- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- A-2982-525/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07845-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Eurovistos servisas“ su skundu ir patikslintu skundu teismo prašė:
1) įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pratęsti UAB „Eurovistos servisas“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje, įskaitant apeliacinį procesą (jeigu toks būtų);
2) įpareigoti Inspekciją papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 tokiu būdu: leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“; ir leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione;
3) panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253 (skunde nurodytas sprendimo Nr. (8.6-10)3-1253 laikytina rašymo apsirikimo klaida);
4) įpareigoti Ministeriją įrašyti UAB „Eurovistos servisas“ (elektrinės galia 4 MW) į Ministerijos internetiniame puslapyje Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai (toliau – ir Sąrašas).
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. birželio 20 d. Komisija vykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW (toliau – ir Aukcionas). 2013 m. birželio 20 d. vienu iš Aukciono laimėtojų buvo pripažintas pareiškėjas, kuriam paskirta 4 MW skatinimo kvota ir taikomas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas tarifas. Ministerija priėmė 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253, kuriame nurodo, kad aukcione laimėtas net ir žemiausias per visą skatinimo kvotų paskirstymo istoriją skatinimo tarifas nebus taikomas, kai tuo tarpu tos pačios rūšies gamintojams su ženkliai aukštesniais skatinimo tarifais valstybės parama ir toliau yra garantuojama. 2013 m. lapkričio 15 d. Ministerija išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 (toliau – Leidimas plėtrai), kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ neįtraukė Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“. Kartu su Leidimu plėtrai buvo išsiųstas ir 2013 m. lapkričio 21 d. Ministerijos sprendimas Nr. (8.6-10)3-4253 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas). Leidimas plėtrai ir Ginčijamas sprendimas sukelia reikšmingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, nes užkerta kelią bendrovei gauti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą 12 metų laikotarpiui. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – ir AIEĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų teisinį reguliavimą, nuo gamintojo paskelbimo aukciono laimėtoju momento jam yra garantuojamas (su sąlyga, kad elektrinė bus pastatyta per įstatymo nustatytus terminus) AIEĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų numatytas skatinimas (įskaitant aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) 12 metų laikotarpiui. Nei viena iš AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų nesuteikia teisės Ministerijai jokiu pagrindu (dėl viršytos skatinimo kvotos, leidimo plėtrai išdavimo datos ar kt.) netaikyti AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų numatyto skatinimo (įskaitant aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) gamintojui, kai šis pagal užbaigtą skatinimo kvotų paskirstymo aukciono procedūrą yra pripažintas aukciono laimėtoju. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212) (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) apskirtai nesuteikia teisės Ministerijai, išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, aiškinti šių leidimų taikymo sąlygas ir apimtį atskiruose aktuose, todėl vien šiuo pagrindu Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas, priimdamas sprendimą ir išduodamas tokį Leidimą plėtrai, kuris nesuteikia teisės bendrovei AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų gauti valstybės skatinimą (įskaitant aukcione laimėtą skatinimo tarifą), pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas 2013 m. birželio 20 d. laimėję skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, pagrįstai tikėjosi, kad AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų bus garantuojamas skatinimas (įskaitant Aukcione laimėtą skatinimo tarifą), nes tą garantavo ir iki šiol garantuoja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl to sutarė su užsienio investuotoju – tarptautine energetikos korporacija „Areva“ – dėl biomasės elektrinės projekto bendro vystymo, kas nebūtų įmanoma, jeigu šiai elektrinei būtų atsisakyta taikyti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą. Be to, Aukcione bendrovei nustatytas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas skatinimo tarifas elektros energijai iš biomasės yra žemiausias tarifas per visą skatinimo kvotų skirstymo (aukciono ir ne aukciono būdu) istoriją, todėl skatinimo suteikimas atitinka ir elektros energijos vartotojų interesus. Ministerija nurodė, kad bendrovė į 2013 m. liepos 23 d. paskelbtą sąrašą nebuvo įtraukta, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Ministerijos paskelbto sąrašo biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų visa bendra suminė elektros galia viršija numatytą 105 MW kvotą. 2014 m. gegužės 6 d. minėtas Ministerijos paskelbtas Sąrašas buvo patikslintas ir jame nurodytų gamintojų bendra suminė elektros galia buvo 91,371 MW. Taigi suminė laisva (nepaskirstyta) kvota buvo 13,629 MW, kas reiškia, kad AIEĮ 13 straipsnyje numatyta elektros energijos iš biokuro gamintojams nustatyta 105 MW kvota nebuvo pasiekta. Bendrovės biokuro elektrinės numatoma galia yra 4 MW, todėl laisvos suminės 13,629 MW kvotos visiškai pakako bendrovės 4 MW skatinimo kvotai padengti. Leidimas plėtrai ir Ginčijamas sprendimas pažeidžia konstitucinį nediskriminavimo principą. 2013 m. rugpjūčio 23 d. Energetikos ministerija išdavė aukciono laimėtojui UAB „Foksita“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311, kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, įtraukė Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238. Likusiems aukciono laimėtojams, išskyrus bendrovę, atsakovas taip pat galimai išdavė analogiškus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. to paties aukciono dalyviams atsakovas išdavė skirtingus leidimus: vieniems išdavė užtikrinančius aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui, o bendrovei – ne. Be to, Leidimo plėtrai ir sprendimo priėmimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmą kartą apie tai, kad aukciono laimėtojui bendrovei nebus taikomas aukcione laimėtas skatinimo tarifas, atsakovas pranešė tik 2013 m. lapkričio 21 d. sprendime, t. y. beveik po 3 mėnesių nuo jo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikimo. Ministerijos 2013 m. spalio 4 d. raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo atsakoma į 2013 m. rugsėjo 19 d. jo raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, buvo priimtas pažeidžiant Leidimų išdavimo taisyklių 32 punktą, kuriame numatyta, kad Ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu praneša pareiškėjui arba leidimo turėtojui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas Ginčijamą sprendimą ir išduodamas Leidimą plėtrai, pažeidė Leidimų išdavimo taisyklių 32 ir 35 punktus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio nuostatas. Bendrovei išduoto Leidimo plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimas turėtų būti pratęstas tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas nagrinėjamoje byloje, kadangi jis negali plėtoti elektrinės statybos darbų dėl esamo neapibrėžtumo, ar jam bus taikoma skatinimo kvota.
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepimuose į skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas kelią elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus atitinkamus dokumentus. Todėl Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytas pagrindinis teisės aktas – AIEĮ yra pakankamas leidimo išdavimo pagrindas. Pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 tenkinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Pagal Leidimų išdavimo taisykles, elektros energijos gamybos pajėgumo plėtra ir elektros energijos gamyba yra atskiros, savarankiškos veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšys. Leidimas plėtrai ir leidimas gaminti elektros energiją (toliau – Leidimas gaminti) yra skirtingų rūšių atskiri leidimai, jų išdavimo procedūros yra savarankiškos bei atskiros. Dėl kiekvieno leidimo reikia teikti atskirą prašymą, kitus teisės aktų reikalaujamus dokumentus bei sumokėti valstybės rinkliavą. Atskirą prašymą gauti elektros energijos gamybos pajėgumo plėtros arba tiesioginės elektros linijos tiesimo leidimą įmonė turi pateikti kiekvienu atveju, kai norėtų statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumo objektus naujoje vietoje (nauju adresu) arba kai norėtų išplėsti esamą elektros energijos gamybos pajėgumą, viršijantį apimtį, nustatytą anksčiau išduotame leidime. Pareiškėjui išduoto Leidimo pagrindinis tikslas ir paskirtis – suteikti pareiškėjui teisę įrengti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus naujoje vietoje. Akivaizdu, jog elektrinėje pagamintos elektros energijos prekybos sąlygos ir tvarka gali būti taikomos tik pagaminus elektros energiją. Tuo tarpu elektros energijos gamyba ir prekyba ja yra galima tik pastačius elektrinę ir gavus leidimą gaminti elektros energiją. Būtent pastarajame leidime ir turi būti nustatomos šios veiklos sąlygos. Pareiškėjo skunde prašoma leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti nuostata, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione neatitinka Leidimo plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus paskirties ir negali būti laikoma veiklos sąlyga, kurią atsakovas turi teisę nustatyti šiame leidime. Tad, jog šios veiklos sąlygos įtvirtinimas leidime būtų neteisėtas.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą paaiškino, kad teisės aktai įpareigoja Ministeriją spręsti klausimus dėl leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo, panaikinimo, keitimo, tikslinimo ar galiojimo sustabdymo. Ministerija skundžiamu raštu informavo pareiškėją apie skatinimo priemonės fiksuoto tarifo netaikymą. Inspekcija minėtuose veiksmuose nedalyvavo. Nuo 2015 m. liepos 1 d. sprendimus dėl leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo ar galiojimo pratęsimo pavesta priimti Inspekcijai. Teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo reikalavimus, Inspekcija turėtų vykdyti šį sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo UAB „Eurovistos servisas“ skundo reikalavimo panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253. Kitą pareiškėjo UAB „Eurovistos servisas“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą papildyti Leidimą plėtrai teismas nurodė, kad iš AIEĮ 16 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų matyti, kad patvirtinimo apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai (AIEĮ 16 str. 5 d. 6 p., išskyrus atvejus, kai fiksuotas tarifas netaikomas) pateikimas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą plėtoti pajėgumus. Taip pat pateikus visus AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus Ministerija turi pareigą išduoti leidimą plėtoti gamybos pajėgumus. Įvertinęs pirmiau minėtas nuostatas, teismą darė išvadą, kad Komisijos organizuojamas aukcionas ir jo rezultatų pagrindu vykdoma leidimų plėtoti pajėgumus procedūra yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, pirmoji yra prielaida vykdyti antrąją. Todėl nesutiko su atsakovo argumentais, kad Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. O3-238 nėra vienu iš Leidimo plėtrai išdavimo pagrindų. Tačiau atkreipė dėmesį, kad Leidimas plėtrai buvo išduotas 2013 m. lapkričio 15 d. ir galiojo 24 mėnesius, t. y. iki 2015 m. lapkričio 15 d. Taigi bylos nagrinėjimo metu Leidimo plėtrai galiojimas yra pasibaigęs. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad šiuo atveju, teismui įpareigojus atsakovą papildyti Leidimą plėtrai pareiškėjo nurodytu pagrindu, šis sprendimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes minėto leidimo galiojimas yra pasibaigęs. Todėl šis reikalavimas atmestas.
Dėl to, kad pareiškėjas Komisijos nutarimo Nr. O3-238 neįrašymą traktavo kaip teisės į Aukcione laimėto skatinimo tarifo nesuteikimą, pažeidžiantį teisėtų lūkesčių principą ir diskriminuojantį pareiškėją kitų aukcioną laimėjusių dalyvių atžvilgiu, pažymėjo, kad šis nutarimas yra nurodytas kaip vienas iš UAB „SSPC-Taika“ išduoto leidimo Nr. LP-18315 ir UAB „Foksita“ išduoto leidimo Nr. LP-18311 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo pagrindų, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas tarp Leidimo plėtrai išdavimo pagrindų neradęs įrašyto Komisijos minėto nutarimo suabejojo, ar jo atveju bus remiamasi minėtu nutarimu, tai yra ar ateityje bus taikomas aukcione laimėtas skatinimo tarifas. AIEĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Taip pat, tiek Aukciono metu galiojusių Leidimų veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380) 6.1. ir 6.2. papunkčiuose, tiek nuo 2013 m. spalio 27 d. galiojančių Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 5.1. ir 5.2. papunkčiuose, leidimas gaminti elektros energiją ir leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą yra išskiriami kaip atskiri dokumentai. Iš šių teisės normų matyti, kad AIEĮ 20 straipsnyje minimos skatinimo priemonės pradedamos taikyti nuo leidimo gaminti elektros energiją, kuris skiriasi nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, išdavimo dienos. Prie prašymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją pridedami dokumentai, numatyti Leidimų išdavimo taisyklių 18 punkte. Minėtame punkte reikalaujami dokumentai susiję su projekto užbaigimu, su elektrinės pajėgumu ir tinkamumu eksploatuoti. Taigi skatinamasis tarifas taikomas, kuomet yra pabaigiamas elektros energijos gamybos įrenginių rengimas, vykdytas pagal leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, ir teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas leidimas gaminti elektros energiją. Todėl negalima teigti, kad Komisijos nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas vienu iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojų, neįrašymas į leidimą nesuteiks pareiškėjui teisės į skatinimo priemonės – skatinamojo tarifo, taikymą ateityje gavus leidimą gaminti elektros energiją.
Dėl reikalavimo įpareigoti Inspekciją Leidimo plėtrai grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, argumento, kad nesant šios sąlygos Leidimas plėtrai prieštaravo aukštesnės galios teisės aktų nuostatom, konkrečiai pareiškėjui nurodžius AIEĮ 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu, pareiškėjui teigiant, kad skatinimo priemonių neįvardinimas Leidime plėtrai paneigia jo teisę į aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą ateityje gaminant elektrą, teismas pakartojo, kad skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas yra taikomas elektros energijos gamintojams, nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Todėl leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą tiesiogiai nesuteikia teisės į skatinimo, šiuo atveju fiksuoto tarifo, nustatyto atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, taikymą. Teismas nesutiko, kad skatinimo priemonės taikymo, kaip vienos iš Leidimu plėtrai reguliuojamos veiklos sąlygų neįrašymas į Leidime plėtrai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
Dėl to, jog kaip Leidimo plėtrai neteisėtumo pagrindą, pareiškėjas nurodė pagrindinių procedūrų pažeidimą, išduodant minėtą leidimą, paaiškino, kad Ministerijos 2013 m. spalio 4 d. raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 19 d. raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, pažeidžia Leidimų išdavimo taisyklių 32 ir 35 punktus, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, atsakovas nesilaikydamas nurodyto 10 darbo dienų termino pažeidė pagrindines procedūras ir principus, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog negalima sutikti, kad nežymus pavėlavimas pateikti raštą sutrukdė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises, todėl tokį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
Pasisakydamas dėl reikalavimo teismo pratęsti Leidimo plėtrai galiojimą, kol administracinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas, teismas vertino, kad kaip leidimo pratęsimo pagrindą pareiškėjas nurodo iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusios AIEĮ 16 straipsnio redakcijos 8 dalį. Šioje teisės normoje nustatyta, kad išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Pareiškėjas skundžiamus atsakovų veiksmus kvalifikuoja kaip valstybės veiksmus, neleidusius laiku įgyvendinti Leidime plėtrai numatyto projekto, kaip nenugalimos jėgos aplinkybes. AIEĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skatinimo priemonės (tarp jų ir fiksuotas tarifas) pradedamos taikyti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Pareiškėjas tokio leidimo neturėjo. Turėdamas Leidimą plėtrai ir gavęs Ginčijamą sprendimą, pareiškėjas suabejojo, ar ateityje jam bus taikoma skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl tokio sprendimo, pareiškėjas prarado projekto finansavimą ar buvo kitaip sutrukdyta laiku įvykdyti minėtą projektą. Todėl šiuo atveju negalima konstatuoti buvus objektyvių aplinkybių, galėjusių būti pagrindu pratęsti Leidimo plėtrai galiojimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisė pratęsti šį terminą buvo suteikta Ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalis (nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojanti straipsnio redakcija), leidimų veiklai elektros energetikos srityje išdavimas bei pratęsimas pavestas Inspekcijos kompetencijai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo kreiptasi į minėtas institucijas dėl Leidimo plėtrai pratęsimo. Pakartota, jog Leidimas plėtrai išduotas 2013 m. lapkričio 15 d. ir galioja 24 mėnesius. Leidimo terminas pasibaigė 2015 m. lapkričio 15 d. Šiuo atveju, pasibaigus Leidimo plėtrai terminui, nėra pagrindo pratęsti jo galiojimą.
Dėl reikalavimo panaikinti Ginčijamą sprendimą, motyvuojant tuo, kad juo yra pažeidžiamas nediskriminavimo principas, pareiškėjui paaiškinus, kad minėtu raštu nuspręsta jam netaikyti fiksuoto tarifo, jį toliau taikant kitiems elektros energijos gamintojams, teismas nurodė, kad su tokiu argumentu nesutinka. Ginčijamu 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu (raštu) pareiškėjui buvo pateikta informacija, paaiškintas teisinis reglamentavimas. Minėtame rašte buvo konstatuota, kad sprendimo (rašto) priėmimo metu, pareiškėjui skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas) nebuvo taikoma, skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas taikoma nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Pareiškėjas sprendimo priėmimo metu – 2013 m. lapkričio 21 d. tokio leidimo neturėjo, todėl sprendimo priėmimo metu, skatinimo priemonė jam nebuvo taikoma. Iš minėto rašto turinio negalima daryti išvados, kad pareiškėjui yra atsisakoma ateityje taikyti skatinimo priemonę. Pažymėta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog analogiško turinio raštai taip pat buvo išsiųsti UAB „Geco-Taika“, UAB „SSPC-Taika“, UAB „Foksita“ ir UAB „SSPC-VILNIUS“. Todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad ginčo sprendimu (raštu) pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Iš šio rašto turinio teismui buvo matyti, kad atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją, tačiau nenustatė privalomų vykdyti pareigų, nesuteikė jokių teisių. Jame yra paaiškintas teisinis reglamentavimas, konstatuoti tam tikri faktai, kurie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, teismas nutraukė bylą dalyje dėl 2013 m. lapkričio 21 d. Ministerijos rašto Nr. (8.6-10)3-4253 panaikinimo.
Dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją įrašyti pareiškėją į Ministerijos internetiniame puslapyje Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai, pareiškėjui nurodant, kad jis nebuvo įtrauktas į paskelbtą sąrašą, nes Ministerijos paskelbto sąrašo biokurą naudojančių elektros gamintojų visa bendrą suminė elektros galia viršijo 105 MW kvotą, nors jau buvo pripažintas vienu iš Aukciono laimėtojų, teismas, remdamasis Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad iš šios teisės normos turinio matyti, kad buvo numatytas konkretus terminas iki kada Ministerija turi paskelbti minėtą informaciją. Taip pat buvo nustatyta, kad turi būti skelbiama informacija apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pareiškėjui šis leidimas buvo išduotas 2013 m. lapkričio 15 d., tai yra vėliau nei buvo paskelbtas minėtas Sąrašas. Todėl nebuvo pagrindo įtraukti jo į šį Sąrašą, kurį Ministerija viešai paskelbė 2013 m. liepos 23 d. Teismas nurodė, jog pareiškėjas klaidingai nurodo, kad atsakovas 2014 m. atnaujino Sąrašą. UAB „Eurovistos servisas“ painioja atsakovo pareigą skelbti minėtą informaciją su pareiga viešai skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie elektros energijos gamintojams priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas (Įstatymo 1 str. 3 d.). Atsakovas 2014 m. atnaujino būtent pastarąją informaciją. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pagrindu parengtas Sąrašas nėra skelbiamas. Pakartodamas, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį galima realiai įvykdyti, įvertinęs tai, kad pareiškėjas reikalauja įtraukti jį į Sąrašą, kuris sprendimo priėmimo metu nėra skelbiamas, teismas atmetė ir šį pareiškėjo reikalavimą.
III.
Pareiškėjas UAB „Eurovistos servisas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir patenkinti 2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo skundą (su 2015 m. spalio 7 d. skundo papildymu ir patikslinimu), t. y. įpareigoti Inspekciją pratęsti UAB „Eurovistos servisas“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje, įskaitant apeliacinį procesą (jeigu toks būtų); įpareigoti Inspekciją papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 tokiu būdu: leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, papildomai nurodyti Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“; ir leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione; panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Ministerijos sprendimą Nr. (8.6 10)3 1253; įpareigoti Ministeriją įrašyti pareiškėją (elektrinės galia 4 MW) į Ministerijos internetiniame puslapyje Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:
1) Dėl įpareigojimo Inspekcijai pratęsti pareiškėjui išduoto Leidimo plėtrai galiojimą, nurodo, pirma, teisinis reglamentavimas numato galimybę pratęsti leidimo galiojimą, o buvusios faktinės aplinkybės atitiko numatytus reikalavimus, taikomus leidimo pratęsimui, tad teismas turėjo teisę patenkinti šį reikalavimą. Pareiškėjas dėl atsakovo veiksmų, jam atsisakius taikyti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą, negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal išduotą leidimą. Tokie atsakovo kaip valstybės institucijos veiksmai laikytini sudariusiais pareiškėjui nenugalimą kliūtį. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiame teismo procese pateiktų išaiškinimų. Antra, teismas nepagrįstai nurodė, kad Leidimo plėtrai galiojimas yra pasibaigęs ir pareiškėjas nėra kreipęsis dėl jo pratęsimo. Pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. kreipėsi į Inspekciją dėl Leidimo termino pratęsimo, o Inspekcija nusprendė šį klausimą atidėti iki pasibaigs teismų procesai, taigi, leidimo galiojimas iki tol neturėtų pasibaigti. Trečia, pareiškėjo Leidimas plėtrai sustabdytas 2015 m. birželio 5 d. Ministerijos raštu. Sustabdžius Leidimo plėtrai galiojimą, kartu sustabdytas ir jo termino skaičiavimas, kuris turėjo būti atnaujintas skaičiuoti tik po aplinkybių, esančių leidimo galiojimo sustabdymo pagrindu, išnykimo. Priešingu atveju neaišku, koks yra Leidimo galiojimo sustabdymo tikslas ir kodėl toks numatytas.
2) Dėl įpareigojimo Inspekcijai papildyti (patikslinti) pareiškėjo Leidimą plėtrai ir panaikinti ginčijamą Ministerijos sprendimą, pažymi, pirma, pastarieji aktai pažeidžia AIEĮ, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą, Pakeitimo įstatymą, Įgyvendinimo įstatymą, Leidimų išdavimo taisykles, skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojo paskelbimo nutarimą. Pareiškėjui turi būti taikomas AIEĮ ir jo įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytas skatinimas, nes tai numato AIEĮ ir jo įgyvendinantieji teisės aktai, o apie atitinkamo skatinimo taikymą turi būti išviešinta įstatymų nustatyta tvarka. Nei AIEĮ, Pakeitimo įstatymas ar Įgyvendinimo įstatymas nesuteikia teisės Ministerijai (ir jokiai kitai institucijai) jokiu pagrindu netaikyti AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų numatyto skatinimo (įskaitant aukcione laikėtą fiksuotą tarifą) gamintojui, kai šis pagal užbaigtą skatinimo kvotų paskirstymo aukciono procedūrą yra pripažintas aukciono laimėtoju. Be to, vienam iš Aukciono laimėtojų yra išduotas leidimas plėtrai įsakmiai nurodant apie gamybos rėmimą. Antra, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiame teismo procese pateiktų išaiškinimų. Trečia, aptariami aktai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas, 2013 m. birželio 20 d. laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo Aukcioną, pagrįstai tikėjosi, kad jam AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų bus garantuojamas skatinimas, nes tą garantavo ir iki šiol garantuoja Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktai. Dėl to pareiškėjas sutarė su užsienio investuotoju dėl biomasės elektrinės projekto bendro vystymo, tai nebūtų įmanoma, jeigu šiai elektrinei būtų atsisakyta taikyti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą. Ketvirta, aptariami aktai pažeidžia nediskriminavimo principą. Atsakovas Aukciono dalyviams išdavė skirtingus leidimus: vieniems užtikrinančius Aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui, o pareiškėjui – ne. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiame teismo procese pateiktų išaiškinimų. Penkta, aptariami aktai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeistos Leidimų išdavimo taisyklių 32 ir 35 punktų ir VAĮ 3 straipsnio nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
3) Dėl įpareigojimo Ministerijai įrašyti pareiškėją į Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą Sąrašą, pažymi, kad pareiškėjas turėtų būti įrašytas į Sąrašą ir jam turi būti pripažinta teisė į skatinimo tarifą atsižvelgiant į tai, kad pagal paskutinius duomenis ne visa skatinimo kvota buvo paskirstyta Aukciono laimėtojams. Sąrašą galutinai suformuoja ir paskelbia/atnaujina Ministerija. Paskirsčius skatinimo kvotas biokurą naudojančių elektros energijos gamintojams, kurių įrengtoji suminė galia lygi 105 MW, tolimesnis paraiškų pateikimas bei aukcionų procedūros yra sustabdomos (nutraukiamos).
Atsiliepimas
Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1) Dėl Leidimo plėtrai galiojimo pratęsimo nurodo, kad pagal pateiktus apeliacinio skundo dokumentus matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neinformavo apie savo kreipimąsi į Inspekciją dėl Leidimo plėtrai pratęsimo. Inspekcija neviršijo savo įgaliojimų kai, pradėjusi administracinę procedūrą, sužinojo, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinę procedūrą sustabdė, kol teismas išnagrinės skundą, apie tai pranešdama pareiškėjui. Pareiškėjas, tuo pačiu metu tuo pačiu klausimu kreipdamasis ir į teismą, ir į Inspekciją, galimai piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas, kad teismas priverstinai pratęstų Leidimą plėtrai, pirmiau neišnaudodamas administracinės procedūros, numatytos Leidimų išdavimo taisyklėse. Taisyklėse nėra numatyta galimybės pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus teisminiu būdu ar įgyvendinant teismo sprendimą, tad pirmiau siūlytina galimybė išnaudoti administracinės procedūros galimybę, juo labiau, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią.
2) Dėl įpareigojimo Inspekcijai papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai ir panaikinti ginčijamą Ministerijos sprendimą, pažymi, kad visi Aukciono laimėtojų leidimai yra vienodos juridinės galios, nepaisant juose nurodytų leidimo išdavimo teisinių pagrindų. Leidimo plėtrai papildymas įrašu, kad teisinis pagrindas yra Komisijos nutarimas bei, kad bus taikomas skatinimas (fiksuotas tarifas) nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jis nėra gavęs leidimo gaminti elektros energiją ir nėra laikomas gamintoju AIEĮ prasme. Leidime plėtrai yra nurodytas jo teisinis pagrindas.
3) Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nurodo, kad tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik egzistuojant trims sąlygoms, kurių egzistavimą pareiškėjas turi pareigą pagrįsti, tačiau pareiškėjas negalėjimą vykdyti projekto aiškina tuo, kad susirašinėjo su institucijomis, pats inicijavo teisminius procesus, kurie vis dar nesibaigia, pats paprašė sustabdyti Leidimo plėtrai galiojimą (sustabdžius leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, veikla negali būti vykdoma), tad tai negalėtų būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybėmis.
4) Dėl teisėtų lūkesčių, teisėtumo ir teisinio tikrumo principų, akcentuoja, kad superkamos elektros energijos tarifo dydį nustato Komisija, kuri, būdama nepriklausoma kainų reguliuotoja, turi galimybę reaguoti į rinkos pokyčius ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų dydžius, tad nėra tikimybės, kad nustatyti tarifai galios neribotai laike. Be to, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Irish Farmers Association ir kt. byloje Nr. C-22/94, pareiškėjas, dar prieš gaunant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, būdamas apdairus rinkos dalyvis, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl šiuo atveju negalėtų remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Be to, pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris pasirinkęs tam tikrą verslo modelį (gaminti elektros energiją) turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką, taip pat ir superkamos elektros tarifo (kainos) pakeitimus.
5) Dėl Ministerijos rašto nurodo, kad kaip teisingai konstatavo teismas, jis yra informacinio pobūdžio, nenustatė pareiškėjui privalomų vykdyti pareigų, nesuteikė teisių. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad dėl Ministerijos raštu pareiškėjui nebuvo atsakyta teikti finansavimą ar pan. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas sutarė su užsienio investuotoju dėl biomasės elektrinės projekto bendro vystymo. Pastebi, kad panašius – biodujų jėgainių – projektus įmanoma įgyvendinti net ir per labai trumpą laiką. Atsakovas negali pasisakyti dėl ginčų su Vilniaus savivaldybės administracija ar kitais subjektais (kita administracine byla), kuriuose nedalyvauja, tačiau mano, kad tai nesusiję su šia administracine byla ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
6) Dėl Leidimo plėtrai galiojimo sustabdymo pažymi, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl Leidimo plėtrai sustabdymo, Ministerija savo 2015 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1093 ir 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1651 pateikė išaiškinimus apie leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sustabdymo tikslus ir pasekmes. Leidimo sustabdymas Energetikos įstatymo prasme nėra analogiškas procesinių terminų sustabdymui. Pareiškėjo Leidimas plėtrai buvo sustabdytas, pareiškėjas nesikreipė dėl jo sustabdymo panaikinimo ir jo galiojimas baigėsi 2015 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjo pateiktas aiškinimas yra neteisingas ir nepagrįstas.
7) Dėl diskriminavimo nurodo, kad tokie leidimai plėtrai ir Ministerijos raštai, kaip pareiškėjui, išduoti, pateikti ir kitiems Aukciono dalyviams. Pareiškėjo reikalavimas pratęsti Leidimą plėtrai ne tik prieštarauja Elektros energetikos įstatymo bei kitų įstatymų nuostatoms, bet ir būtų diskriminacinis kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Akcentuoja, kad pareiškėjas iš atsakovų reikalauja jam garantuoti teises, kurios suteiktos elektros energijos gamintojams, nors leidimo gaminti elektros energiją neturi ir reikalavimų jam gauti kol kas neatitinka. Ministerijai sutikus (ar teismui nusprendus) garantuoti jam tokias teises, tai būtų veiksmai, suteikiantys išimtines privilegijas vienam subjektui (pareiškėjui) ir viršijantys Ministerijos kompetencijos ribas.
8) Dėl pareiškėjo įrašymo į Sąrašą, pažymi, kad teisės aktai turi būti aiškinami sistemiškai. Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio kitose dalyse, aiškiai atskiriamos dvi subjektų grupės, kurioms taikomos įstatymo nuostatos ir kurios turi tokius leidimus: biokurą naudojantys elektros energijos gamintojai, turintys galiojančius leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus ne aukciono būdu, ir leidimus gaminti elektros energiją. Elektros gamintojai suprantami, kaip gamintojai, turintys leidimą gaminti elektros energiją. Pareiškėjas nepriskiriamas šiai kategorijai, tad jo keliamas klausimas dėl įrašymo į sąrašą nėra susijęs ir neatitinka jo statuso bei turimų teisių ir pareigų. Be to, pagal dabartinį teisinį reguliavimą, leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo funkciją, leidimais reguliuojamos veiklos priežiūrą ir visas susijusias funkcijas, taip funkciją skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie elektros energijos gamintojams priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas, iš Ministerijos perima Inspekcija.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad nėra įgaliota vertinti kitos institucijos priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Mano, kad negali būti atsakovu šioje byloje, nes nepriėmė skundžiamo sprendimo ir neatliko skundžiamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Ministerija atsiliepime pasisakė dėl skundo pagrįstumo, Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų prašymų ir dokumentų, dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, teismui patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus ir įpareigojus iš naujo spręsti dėl pareiškėjui išduoto Leidimo plėtrai galiojimo pratęsimo ar papildymo, teismo sprendimą turėtų vykdyti Inspekcija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės suformulavo šiuos reikalavimus – (1) įpareigoti Inspekciją pratęsti pareiškėjui išduoto Leidimo plėtrai galiojimą, tiek kiek truks teismo procesas šioje byloje; (2) įpareigoti Inspekciją papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai atitinkamose grafose padarant atitinkamus pakeitimus; (3) panaikinti Ministerijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą (raštą) Nr. (8.6-10)3-4253 bei (4) įpareigoti Ministeriją įrašyti pareiškėją į Ministerijos internetiniame puslapyje Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą Sąrašą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šalių ginčas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas jau antrą kartą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1120-858/2015 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. spendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai nagrinėjant bylą aktualūs pastarojoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai.
Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo, bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253 nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu sprendimu sutinka tik iš dalies, vertina, jog jis keistinas, ir siekdama nuoseklumo ir aiškumo, dėl pareiškėjo reikalavimų pasisako atskirai.
Dėl Ministerijos sprendimo (rašto)
Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Ministerijos 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą (raštą) „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.6-10)3-4253.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pažymima, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju aptariamame dokumente Ministerija nurodė, kad vienas iš AIEĮ uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų yra biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurioms AIEĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 105 MW. Pažymėta, kad Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, biokurą naudojantiems elektros energijos gamintojams, kuriems AIEĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei leidimų gaminti elektros energiją įrengtoji galia buvo pasiekusi 105 MW. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Ministerija 2013 m. liepos 23 d. ministerijos intereso svetainėje paskelbė informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių pagamintai elektros energijai Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ministerija informavo, kad biokurą naudojančiam elektros energijos gamintojui UAB „Eurovistos servisas“, kuriam 2013 m. lapkričio 15 d., t. y. po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348, skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas) šiuo metu nėra taikoma.
Teisėjų kolegijos vertinimu, iš tokio aptariamo Ministerijos dokumento turinio akivaizdu, jog jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, juo nenurodyta, kad pareiškėjui, įgyvendinus atitinkamus reikalavimus, ateityje nebus taikoma skatinimo priemonė, o tik, konstatuojant tam tikrus faktus, suteikta informacija, tiesiogiai nedaranti įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, todėl jis laikytinas informaciniu raštu. Atitinkamai konstatuotina, jog skundžiamas dokumentas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.), todėl pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nutraukė teisėtai ir pagrįstai.
Dėl Leidimo plėtrai galiojimo pratęsimo
Pareiškėjas teismo taip pat prašė įpareigoti Inspekciją pratęsti jam Leidimo plėtrai galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje.
Iš pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, tą pareiškėjo atstovas buvo nurodęs ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, kad prašymą pratęsti Leidimą plėtrai pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. pateikė ir Inspekcijai, kuri, atsižvelgdama į tai, jog Leidimo plėtrai pratęsimo klausimai nagrinėjami teisme (šioje byloje), nusprendė atidėti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, nurodė, kad sprendimą dėl Leidimo plėtrai galiojimo pratęsimo priims ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus teisminio ginčo nagrinėjimui (II t., b. l. 155).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, t. y. tai, jog pareiškėjas dar nesibaigus Leidimo plėtrai galiojimo terminui (Leidimas plėtrai išduotas 2013 m. lapkričio15 d., jame nurodyta galiojimo trukmė – 24 mėnesiai) kreipėsi į Inspekciją dėl jo pratęsimo, o Inspekcija sprendimo dėl tokio prašymo nepriėmė, atidėjo jo nagrinėjimą (tai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. nuostatas), leidžia konstatuoti, jog, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Leidimo plėtrai galiojimas nėra pasibaigęs.
Kita vertus, teismas negali tenkinti pareiškėjo teismui suformuoto reikalavimo įpareigoti Inspekciją pratęsti leidimo plėtrai galiojimą, nes pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose (be kita ko, plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus), išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, išduoda leidimų dublikatus, leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Valstybinė energetikos inspekcija. Analogiška nuostata yra ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, 14.1 punkte. Taigi, sprendimo dėl pareiškėjo pateikto prašymo pratęsti Leidimo plėtrai galiojimą priėmimo kompetencija ir diskrecija priskirtinos visų pirma Inspekcijos, o ne teismo, kompetencijai. Teismas tokį klausimą galėtų spręsti tik pasibaigus administracinei procedūrai, sprendžiant, ar viešojo administravimo institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. pirminis minėtos normos įgyvendintojas yra Inspekcija, o teismas – institucija, ginanti asmens teises, kai šios yra pažeidžiamos (įgyvendinamos netinkamai).
Dėl nurodytų priežasčių aptariamas pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atitinkamai nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su pastaruoju reikalavimu.
Dėl Leidimo plėtrai papildymo (patikslinimo)
Pareiškėjas reikalauja įpareigoti Inspekciją papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai dviem aspektais – pirma, leidimo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodyti Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“; antra, leidimo grafoje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione.
Pasisakydama dėl reikalavimo Leidimą plėtrai papildyti įrašant minėtą Komisijos nutarimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau minėtą Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį. Joje šiuo aspektu nurodyta, kad Komisijos „organizuojamas aukcionas ir jo rezultatų pagrindu vykdoma leidimų plėtoti pajėgumus procedūra yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, pirmoji yra prielaida vykdyti antrąją. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 03-238 nurodymas Energetikos ministerijos 2013 m. lapkričio 15 d. išduotame leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 yra perteklinis ir nesukelia teisinių pasekmių, nes tokio dokumento pateikimo įsakmiai reikalauja AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies 6 punktas, šis teisės aktas yra būtina teisinė prielaida išduodant leidimą plėtoti gamybos pajėgumus (išskyrus, kaip minėta, atvejus, kuomet aukciono organizavimo teisės aktai nereikalauja). Tokį vertinimą, be kita ko, patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad atsakovas Energetikos ministerija analogiškame 2013 m. rugpjūčio 23 d. leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311, išduotame UAB „Foksita“, pirmiau minėtą VKEKK nutarimą nurodė kaip leidimo išdavimo pagrindą“.
Atsižvelgdama į tai, bylą nagrinėjanti apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo reikalavimas papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai leidimo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodant ir Komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kadangi, minėta, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, išduoda leidimų dublikatus, leidimais reguliuojamą veiklą prižiūri Inspekcija, būtent ji įpareigotina Leidime plėtrai atlikti nurodytą pakeitimą
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nebėra tikslinga pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo.
Vertinant reikalavimą Leidimą plėtrai papildyti grafoje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodant, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, taip pat atsižvelgtina į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje šiame teisminiame procese pateiktus išaiškinimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad vertinant šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir sprendžiant ginčą nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų procesiniuose dokumentuose (konkrečiai, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013 ir 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834) pateiktais teisės išaiškinimais, nes skiriasi šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės ir joms taikytinas teisinis reguliavimas. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptas į tai, kad pirmiau minėtose bylose vertintos situacijos, kuomet dėl teisinio reguliavimo pokyčių keitėsi ir valstybės institucijų teisės aktais nustatyto elektros energijos supirkimo tarifo dydis. Tuo tarpu šioje byloje skatinimo kvota ir jai taikomas supirkimo tarifas buvo nustatytas konkurencingos procedūros pagrindu (t. y. Komisijai organizavus aukcioną), šios procedūros rezultatus patvirtinus Komisijos priimtu teisės aktu, t. y. 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 03-238. Šis teisės aktas nėra panaikintas, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos vertinimo objektas. Be to, toks nustatytas tarifas nebuvo pakeistas jokiu kitu vėlesniu individualiu ar norminiu teisės aktu. Kita vertus, teismas nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių ir joms taikytino teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad situacija, susijusi su teisės aktais nustatytos skatinimo kvotos apimtimi, yra dinamiška. Nors 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-494) 3 straipsniu buvo pakeistas AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir valstybės skatinimo biokuro elektrinių įrengtajai suminei galiai apimtis buvo sumažinta nuo 355 iki 105 MW, Energetikos ministerijos 2013 m. liepos 23 d. paskelbtame sąraše nurodyta galia yra 106,811 MW, t. y. didesnė nei pirmiau nurodytoje teisės normoje. Be to, vėliau šiame sąraše esančioms įmonėms suteikta galia nuolat mažėjo: nuo 91,371 MW iki 79,49 MW, t. y. nesiekė įstatyme nustatytos skatinamos galios ribos, o, kaip matyti iš šio sąrašo turinio, dalis jame įtrauktų įmonių leidimus gavo jau po 2013 m. liepos 23 d. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad, kaip matyti iš 2013 m. liepos 20 d. įsigaliojusio Įgyvendinimo įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-495) nuostatų, jame nėra vienareikšmiškai pasisakyta dėl ūkio subjektų, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos aukcione laimėjusių fiksuotą tarifą skatinamai kvotai ir dar negavusių leidimo plėtrai ar gamybai, įgytų teisių apimties. Priešingai, šio įstatymo parengiamųjų dokumentų turinys rodo, kad pasiūlymams aiškiai sureguliuoti šį klausimą nebuvo pritarta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie aspektai taip pat svarbūs vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir sprendžiant, ar jo teisės turi būti apgintos.
Nurodytų argumentų kontekste bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina, jog minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse (2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinė byla Nr. A525-2648/2013 ir 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013), pateiktas teisės aiškinimas šioje byloje negali būti pritaikymas besąlygiškai visa apimti, tačiau iš esmės aktualus ir į jį turi būti atsižvelgiama, įvertinus skirtumus tarp pastarosiose bylose ir šioje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių.
Pasisakant dėl reikalavimo Leidimą plėtrai papildyti grafoje „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodant, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, pažymėtina, jog išduodamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atsakovas Ministerija vykdė tiesiogiai įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas, teikė administracinę paslaugą. Valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindinis tikslas ir paskirtis yra suteikti pareiškėjui teisę įrengti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus naujoje vietoje. Taigi šiuo leidimu reglamentuojama veikla yra naujų elektros energijos gamybos pajėgumų naujoje vietoje įrengimas.
Pareiškėjo prašoma į Leidimo plėtrai grafą „Leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai įrašyti nuostata dėl to, koks tarifas bus taikomas elektrinėje pagamintai elektros energijai, negali būti laikoma tiesiogiai susijusia su leidime plėtrai leidžiama ir reglamentuojama veikla, tai yra naujų elektros energijos gamybos pajėgumų įrengimu naujoje vietoje. Elektros energijos gamyba ir prekyba ja yra galima tik pastačius elektrinę ir gavus leidimą gaminti elektros energiją.
Taigi, pareiškėjo reikalavimas Leidime plėtrai įtvirtinti aptariamą nuostatą netenkintinas.
Pastaruoju aspektu taip pat pažymėtina, jog Komisijos organizuoto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000 kW, laimėtojai, tarp jų ir pareiškėjas, Komisijai priėmus 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 dėl laimėtojų patvirtinimo, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingą terminą pradės gaminti elektros energiją (įgyvendinę gautą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimą gaminti elektros energiją), jiems bus taikomas laimėtas supirkimo tarifas, kurio siekdami jie dalyvavo aukcione.
Kita vertus, valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai ją užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiškumą, negali būti visą laiką vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant ūkinę veiklą, taip pat būtina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (šiais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus). Skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimas – specifinė valstybės sritis. Šios priemonės iš esmės finansuojamos paskirstant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Toks šios srities pobūdis, be kita ko, suponuoja itin plačią įstatymų leidėjo diskreciją ją reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą byloje Nr. C-241/07). Visa tai lemia, jog AIEĮ siektas tikslas skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą negali būti suvokiamas kaip išskirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus viešuosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugą ir jų lūkesčius, socialinio teisingumo imperatyvą, darnią visuomenės ir verslo plėtrą. Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Kita vertus, tokie pakeitimai negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013 Administracinė jurisprudencija. 2013).
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai leidžia konstatuoti, jog, minėta, pareiškėjas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000 kW, iš esmės galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingą terminą pradės gaminti elektros energiją (įgyvendinęs gautą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavęs leidimą gaminti elektros energiją), jam bus taikomas laimėtas supirkimo tarifas, kurio siekdamas jis dalyvavo aukcione. Tačiau situacija skatinimo priemonių energetikos sektoriuje srityje, jų skyrime yra dinamiška. Negali būti atmetama tikimybė, jog atsižvelgiant į visuomenės poreikių, kitus aktualius pokyčius, skatinimo priemonių energetikos sektoriuje taikymo reglamentavimas gali būti valstybės koreguojamas, tačiau, kaip minėta, pakeitimai negali būti neadekvatūs siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principą.
Dėl pareiškėjo įtraukimo į Sąrašą
Pareiškėjas teismo prašė ir įpareigoti Ministeriją įrašyti jį į Ministerijos internetiniame puslapyje Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai, sąrašą.
Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad Energetikos ministerija iki 2013 m. liepos 15 d. viešai paskelbia informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų pagrindu ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais, kurių pagamintai elektros energijai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai arba kurie pasinaudojo kitomis biokuro naudojimo plėtros paramos priemonėmis.
Taigi, įstatymas numatė konkretų terminą iki kurio Ministerija turi paskalbti minėtą informaciją – t. y. iki 2013 m. liepos 15 d. Ministerija aptariamą sąrašą paskelbė 2013 m. liepos 23d. Pareiškėjas su prašymu gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje į Ministeriją kreipėsi 2013 m. rugsėjo 5 d. (I t., b. l. 17), Leidimas plėtrai išduotas 2013 m. lapkričio 15 d., jau po minėto termino, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo būti įtrauktas į Sąrašą.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas 2014 m. atnaujino Sąrašą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjas painioja atsakovo pareigą skelbti minėtą informaciją su pareiga viešai skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie elektros energijos gamintojams priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas (Įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d.). Atsakovas 2014 m. atnaujino būtent pastarąją informaciją. Be to, šiuo metu Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pagrindu parengtas Sąrašas nėra skelbiamas.
Nurodytų aplinkybių kontekste, pareiškėjo reikalavimas dėl įrašymo į Sąrašą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ skundo reikalavimo panaikinti 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253.
Įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos papildyti (patikslinti) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovistos servisas“ 2013 m. lapkričio 15 d. išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „Leidimo išdavimo pagrindas“ nurodant ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“.
Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovistos servisas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“
Nutartis neskundžiama.