Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Inos Kirkutienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos UAB „Eurovistos servisas“ atstovui (advokatui) V. G. ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei M. D.-O. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eurovistos servisas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 3 ir 8 dalimis, Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. D1-997 (toliau – ir Aprašas), 2 ir 16 punktais. Akcentuoja, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai iš esmės susiję su A. P. kaip valstybės tarnautojos veiksmais, tačiau nepateikiama jokių konkrečių teisės aktų nuostatų ir reikalavimų, reglamentuojančių specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymą, kurie būtų pažeisti sprendžiant klausimą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo ar neišdavimo, taip pat nepateikia jokių įrodymų dėl Skyriaus vedėjos jai keliamų teisės aktų nuostatomis nepagrįstų reikalavimų. Pareiškėjos skunde išdėstyti motyvai laikytini subjektyviu jos vertinimu ir abstrakčiomis prielaidomis. Kadangi iš pareiškėjos skundo matyti, jog iš esmės yra skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai, pirmiausia pareiškėja turėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2015-03-12 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus elektrinės statybos projektui rengti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, jog 2014-03-27 pareiškėja pateikė Administracijai prašymą „Specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti“ (b. l. 8–10). Administracija 2014-04-24 atsakyme į prašymą (b. l. 11) nurodė, kad negali išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų iki visuomenė nebus informuota apie numatomą projektavimą. Pareiškėja 2014-04-30 viešai visuomenę supažindino su jos planuojamo elektrinės įrengimo projektiniais pasiūlymais (b. l. 12–14), tačiau Administracijai kilo abejonių dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų atitikimo teisės aktams, todėl pareiškėjos atstovai kreipėsi į Ministeriją dėl išaiškinimo. 2014-07-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano rengimo“ (b. l. 15–16) Ministerija nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju statyba gali būti vykdoma, o detaliojo planavimo veiksmų atlikimas nėra reikalingas aktualiam žemės sklypui, tačiau Skyrius nenustatė specialiųjų architektūros reikalavimų, nes manė, jog yra būtinas specialusis planas. Nesutikdama su tokiu sprendimu pareiškėja 2015-02-10 kreipėsi į Administraciją dėl Skyriaus vedėjos veiksmų teisėtumo pareiškėjos atžvilgiu (b. l. 17–19). 2015-03-12 Administracija pateikė skundžiamą sprendimą (b. l. 20), kuriame nurodyta, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir patvirtintas faktas, kad buvo pritarta galimam žemės sklypo naudojimo būdo ir sklypo naudojimo reglamentų nustatymui bei pasiūlytiems architektūros sprendiniams, tačiau nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra būtinas specialusis planas. Taip pat skundžiamame rašte nurodyta, jog Administracijos Miesto plėtros departamentui yra pavesta nedelsiant pateikti pareiškėjai atsakymą, išsamiai paaiškinant atsisakymo nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus elektrinės statybos projektavimui. Vykdydamas šį pavedimą, Administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-03-25 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–54) pateikė pareiškėjai išsamius paaiškinimus ir nurodė, jog specialieji architektūros reikalavimai netvirtinami.

ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo skundžiamas sprendimas gali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 str. 1 d. nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimtų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimat galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie ir yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinimas, paskelbtas LVAT biuletenyje Nr. 23, 2012, psl. 623–624).

Pareiškėjos skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog jis yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Skundžiamame sprendime nurodyta informacija, jog buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Skyriaus vedėjos veiksmų ir Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta pateikti pareiškėjai atsakymą, išsamiai paaiškinant atsisakymo nustatyti ir išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus elektrinės statybos projektavimui. Pažymėtina, jog šiuo sprendimu yra atsakyta į pareiškėjos 2015-02-10 kreipimąsi, kuriuo pareiškėja prašė paaiškinti Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų dokumentų skyriaus vedėjos A. P. veiksmus pareiškėjos atžvilgiu ir įpareigoti atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o reikalavimas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo nėra pateiktas (b. l. 49–51). Taigi, jame keliamas klausimas ne dėl specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo, o dėl Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų dokumentų skyriaus vedėjos A. P. veiksmų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame nėra imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų. Skundžiamą sprendimą panaikinus liktų galioti galutinis Administracijos Miesto plėtros departamento 2015-03-25 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–54), kuriame aiškiai nurodytas sprendimas netvirtinti specialiųjų architektūros reikalavimų. Būtent šis dokumentas laikytinas galutiniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes ir galinčiu būti ginčo teisme dalyku.

ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju yra atmetamas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Eurovistos servisas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.