- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- I-3676-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07845-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- UAB „Eurovistos servisas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Advokatai
- Ruslanas Černiauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Malijauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Ruslanui Černiauskui, atsakovo atstovei Renatai Adomaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eurovistos servisas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Eurovistos servisas“ skunde (T. I, b. l. 1-13, 87-91, T. II 60-62) prašo:
1) įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos pratęsti UAB „Eurovistos servisas“ 2013-11-15 išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimą tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas šioje byloje, įskaitant apeliacinį procesą (jeigu toks būtų);
2) įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ 2013-11-15 išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 tokiu būdu: leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“; ir leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione;
3) panaikinti 2013-11-21 Energetikos ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253 (skunde nurodytas sprendimo Nr. (8.6-10)3-1253 laikytina rašymo apsirikimo klaida);
4) įpareigoti Energetikos ministeriją įrašyti UAB „Eurovistos servisas“ (elektrinės galia 4 MW) į Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai (toliau - Sąrašas).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2013-06-20 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) vykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW (toliau – Aukcionas). 2013-06-20 viena iš Aukciono laimėtojų buvo pripažinta pareiškėja, kuriai paskirta 4 MW skatinimo kvota ir taikomas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas tarifas. Energetikos ministerija priėmė 2013-11-21 sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253, kuriame nurodo, kad aukcione laimėtas net ir žemiausias per visą skatinimo kvotų paskirstymo istoriją skatinimo tarifas nebus taikomas, kai tuo tarpu tos pačios rūšies gamintojams su ženkliai aukštesniais skatinimo tarifais valstybės parama ir toliau yra garantuojama. 2013-11-15 Energetikos ministerija išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 (toliau – Leidimas plėtrai), kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ neįtraukė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimo Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“. Kartu su Leidimu plėtrai buvo išsiųstas ir 2013-11-21 Energetikos ministerijos sprendimas Nr. (8.6-10)3-4253 (toliau – Ginčijamas sprendimas). Leidimas plėtrai ir Ginčijamas sprendimas sukelia ypač reikšmingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, nes užkerta kelią bendrovei gauti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą 12 metų laikotarpiui. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – ir AIEĮ) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų teisinį reguliavimą, nuo gamintojo paskelbimo aukciono laimėtoju momento jam yra garantuojamas (su sąlyga, kad elektrinė bus pastatyta per įstatymo nustatytus terminus) AIEĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų numatytas skatinimas (įskaitant aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) 12 metų laikotarpiui. Nei viena iš AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų nesuteikia teisės Energetikos ministerijai jokiu pagrindu (dėl viršytos skatinimo kvotos, leidimo plėtrai išdavimo datos ar kt.) netaikyti AIEĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų numatyto skatinimo (įskaitant aukcione laimėtą fiksuotą tarifą) gamintojui, kai šis pagal užbaigtą skatinimo kvotų paskirstymo aukciono procedūrą yra pripažintas aukciono laimėtoju. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, (patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-10-22 įsakymu Nr. 1-212) (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) apskirtai nesuteikia teisės Energetikos ministerijai, išduodant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, aiškinti šių leidimų taikymo sąlygas ir apimtį atskiruose aktuose, todėl vien šiuo pagrindu Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Atsakovė, priimdama sprendimą ir išduodama tokį Leidimą plėtrai, kuris nesuteikia teisės bendrovei AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų gauti valstybės skatinimą (įskaitant aukcione laimėtą skatinimo tarifą), pažeidė konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir viešąjį interesą. Pareiškėja 2013-06-20 laimėjusi skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, pagrįstai tikėjosi, kad AIEĮ ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka 12 metų bus garantuojamas skatinimas (įskaitant Aukcione laimėtą skatinimo tarifą), nes tą garantavo ir iki šiol garantuoja Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl to sutarė su užsienio investuotoju - tarptautine energetikos korporacija „Areva“ - dėl biomasės elektrinės projekto bendro vystymo, kas nebūtų įmanoma, jeigu šiai elektrinei būtų atsisakyta taikyti Aukcione laimėtą skatinimo tarifą. Be to, Aukcione bendrovei nustatytas 33,5 ct/kWh (be PVM) fiksuotas skatinimo tarifas elektros energijai iš biomasės yra žemiausias tarifas per visą skatinimo kvotų skirstymo (aukciono ir ne aukciono būdu) istoriją, todėl skatinimo suteikimas atitinka ir elektros energijos vartotojų interesus. Energetikos ministerija nurodė, kad bendrovė į 2013-07-23 paskelbtą sąrašą nebuvo įtraukta, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Energetikos ministerijos paskelbto sąrašo biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų visa bendra suminė elektros galia viršija numatytą 105 MW kvotą. 2014-05-06 minėtas Energetikos ministerijos paskelbtas Sąrašas buvo patikslintas ir jame nurodytų gamintojų bendra suminė elektros galia buvo 91,371 MW. Taigi suminė laisva (nepaskirstyta) kvota buvo 13,629 MW, kas reiškia, kad AIEĮ 13 str. numatyta elektros energijos iš biokuro gamintojams nustatyta 105 MW kvota nebuvo pasiekta. Bendrovės biokuro elektrinės numatoma galia yra 4 MW, todėl laisvos suminės 13,629 MW kvotos visiškai pakako bendrovės 4 MW skatinimo kvotai padengti. Leidimas plėtrai ir Ginčijamas sprendimas pažeidžia konstitucinį nediskriminavimo principą. 2013-08-23 Energetikos ministerija išdavė aukciono laimėtojui UAB „Foksita“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18311, kurio grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, įtraukė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimą Nr. O3-238. Likusiems aukciono laimėtojams, išskyrus bendrovę, atsakovė taip pat galimai išdavė analogiškus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. to paties aukciono dalyviams atsakovė išdavė skirtingus leidimus: vieniems išdavė užtikrinančius aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą 12 metų laikotarpiui, o bendrovei - ne.
Be to, Leidimo plėtrai ir sprendimo priėmimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmą kartą apie tai, kad aukciono laimėtojai bendrovei nebus taikomas aukcione laimėtas skatinimo tarifas, atsakovė pranešė tik 2013-11-21 sprendime, t. y. beveik po 3 mėnesių nuo jos prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikimo. Energetikos ministerijos 2013-10-04 raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo atsakoma į 2013-09-19 jos raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo, buvo priimtas pažeidžiant Leidimų išdavimo taisyklių 32 punktą, kuriame numatyta, kad Energetikos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu praneša pareiškėjui arba leidimo turėtojui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Tokiu būdu atsakovė, priimdama Ginčijamą sprendimą ir išduodama Leidimą plėtrai, pažeidė Leidimų išdavimo taisyklių 32 ir 35 punktus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Bendrovei išduoto Leidimo plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 galiojimas turėtų būti pratęstas tokiam terminui, kiek truks teisminis procesas nagrinėjamoje byloje, kadangi ji negali plėtoti elektrinės statybos darbų dėl esamo neapibrėžtumo, ar jai bus taikoma skatinimo kvota.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepimuose į skundą su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (T. I, b. l. 45-51).
Atsiliepimuose į skundą atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas AIEĮ 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas kelią elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus atitinkamus dokumentus. Todėl Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytas pagrindinis teisės aktas - AIEĮ yra pakankamas leidimo išdavimo pagrindas. Pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Energetikos ministeriją papildyti (patikslinti) UAB „Eurovistos servisas“ 2013-11-15 išduotą leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimą Nr. O3-238 tenkinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Pagal Leidimų išdavimo taisykles, elektros energijos gamybos pajėgumo plėtra ir elektros energijos gamyba yra atskiros, savarankiškos veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšys. Leidimas plėtrai ir leidimas gaminti elektros energiją (toliau – Leidimas gaminti) yra skirtingų rūšių atskiri leidimai, jų išdavimo procedūros yra savarankiškos bei atskiros. Dėl kiekvieno leidimo reikia teikti atskirą prašymą, kitus teisės aktų reikalaujamus dokumentus bei sumokėti valstybės rinkliavą. Atskirą prašymą gauti elektros energijos gamybos pajėgumo plėtros arba tiesioginės elektros linijos tiesimo leidimą įmonė turi pateikti kiekvienu atveju, kai norėtų statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumo objektus naujoje vietoje (nauju adresu) arba kai norėtų išplėsti esamą elektros energijos gamybos pajėgumą, viršijantį apimtį, nustatytą anksčiau išduotame leidime. Pareiškėjai išduoto Leidimo pagrindinis tikslas ir paskirtis yra suteikti pareiškėjai teisę įrengti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus naujoje vietoje. Akivaizdu, jog elektrinėje pagamintos elektros energijos prekybos sąlygos ir tvarka gali būti taikomos tik pagaminus elektros energiją. Tuo tarpu elektros energijos gamyba ir prekyba ja yra galima tik pastačius elektrinę ir gavus leidimą gaminti elektros energiją. Būtent pastarajame leidime ir turi būti nustatomos šios veiklos sąlygos. Pareiškėjos skunde prašoma leidimo grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti nuostata, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione neatitinka Leidimo plėtrai elektros energijos gamybos pajėgumus paskirties ir negali būti laikoma veiklos sąlyga, kurią atsakovė turi teisę nustatyti šiame leidime. Tai lemia, jog šios veiklos sąlygos įtvirtinimas leidime būtų neteisėtas.
Atsakovė Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime į skundą (T. II, b. l. 53- 55) paaiškino, kad teisės aktai įpareigoja Energetikos ministeriją spręsti klausimus dėl leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo, panaikinimo, keitimo, tikslinimo ar galiojimo sustabdymo. Energetikos ministerija skundžiamu raštu informavo pareiškėją apie skatinimo priemonės fiksuoto tarifo netaikymą. Valstybinė energetikos inspekcija minėtuose veiksmuose nedalyvavo. Nuo 2015-07-01 sprendimus dėl leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo ar galiojimo pratęsimo pavesta priimti Valstybinei energetikos inspekcijai. Teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjos reikalavimus, Valstybinė energetikos inspekcija turėtų vykdyti šį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilęs ginčas dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus patikslinimo ir galiojimo termino pratęsimo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Komisijos 2013-06-20 nutarimu Nr. O3-238, pareiškėja buvo pripažinta viena iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų (T. I, b. l. 14-15). Pareiškėjai buvo paskirta 4 MW skatinimo kvotos, taikant fiksuotą 33,5 ct/kWh (be PVM) tarifą. 2013-11-15 pareiškėjai 24 mėnesių terminui buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 (T. I, b. l. 23). Energetikos ministerija 2013-11-21 raštu Nr. (8.6-10)3-4253 (T. I, b. l. 24) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjai rašto priėmimo metu, skatinimo priemonė nebuvo taikoma. Pareiškėja 2013-11-27 kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama patvirtinti, kad bendrovei bus taikoma AIEĮ ir jo įgyvendinančiuose teisė aktuose numatytas skatinimas (tame tarpe aukcione laimėtas supirkimo tarifas) ir pakeisti bendrovei 2013-11-15 išduotą Leidimą plėtrai Nr. LP-18348, leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“, be kita ko, nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“ (T. I b. l. 27-32).
Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją papildyti (patikslinti) Leidimą plėtrai leidimo grafoje „leidimo išdavimo pagrindas“ papildomai nurodant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimą Nr. O3-238 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW, laimėtojų patvirtinimo“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes kitiems aukciono laimėtojams išduotuose leidimuose plėtrai minėtas nutarimas yra nurodytas, kaip vienas iš leidimo išdavimo pagrindų. Atsakovas argumentuoja, kad šio pagrindo įrašymas į leidimą nesukels pareiškėjai jokių teisinių padarinių, kadangi, patvirtinimas apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai tėra vienas iš AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje (iki 2015-06-30 galiojusi redakcija) nurodytų būtinų pateikti dokumentų, siekiant gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus.
AIEĮ 16 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta, kad Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą.
AIEĮ 16 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų matyti, kad patvirtinimo apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai (AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies 6 punktas, išskyrus atvejus, kai fiksuotas tarifas netaikomas) pateikimas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą plėtoti pajėgumus. Taip pat pateikus visus AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus Energetikos ministerija turi pareigą išduoti leidimą plėtoti gamybos pajėgumus.
Įvertinus pirmiau minėtas nuostatas darytina išvada, kad Komisijos organizuojamas aukcionas ir jo rezultatų pagrindu vykdoma leidimų plėtoti pajėgumus procedūra yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, pirmoji yra prielaida vykdyti antrąją. Todėl nesutiktina su atsakovo argumentais, kad Komisijos 2013-06-20 nutarimas Nr. O3-238 nėra vienu iš Leidimo plėtrai išdavimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Leidimas plėtrai buvo išduotas 2013-11-15 ir galiojo 24 mėnesius, t. y. iki 2015-11-15. Taigi bylos nagrinėjimo metu Leidimo plėtrai galiojimas yra pasibaigęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį galima realiai įvykdyti (LVAT 2011-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti (LVAT 2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Šiuo atveju, teismui įpareigojus atsakovą papildyti Leidimą plėtrai pareiškėjo nurodytu pagrindu, šis sprendimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes minėto leidimo galiojimas yra pasibaigęs. Todėl šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas.
Pareiškėja VKEKK nutarimo Nr. O3- 238, kaip Leidimo plėtrai neįrašymą traktavo kaip teisės į Aukcione laimėto skatinimo tarifo nesuteikimą, pažeidžiantį teisėtų lūkesčių principą ir diskriminuojantį pareiškėją kitų aukcioną laimėjusių dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad šis nutarimas yra nurodytas kaip vienas iš UAB „SSPC - Taika“ išduoto leidimo Nr. LP- 18315 (T. I, b. l. 60) ir UAB „Foksita“ išduoto leidimo Nr. LP-18311 (T. I, b. l. 16) plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ar kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Taip pat Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai akcentuojama, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (LVAT 2014-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1283/2014).
Šiuo atveju pareiškėja tarp Leidimo plėtrai išdavimo pagrindų neradusi įrašyto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-06-20 nutarimo Nr. O3-238 suabejojo, ar jos atveju bus remiamasi minėtu nutarimu, tai yra ar ateityje bus taikomas aukcione laimėtas skatinimo tarifas. AIEĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Taip pat, tiek Aukciono metu galiojusių Leidimų veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380) 6.1. ir 6.2. papunkčiuose, tiek nuo 2013-10-27 galiojančių Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 5.1. ir 5.2. papunkčiuose, leidimas gaminti elektros energiją ir leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą yra išskiriami kaip atskiri dokumentai. Iš šių teisės normų matyti, kad AIEĮ 20 straipsnyje minimos skatinimo priemonės pradedamos taikyti nuo leidimo gaminti elektros energiją, kuris skiriasi nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, išdavimo dienos. Prie prašymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją pridedami dokumentai, numatyti Leidimų išdavimo taisyklių 18 punkte. Minėtame punkte reikalaujami dokumentai susiję su projekto užbaigimu, su elektrinės pajėgumu ir tinkamumu eksploatuoti. Taigi skatinamasis tarifas taikomas, kuomet yra pabaigiamas elektros energijos gamybos įrenginių rengimas, vykdytas pagal leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, ir teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas leidimas gaminti elektros energiją. Todėl negalima teigti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, kuriuo pareiškėja pripažinta viena iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojų, neįrašymas į leidimą nesuteiks pareiškėjai teisės į skatinimo priemonės - skatinamojo tarifo, taikymą ateityje gavus leidimą gaminti elektros energiją.
Taip pat pareiškėja reikalauja įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją Leidimo plėtrai grafoje „leidimu reguliuojamos veiklos sąlygos“ papildomai nurodyti, kad elektrinėje pagamintai elektros energijai bus taikomas skatinimas, tame tarpe fiksuotas tarifas, nustatytas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Argumentavo, kad nesant šios sąlygos Leidimas plėtrai prieštaravo aukštesnės galios teisės aktų nuostatom. Konkrečiai pareiškėja nurodė AIEĮ 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono būdu.
Pareiškėja teigia, kad skatinimo priemonių neįvardinimas Leidime plėtrai paneigia jos teisę į aukcione laimėto skatinimo tarifo taikymą ateityje gaminant elektrą. Kaip jau buvo minėta, skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas yra taikomas elektros energijos gamintojams, nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Todėl leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą tiesiogiai nesuteikia teisės į skatinimo, šiuo atveju fiksuoto tarifo, nustatyto atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, taikymą. Taigi negalima sutikti, kad skatinimo priemonės taikymo, kaip vienos iš Leidimu plėtrai reguliuojamos veiklos sąlygų neįrašymas į Leidime plėtrai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus.
Kaip Leidimo plėtrai neteisėtumo pagrindą, pareiškėja nurodė pagrindinių procedūrų pažeidimą, išduodant minėtą leidimą. Paaiškino, kad Energetikos ministerijos 2013-10-04 raštas dėl papildomų dokumentų pateikimo (T.I, b. l. 22), kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjos 2013-09-19 raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo (T. I, b. l. 21), pažeidžia Leidimų išdavimo taisyklių 32 ir 35 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus. Leidimų išdavimo taisyklių (iki 2015-07-03 galiojusioje redakcijoje) 32 punkte buvo numatyta, kad Energetikos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu praneša pareiškėjui arba leidimo turėtojui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Minėto teisės akto 35 punkte buvo nustatyta, kad leidimus išduodanti institucija tinkamai įformintą prašymą ir pateiktus dokumentus nagrinėja objektyviai ir nediskriminuodama pareiškėjų pagal šias leidimų išdavimo sąlygas. Anot pareiškėjos, atsakovė nesilaikydama nurodyto 10 darbo dienų termino pažeidė pagrindines procedūras ir principus. LVAT suformulavo svarbią taisyklę, jog tinkamas įstatymų taikymas yra vienas iš teisinės visuomenės interesų, tačiau šio intereso pažeidimas, pasireiškęs vien nustatytų procedūrų pažeidimu, neturėjusių įtakos priimto administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui, negali būti ginamas teisminiu būdu, taigi nepatenka į ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sritį. Taigi konstatuojant esminį procedūros pažeidimą, būtina įsitikinti, jog jis turėjo esminės įtakos asmenų teisėms ir dėl jo buvo priimtas neteisėtas sprendimas (LVAT 2005-04-22 nutartis administracinėje byloje A469-416-2005). Nagrinėjamu atveju, negalima sutikti, kad nežymus pavėlavimas pateikti raštą sutrukdė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises. Todėl teismas tokį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Pareiškėja skunde prašo teismo pratęsti Leidimo plėtrai galiojimą, kol administracinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Kaip leidimo pratęsimo pagrindą pareiškėja nurodo iki 2015-07-01 galiojusios AIEĮ 16 straipsnio redakcijos 8 dalį. Šioje teisės normoje nustatyta, kad išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Pareiškėja skundžiamus atsakovų veiksmus kvalifikuoja kaip valstybės veiksmus, neleidusius laiku įgyvendinti Leidime plėtrai numatyto projekto, kaip nenugalimos jėgos aplinkybes. AIEĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skatinimo priemonės (tarp jų ir fiksuotas tarifas) pradedamos taikyti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Pareiškėja tokio leidimo neturėjo. Turėdama Leidimą plėtrai ir gavusi Ginčijamą sprendimą, pareiškėja suabejojo, ar ateityje jai bus taikoma skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl tokio sprendimo, pareiškėja prarado projekto finansavimą ar buvo kitaip sutrukdytą laiku įvykdyti minėtą projektą. Todėl šiuo atveju negalima konstatuoti buvus objektyvių aplinkybių, galėjusių būti pagrindu pratęsti Leidimo plėtrai galiojimą.
Pažymėtina, kad teisė pratęsti šį terminą buvo suteikta Energetikos ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalis (nuo 2015-07-01 galiojanti straipsnio redakcija), leidimų veiklai elektros energetikos srityje išdavimas bei pratęsimas pavestas Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo kreiptasi į minėtas institucijas dėl Leidimo plėtrai pratęsimo.
Taip pat, kaip jau buvo minėta, Leidimas plėtrai išduotas 2013-11-15 ir galioja 24 mėnesius. Leidimo terminas pasibaigė 2015-11-15. Šiuo atveju, pasibaigus Leidimo plėtrai terminui, nėra pagrindo pratęsti jo galiojimą.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2013-11-21 Energetikos ministerijos sprendimą (raštą) Nr. (8.6-10)3-4253. Atsakovė šiuo raštu pateikė informaciją apie tai, kad Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, biokurą naudojantiems elektros energijos gamintojams, kuriems taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei leidimų gaminti elektros energiją įrengtoji suminė galia buvo pasiekusi 105 MW. Taip pat buvo pranešta, kad Energetikos ministerija 2013-07-23 ministerijos interneto svetainėje paskelbė informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių pagamintai elektros energijai AIEĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai. Galiausiai minėtame rašte informuojama, kad UAB „Eurovistos servisas“, kuriam 2013-11-15, t. y. po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, išduotas leidimas plėtoti elektros energetikos gamybos pajėgumus Nr. LP-18348 ir skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas) šiuo metu nėra taikoma (b. l. 24).
Pareiškėja prašo teismo panaikinti 2013-11-21 sprendimą (raštą), motyvuodama tuo, kad juo yra pažeidžiamas nediskriminavimo principas. Paaiškino, kad minėtu raštu nuspręsta pareiškėjai netaikyti fiksuoto tarifo, jį toliau taikant kitiems elektros energijos gamintojams. Su tokiu pareiškėjos argumentu teismas nesutinka. Ginčijamu 2013-11-21 sprendimu (raštu) pareiškėjai buvo pateikta informacija, paaiškintas teisinis reglamentavimas. Ginčijama 2013-11-21 sprendime (rašte) buvo konstatuota, kad sprendimo (rašto)priėmimo metu, pareiškėjai skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas) nebuvo taikoma, skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas taikoma nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Pareiškėja Ginčijamo sprendimo priėmimo metu - 2013-11-21 tokio leidimo neturėjo, todėl sprendimo priėmimo metu, skatinimo priemonė jai nebuvo taikoma. Iš minėto rašto turinio negalima daryti išvados, kad pareiškėjai yra atsisakoma ateityje taikyti skatinimo priemonę. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog analogiško turinio raštai taip pat buvo išsiųsti UAB „Geco-Taika“ (T. II, b. l. 43), UAB „SSPC-Taika“ (T. II, b. l. 44), UAB „Foksita“ (T. II, b. l. 45) ir UAB „SSPC-VILNIUS“ (T. II, b. l. 46). Taigi, teismo nuomone, negalima teigti, kad ginčo sprendimu (raštu) pareiškėja buvo diskriminuojama.
Iš šio rašto turinio matyti, kad atsakovė pareiškėjai pateikė informaciją, tačiau nenustatė privalomų vykdyti pareigų, nesuteikė jokių teisių. Jame yra paaiškintas teisinis reglamentavimas, konstatuoti tam tikri faktai, kurie patys savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, t. y. nelemia jos teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. LVAT laikosi pozicijos, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-447/2010, 2011-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).
ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju, informacinio pobūdžio raštas negali būti laikomas viešojo administravimo subjekto veiksmu ar sprendimu, kurio teisėtumas gali būti ginčijamas administracinio proceso tvarka. Todėl teismas, remdamasis minėtomis teisės normomis ir LVAT išaiškinimais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, nutraukia byla dalyje dėl 2013-11-21 Energetikos ministerijos rašto Nr. (8.6-10)3-4253 panaikinimo.
Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Energetikos ministeriją įrašyti pareiškėją į Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nustatyta tvarka paskelbtą sąrašą biokurą naudojančių elektros energijos gamintojų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai. Nurodė, kad ji nebuvo įtraukta į paskelbtą Sąrašą, nes Energetikos ministerijos paskelbto sąrašo biokurą naudojančių elektros gamintojų visa bendrą suminė elektros galia viršijo 105 MW kvotą. Pareiškėja į šį Sąrašą nebuvo įrašyta, nors jau buvo pripažinta viena iš Aukciono laimėtojų.
Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Energetikos ministerija iki 2013-07-15 viešai paskelbia informaciją apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų pagrindu ar kitais teisės aktuose numatytais atvejais, kurių pagamintai elektros energijai Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomi fiksuoti tarifai arba kurie pasinaudojo kitomis biokuro naudojimo plėtros paramos priemonėmis. Iš teisės normos turinio matyti, kad buvo numatytas konkretus terminas iki kada Energetikos ministerija turi paskelbti minėtą informaciją. Taip pat buvo nustatyta, kad turi būti skelbiama informacija apie biokurą naudojančius elektros energijos gamintojus, turinčius leidimus gaminti elektros energiją arba leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pareiškėjai šis leidimas buvo išduotas 2013-11-15, tai yra vėliau nei buvo paskelbtas minėtas Sąrašas. Todėl nebuvo pagrindo įtraukti jos į šį Sąrašą, kurį Energetikos ministerija viešai paskelbė 2013-07-23. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad atsakovė 2014 m. atnaujino Sąrašą. UAB „Eurovistos servisas“ painioja atsakovės pareigą skelbti minėtą informaciją su pareiga viešai skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie elektros energijos gamintojams priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Atsakovė 2014 m. atnaujino būtent pastarąją informaciją (T. I, b. l. 95-97, 139-141).
Pažymėtina, kad šiuo metu Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pagrindu parengtas Sąrašas nėra skelbiamas. Kaip jau buvo minėta, teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį galima realiai įvykdyti. Įvertinus tai, kad pareiškėja reikalauja įtraukti ją į Sąrašą, kuris sprendimo priėmimo metu nėra skelbiamas, atmestinas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėją į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies pagrindu paskelbtą sąrašą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos UAB „Eurovistos servisas“ skundo reikalavimo panaikinti 2013-11-21 Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sprendimą Nr. (8.6-10)3-4253.
Kitą pareiškėjos UAB „Eurovistos servisas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.