galiojimo terminas yra pasibaigęs, elektros energijos operatorius informavo, kad nemato galimybės pagal minėtą ketinimų protokolą prijungti prie elektros tinklų. Taigi, pareiškėjas nebūtų galėjęs vykdyti savo veiklos be elektros energijos operatoriaus įsipareigojimo prijungti pareiškėją prie tinklo, net jeigu ir Leidimas plėtrai būtų pratęstas. ESO pareiškėjui siūlė kreiptis dėl naujų išankstinio prijungimo sąlygų ir naujo ketinimų protokolo, bet pareiškėjas nesiėmė veiksmų nei tuo metu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nei vėliau. Inspekcija taip pat iš pareiškėjo nėra gavusi jokių papildomų dokumentų ar prašymų, kol byla buvo nagrinėjama teisme. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas veiklos nevykdė, statybos leidimas išduotas nebuvo, Inspekcija neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų vykdęs veiklą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Inspekcijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. SP-44 ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. spalio 15 d. prašymą ir 2016 m. birželio 2 d. prašymą.

8. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Komisija 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“ aukciono laimėtoju, be kita ko, paskelbė UAB „Eurovistos servisas“, skiriant 4 MW skatinimo kvotos ir taikant 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Leidimo plėtrai formuluote, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio, be kita ko, prašė įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2982-525/2016 iš dalies patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir įpareigojo Inspekciją papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ išduotą Leidimą plėtrai leidimo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodant ir Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pareiškėjui 2013 m. lapkričio 15 d. išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-13848. Pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-13848. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad iki Leidime plėtrai nurodyto termino (2015 m. lapkričio 15 d.) nespės įgyvendinti kogeneracinės elektrinės statybos projekto, todėl prašo pratęsti Leidimo plėtrai terminą EEĮ 16 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 39.1 punkto pagrindu. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, jog vyksta teisminiai ginčai dėl Leidimo plėtrai turinio ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus veiksmų (neveikimo), todėl projektas negalės būti įgyvendintas ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl valstybės / trečiųjų asmenų veiksmų. Inspekcija 2015 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 2R-3357 pareiškėją informavo, kad, vadovaudamasi Taisyklių 37 punktu, atideda prašymo pratęsti Leidimą plėtrai nagrinėjimą. Inspekcija 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 2R-1495 atnaujino prašymo pratęsti Leidimo plėtrai terminą nagrinėjimą ir paprašė pareiškėjo pateikti su elektros tinklų operatoriumi pasirašytą elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą su galiojančia gamintojo prievolių užtikrinimo banko garantija. Inspekcija 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SP-42 papildė pareiškėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafą „Leidimo išdavimo pagrindas“ įrašu „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarime Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“. Pareiškėjas 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į Inspekciją su patikslintu prašymu pratęsti Leidimo plėtrai terminą tokiam laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, t. y. 24 mėnesiams. Prie prašymo pareiškėjas pateikė banko garantijos, 2013 m. kovo 19 d. Ketinimų protokolo Nr. KP-41030-13-1604 ir 2016 m. gegužės 23 d. prašymo AB „Energetikos skirstymo centrui“ kopijas. AB „Swedbank“ 2016 m. birželio 3 d. išdavė banko garantiją Nr. 16-053162-GM, kurioje pažymėjo, kad bankas neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui (pareiškėjui) bet kokias pagal ketinimo protokolą ir (ar) Sutartį mokėtinas sumas, tačiau bendrai neviršijant 57 920 Eur sumos. 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 40420-1203 ESO Inspekciją informavo, kad 2016 m. kovo 19 d. su pareiškėju sudarytas Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas Nr. KP41030-13-1604 negalioja. ESO nurodė, kad pareiškėjui pasiūlyta kreiptis dėl naujų išankstinių sąlygų gavimo bei naujo ketinimų protokolo sudarymo. Inspekcija 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. SP-44 atsisakė pareiškėjui pratęsti Leidimo plėtrai Nr. LP-18348 galiojimo terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad: 1) atlikti suplanuotus darbus jis vėluoja dėl užsitęsusio administracinio ginčo dėl Leidimo plėtrai turinio nagrinėjimo administraciniuose teismuose; 2) kad vykdyti veiklą trukdo Administracija, ignoruodama pareiškėjo raštus ir skundus, t. y. tam, kad su elektros tinklų operatoriumi (t. y. ESO) galėtų būti sudarytas atnaujintas ketinimų protokolas dėl ketinamos statyti elektrinės, pareiškėjas privalo elektros tinklų operatoriui pateikti iš Administracijos gautas ir patvirtintas specialiąsias elektrinės statybos architektūrines sąlygas, kurių, pareiškėjo teigimu, Administracija jam neišduoda nepagrįstai.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja EEĮ, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 (toliau – ir Taisyklės), ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatai, patvirtinti Energetikos ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-107 (toliau – ir Inspekcijos nuostatai). Teismas akcentavo EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 7 dalyje, 24 dalyje, Inspekcijos nuostatų 10.2 punkte, Taisyklių 35, 47 (47.1, 47.2, 47.3) punktuose nustatytą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-1263-968/2018, aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, padarė išvadą, kad pagal EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą jau išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimas 6 mėnesių laikotarpiui yra siejamas tik su „įrodymais, pagrindžiančiais, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių“ ir kad būtent tokius įrodymus pagal EEĮ 16 straipsnio 7 dalį įpareigojamas pateikti asmuo, turintis jau išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir siekiantis tokio leidimo galiojimo termino pratęsimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje aiškindamas EEĮ 16 straipsnio 24 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pagal jį atsisakyti pratęsti jau išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą galima tik tuo atveju, jei asmuo nepateikia dokumentų, reikalingų pratęsti tokį terminą, t. y. „įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių“.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 21 straipsniu, EEĮ 16 straipsnio 24 dalimi, Taisyklių 35 ir 47 punktais, bei Inspekcijos nuostatų 10.2 punktu ir atsižvelgęs į Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 29 d. teikimą Nr. T-256. Inspekcija ginčijamu sprendimu atsisakė pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų ar duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės veiksmų ir suplanuotų darbų vėlavimo, taip pat nepateikė prašomų dokumentų (su elektros tinklų operatoriumi pasirašyto elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimo protokolo su galiojančia gamintojo prievolių užtikrinimo banko garantija). Taigi, sprendimas atsisakyti pratęsti leidimo plėtrai galiojimo terminą iš esmės grindžiamas dviem pagrindais – nebuvimu duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės veiksmų ir suplanuotų darbų vėlavimo ir nepateikimu per nustatytą terminą su elektros operatoriumi pasirašyto elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo su galiojančia gamintojo prievolių užtikrinimo banko garantija.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atnaujinto ketinimų protokolo ir su juo susijusios banko garantijos nepateikimas laikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą, o kilusiam administraciniam ginčui išspręsti teisiškai nereikšmingi pareiškėjo nurodyti Administracijos (jos institucijų) veiksmai, tikėtina, pažeidžiantys EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą.

13. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 27 d. Administracijai pateikė prašymą „Specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti“, į kurį Administracija 2014 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą, kad negali išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų iki visuomenė nebus informuota apie numatomą projektavimą. Pareiškėjas 2014 m. balandžio 30 d. viešai visuomenę supažindino su jo planuojamo elektrinės įrengimo projektiniais pasiūlymais. Administracijai kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų atitikimo teisės aktams, pareiškėjo atstovai kreipėsi į Ministeriją, kuri 2014 m. liepos 7 d. rašte Nr. (13-2)-D8-5094 „Dėl detaliojo plano rengimo“ nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju statyba gali būti vykdoma, o detaliojo planavimo veiksmų atlikimas nėra reikalingas aktualiam žemės sklypui, tačiau Administracija nenustatė specialiųjų architektūros reikalavimų, nes manė, jog yra būtinas specialusis planas. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas 2015 m. vasario 10 d. kreipėsi į Administraciją, kuri 2015 m. kovo 12 d. pateikė atsakymą, kad patvirtintas faktas, jog buvo pritarta galimam žemės sklypo naudojimo būdo ir sklypo naudojimo reglamentų nustatymui bei pasiūlytiems architektūros sprendiniams, tačiau nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra būtinas specialusis planas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštu su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. lapkričio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8077-208/2015 konstatavo, kad šis raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Iš minėtoje administracinėje byloje 2015 m. lapkričio 5 d. sprendime nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 25 d. rašte Nr. A51-30576/15(2.15.2.31-MP8) nurodė, jog specialieji architektūros reikalavimai netvirtinami. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 19 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus. Administracija 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. A51-41723/16(2.15.2.31-MP8) informavo, kad prašymas svarstytas 2016 m. gegužės 27 d. darbinio pasitarimo metu ir priimtas sprendimas rekomenduoti nagrinėjimą atidėti iki bus parengtas ir patvirtintas Vilniaus miesto Šilumos ūkio atnaujinimo specialusis planas, kurį rengia Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Nesutikdamas su tokia pozicija, pareiškėjas Administracijai 2016 m. birželio 27 d. pateikė pakartotinį prašymą, į kurį Administracija 2016 m. liepos 15 d. pateikė atsakymą, kad šiuo metu yra parengta ir artimiausiu metu bus teikiama Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiojo plano koncepcija, kurioje nagrinėjamoje vietoje numatyta galimybė statyti biokuro kogeneracinę elektrinę; sprendimas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir išdavimo bus priimtas artimiausiu metu nustatyta tvarka. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-2080-426/2016, kurioje pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti Administracijos 2016 m. spalio 26 d. raštą Nr. A51-80166/16-(2.15.2.31-MP8), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 27 d. pakartotinis prašymas buvo svarstytas Administracijos Miesto plėtros projektų nagrinėjimo komisijos posėdyje 2016 m. rugsėjo 30 d. ir kad Administracijos pozicija dėl specialiųjų architektūros reikalavimo išdavimo 20 MW biokuro kogeneracinės elektrinės statybos projektui rengti nepasikeitė; numatomas galios skaidymas, skiriant 16 MW šilumai ir 4 MW elektrai problemos nesprendžia; vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose; Vilniaus miesto bendrajame plane atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nenagrinėta; energijos rūšies naudojimo šildymui specialiajame plane nėra numatytos nepriklausomų šilumos gamintojų katilinių galimos įrengimo vietos ir specialusis planas skirtas nustatyti centralizuoto ir necentralizuoto šilumos tiekimo teritorijas; rengiamas Šilumos ūkio planas apims visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją ir įvertins Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos nuostatas; tik atnaujinus minėtą specialųjį planą bus sprendžiama dėl specialiųjų architektūros reikalavimų kogeneracinės elektrinės statybos projektui rengti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2080-426/2017 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Administracijos 2016 m. spalio 26 d. rašto Nr. A51-80166/16-(2.15.2.31-MP8) tą dalį, kurioje nuspręsta „<...> tik atnaujinus minėtą specialųjį planą bus sprendžiamas klausimas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų biokuro kogeneracinės elektrinės Lentvario g. 15A, Vilniuje, statybos projektui rengti“ bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Šalies argumentai

14. Teismas iš nustatytų aplinkybių darė išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos veiksmais dėl specialiųjų elektrinės statybos architektūrinių sąlygų neišdavimo kreipėsi į teismą, tačiau „Liteko“ duomenys patvirtino, kad galutinis teismo sprendimas nėra priimtas (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00096-2017-8).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. spalio 15 d. prašymą, 2016 m. birželio 2 d. patikslintą prašymą ir atsižvelgus į Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 29 d. teikimą Nr. T-256 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimo termino pratęsimo“. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymus pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminus, be kita ko, nurodė, kad atlikti suplanuotus darbus jis vėluoja dėl užsitęsusio administracinio ginčo dėl Leidimo plėtrai turinio nagrinėjimo administraciniuose teismuose ir kad vykdyti veiklą trukdo Administracija, ignoruodama pareiškėjo raštus ir skundus. Nors pareiškėjas prie šių prašymų Inspekcijai nepridėjo įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo ir Administracijos susirašinėjimą, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 pateiktus išaiškinimus, Inspekcija, nagrinėdama 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. birželio 6 d. prašymus, turėjo atsižvelgti į prašyme nurodytas aplinkybes ir paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus ar duomenis, kurie patvirtintų prašymuose nurodytas aplinkybes.

16. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Inspekcijai ketinimų protokolą pateikė 2013 m. kovo 19 d., kuris buvo įvertintas kaip tinkamas. Byloje esantys AB LESTO 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. birželio 29 d. raštai patvirtina, kad ketinimų protokolas tapo negaliojančiu pasibaigus šiame protokole nustatytam galiojimo terminui (t. y. 2015 m. kovo 21 d.). Taigi, ketinimų protokolo galiojimo terminas baigėsi dar tebevykstant administraciniam ginčui tarp pareiškėjo ir Inspekcijos, o šiam ginčui pasibaigus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi, Inspekcija buvo įpareigota papildyti (patikslinti) pareiškėjui 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą Leidimą plėtrai jo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodant ir Nutarimą Nr. O3-238. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad administracinės bylos(teisminio proceso Nr. 3-61-3-07845-2013-3) nagrinėjimas, pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuria Inspekcija buvo įpareigota papildyti (patikslinti) pareiškėjui 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą Leidimą plėtrai jo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodant ir Nutarimą Nr. O3-238, galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjas nespėjo įvykdyti savo įsipareigojimų per Leidimo plėtrai nustatytą terminą. Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, šių pareiškėjo prašymuose nurodytų aplinkybių taip pat neįvertino.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 pateiktus išaiškinimus ir teismų praktiką, konstatavo, kad ginčijamas Inspekcijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. SP-44 priimtas neįvertinus ir neištyrus visų UAB „Eurovistos servisas“ 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. birželio 2 d. prašymuose nurodytų aplinkybių bei netinkamai taikius teisės aktų nuostatas.

III.

18. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylą AB „Energijos skirstymo operatorius“. Šio prašymo netenkinimo atveju atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

19. Atsakovas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018, nepagrįstai priėjo prie išvados, kad pagal EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktą jau išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimas 6 mėnesių laikotarpiui yra siejamas tik su įrodymais, pagrindžiančiais, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių ir kad būtent tokius įrodymus pagal EEĮ16 straipsnio 7 dalį įpareigojamas pateikti asmuo, turintis jau išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir siekiantis tokio leidimo galiojimo termino pratęsimo. Teismas, vadovaujantis EEĮ 16 straipsnio 7 dalimi, nevertino asmens, prašančio pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, prievolės pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą – prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 14 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis banko garantiją, kuria užtikrinamos prievolės pagal galiojantį ketinimų protokolą;

19.2. teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m.lapkričio15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018, padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal EEĮ 16 straipsnio 24 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą atsisakyti pratęsti jau išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą galima tik tuo atveju, jei asmuo nepateikia dokumentų, reikalingų tokio termino pratęsimui, t. y. įrodymų, pagrindžiančių, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, bet ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui AIEĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis patvirtintą dokumentą (užtikrinantį leidimo turėtojo prievoles, nurodytas ketinimų protokole). EEĮ 16 straipsnio 4 dalyje, AIEĮ 14 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui kreipiantis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo buvo nustatyta pareiga pateikti reikalingus dokumentus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių; galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui pagal galiojantį ketinimų protokolą. Pareiškėjas, suprasdamas leidimo galiojimo termino pratęsimui privalomų pateikti dokumentų būtinumą, dėjo pastangas pateikti tokius dokumentus. Pareiškėjui nepateikus leidimo galiojimo termino pratęsimui reikalingo prievolių užtikrinimo pagal galiojantį ketinimų protokolą, Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pratęsti leidimo galiojimo terminą;

19.3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, priimdama 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. SP-44, turėjo vertinti ir aplinkybes, dėl kurių baigėsi 2013 m. kovo 19 d. ketinimų protokolo galiojimo laikas. Vadovaujantis AIEĮ 2 straipsnio 19 punktu, tik susitarimo šalys, be kita ko, gali keisti susitarimo galiojimo terminą. Inspekcija neturi duomenų, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmus dėl ketinimų protokolo galiojimo termino nepratęsimo ar nepatvirtinimo, esant ketinimų protokolui galiojančiam, pareiškėjas būtų ginčijęs. Todėl Inspekcija neturi pagrindo abejoti ketinimų protokolo galiojimo termino pasibaigimu. Taip pat Inspekcija negali pakeisti ir / ar daryti įtaką vienos iš susitarimo šalių valiai dėl ketinimų protokolo galiojimo termino pratęsimo. Inspekcijai pareigos vertinti aplinkybes, dėl kurių pasibaigė ketinimų protokolo galiojimo terminas, nenumato joks teisės aktas. Priimdama sprendimą, Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, gali veikti tik jai suteiktos kompetencijos ribose. Esant AB „Energijos skirstymo operatorius“ tvirtinimui, jog ketinimų protokolas laikomas negaliojančiu ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepatvirtinus ketinimų protokole nustatytų įsipareigojimų vykdymo, t. y. nepatvirtinus galimybės prijungti pareiškėjo elektros įrenginius prie elektros tinklų ir neprijungus gamintojo elektros įrenginių, net ir esant pratęstam leidimo galiojimo terminui, pareiškėjas negalėtų vykdyti planuotos ūkinės veiklos.

Atsiliepimas

20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

21.1. atsakovo argumentai, iš esmės kvestionuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3–4 dalimis, 33 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsniu, atmestini kaip nepagrįsti;

21.2. Inspekcija, spręsdama dėl pareiškėjo prašymų pratęsti leidimo plėtrai galiojimo terminus, turėjo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2982-525/2016 ir 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1263-968/2018 nustatytas aplinkybes, tačiau tai nebuvo padaryta;

Atsiliepimas

21.3. atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kad nurodyti administraciniai ginčai yra teismo nepagrįstai įvertinti, kad atlikti suplanuotus elektrinės statybos darbus pareiškėjui buvo trukdoma valstybės veiksmais, ar kad priežastinis ryšys neegzistuoja. Atsakovo teiginiai, kad jam tariamai nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys priežastinį ryšį tarp valstybės ir savivaldybės veiksmų bei termino pabaigos, nepagrįsti. Pareiškėjas informavo Inspekciją apie administraciniuose teismuose užbaigtą nagrinėti bylą dėl Leidimo turinio. Be to, šioje byloje atsakovu dalyvavo pati Inspekcija, taigi visa informacija atsakovui buvo žinoma. Apie vykstantį ginčą dėl specialiųjų architektūros sąlygų atsakovas taip pat buvo informuotas;

21.4. atsakovo teiginiai, kad jis neturi teisinės pareigos vertinti priežasčių, kodėl pasibaigė ketinimų protokolo galiojimo laikas ar neišduodamas naujas, nepagrįsti ir neatitinkantys Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarime pateiktų išsiaiškinimų, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo ir viešojo administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje;

21.5. konkrečiu atveju atsakovo veiksmai darė tiesioginę įtaką pareiškėjo galimybėms įgyvendinti kogeneracinės elektrinės statybos projektą per Leidime plėtrai nurodytą terminą. Šios aplinkybės sudaro materialinį teisinį Leidimo pratęsimo pagrindą, todėl, kaip pagrįstai pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje, privalo būti vertinama jų įtaka pareiškėjo galimybėms įgyvendinti įgytas subjektines teises. Įsipareigojimų užtikrinimo garantijos pateikimas yra procedūrinis reikalavimas, kurio įgyvendinimo galimybės ginčo atveju buvo suvaržytos tais pačiais valstybės veiksmais, kas pagal EEĮ 16 straipsnio 6 dalį sudaro materialinį pagrindą pratęsti leidimą plėtrai. Pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs banko garantiją, užtikrinančią ketinimų protokolo, kurio terminas buvo pasibaigęs, vykdymą. Nesant naujo ketinimų protokolo, nauja garantija jam negalėjo būti išduota. Visos šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su valstybės / savivaldybės veiksmais;

21.6. sprendimo naikinimo atveju nėra ABTĮ 146 straipsnyje įtvirtintų teisinių pagrindų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

Šalies argumentai

21.7. pareiškėjo prašymas įtraukti į bylą AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra nepagrįstas. Atsakovas nenurodo, kokiu procesiniu statusu šis asmuo turėtų būti įtraukiamas į bylą, nepagrindžia, kaip jo teisėms ar pareigoms turės įtaką šios bylos baigtis. Skundžiamo administracinio akto panaikinimas ar palikimas galioti neturės įtakos AB „Energijos skirstymo operatorius“ teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. SP-44, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pratęsti 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto Leidimo plėtrai galiojimo terminą, konstatavus, kad jis nepateikė dokumentų ar duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės veiksmų ir suplanuotų darbų vėlavimo, taip pat per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų (su elektros tinklų operatoriumi pasirašyto Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo su galiojančia Gamintojo prievolių užtikrinimo banko garantija patvirtintos kopijos), teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Elektros energijos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punktu, išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas ne daugiau kaip du kartus: vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių – 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių; ir vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, ir dokumentus, įrodančius, kad atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

25. Pažymėtina, kad šios bylos kontekste svarbus ne Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija) 6 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo laikotarpį, o tokio leidimo pratęsimo pagrindai ir sąlygos.

26. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus (vadovaujantis 6 dalimi – pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių) ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

27. Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalimi, gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.

28. To paties straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos pasirašyti su gamintoju ketinimų protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:

1) nurodyta gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis;

2) terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;

3) gamintojo įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau – techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;

4) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;

5) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;

6) gamintojo įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;

7) elektros tinklų operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;

8) gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei tvarka;

9) dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimų įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono.

30. Nagrinėjamo ginčo kontekste paminėtinas ir teisinis reguliavimas, nurodytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 14 ir 15 dalyse:

14 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais atvejais:

1) dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms;

2) gamintojo prašymu, pateikus papildomą jo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;

3) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.

15 dalyje – Elektros tinklų operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.

31. Byloje nėra duomenų, kad tarp pareiškėjo ir LESTO 2013 m. kovo 19 d. pasirašius Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą Nr. KP-41030-13-1604 ir pareiškėjui pateikus gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą būtų pasirašyta elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartis.

32. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjo 2015 m. balandžio 1 d. prašymas ESO (Lesto teisių perėmėjas) pratęsti Ketinimų protokole nurodytų darbų atlikimo terminą netenkintas bei pranešta, kad Ketinimų protokolą ESO laiko negaliojančiu (I t., b. l. 127). ESO 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 40420-1203 atsakovui pranešė, kad ESO 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. 40420-1127 pareiškėją informavo, kad Ketinimų protokolas laikomas negaliojančiu ir pasiūlė kreiptis dėl naujų išankstinių sąlygų gavimo bei naujo Ketinimų protokolo sudarymo (I t., b. l. 126).

33. Šie faktiniai duomenys leidžia teigti, kad prievoliniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir ESO, susiformavę Ketinimų protokolo pagrindu, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. SP-44 priėmimo metu buvo pasibaigę, o AB Swedbank 2016 m. birželio 3 d. garantija Nr. 16-053162-GM (I t., b. l. 122) neatitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kurie suponuoja, kad gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas teikiamas tarp tinklų operatoriaus ir gamintojo pasirašyto ir galiojančio Ketinimų protokolo pagrindu. Pasibaigus Ketinimų protokolo pagrindu susiformavusiems prievoliniams teisiniams santykiams bet kuriuo iš įstatymuose nustatytų pagrindų ar Ketinimų protokolą pripažinus negaliojančiu, garantui nekyla pareiga įvykdyti prievolę kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 str. 1 d., 6.92 str. 5 d., 6.93 str. 1 d.). Todėl aiškinant Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia ne tik šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus (vadovaujantis 6 dalimi – pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių), bet ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, būtina įvertinti, iš kur kilusių ir kokių prievolių įvykdymo užtikrinimo siekiama. Tai atskleidžiama Sprendimo 29 punkte pateikiamame teisiniame reguliavime, iš kurio tampa akivaizdu, kad užtikrinamos prievolės, kildinamos tarp tinklų operatoriaus ir gamintojo pasirašyto ir galiojančio Ketinimų protokolo pagrindu.

34. Taigi konstatuotina, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas, kai asmuo pateikia ne tik Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus bei įrodymus ir prievolių įvykdymo užtikrinimą prašomam pratęsti leidimo galiojimo terminui, bet nėra pasibaigę prievoliniai teisiniai santykiai tarp tinklų operatoriaus ir gamintojo pasirašyto ir galiojančio Ketinimų protokolo pagrindu.

35. Išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje šioje administracinėje byloje, neįvertino esminių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kokių prievolių įvykdymo užtikrinimui yra būtina banko garantija, kaip kad buvo šiuo atveju, todėl siaurinamai aiškino teisę.

36. Atsižvelgdama į Sprendimo 30 punkte nurodytą teisės aiškinimą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojančio Ketinimų protokolo ir iš jo kylančių gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimui suteiktos banko garantijos nepateikimas atsakovui yra pakankamas pagrindas atsisakyti pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą. Tai konstatavus, bylos baigčiai teisinės reikšmės netenka vertinimai pareiškėjo argumentų, kad atlikti suplanuotus darbus buvo vėluojama dėl valstybės ir / ar trečiųjų asmenų veiksmų (EEĮ 16 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

37. Elektros energijos įstatymo 16 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad atsisakymai išduoti leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir pratęsti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų leidimų galiojimo terminą:

1) negali būti grindžiami kitaip, negu neatitikimu šio įstatymo reikalavimams;

2) pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš leidimui išduoti ar pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.

38. Atsakovas, vadovaudamasis Elektros energijos įstatymo 16 straipsnio 24 dalimi, dėl Sprendimo 30 punkte nurodytų teisinių argumentų priėmė teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašyta jį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pratęsti Leidimo plėtrai galiojimo terminą, atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra jokio pagrindo jam priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas DirvonasStasys GagysRomanas KlišauskasGintaras KryževičiusSkirgailė Žalimienė