Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-01-09 · Administracinė byla Nr. eAS-31-575/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
eAS-31-575/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02313-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
valstybės įmonei „Kelių priežiūra“
Trečiasis asmuo
A. B., A. A. B., O. O. S., P. P., D. K., J. P., uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų projektas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-31-575/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02313-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui valstybės įmonei „Kelių priežiūra“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B., A. A. B., O. O. S., P. P., D. K., J. P., uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų projektas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. B. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. lapkričio 10 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–5), prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. (padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant datą 1917 m. vasario 24 d.) sprendimą Nr. V2-187 „Dėl žemės sklypo ribų suderinimo žemės sklypo plane panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl termino skundui dėl minėto Sprendimo paduoti atnaujinimo (b. l. 6–8), kuriame nurodė, kad apie ginčijamo Sprendimo priėmimą sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, o 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusiame Klaipėdos rajono apylinkės teismo parengiamajame posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-2313-941/2017 įsitikino, jog minėtą Sprendimą galima skųsti. Pareiškėja pažymėjo, kad, turėdama naujagimį ir dar du mažamečius vaikus, neturėjo galimybės nedelsiant pasirūpinti antrinės teisinės pagalbos skyrimu, o 2017 m. spalio 11 d. paskyrus jai antrinę teisinę pagalbą, po to dar apie 20 dienų laukė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ atsakymo į geodezininko A. K. 2017 m. spalio 5 d. pasiūlymą kilusį ginčą išspręsti taikiai. Pareiškėja pabrėžė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. sužinojus apie VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ neigiamą atsakymą į geodezininko A. K. pasiūlymą, skundas teismui buvo parengtas per tris dienas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi (b. l. 55–57) neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTI 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-282-556/2017; 2017 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-58-662/2017). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (rėmėsi LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).Be to, teismas pabrėžė, kad ABTĮ 30 straipsnis įtvirtina praleisto termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo institutą. Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai yra paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (rėmėsi LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3559/2011; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A628-520/2015).Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pareiškėja pripažįsta, jog praleido skundo dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 padavimo terminą, ir prašo jį atnaujinti. Tačiau, nors pareiškėja nurodė, kad apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėn., teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų A. B., A. A. B., J. P. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą ginčijamą Sprendimą, 2017 m. birželio 8 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-48-586/2017 panaikino bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo, o bylos šalims, taigi ir pareiškėjai V. B. bei jos advokatui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis buvo išsiųsta 2017 m. birželio 9 d. Todėl, teismo vertinimu, gavusi ir susipažinusi su minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, pareiškėja bei jos atstovas turėjo galimybę išsiaiškinti apie skundžiamo Sprendimo priėmimą ir nedelsiant pasirūpinti skundo teismui pateikimu. Nors pareiškėja nurodė, kad tuo metu ji laukėsi kūdikio, o advokatas, kuris teikė teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-48-586/2017, dirbo Klaipėdoje, todėl ji dėl savo būklės negalėjo ryžtis ilgai kelionei iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Klaipėdą, teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad kūdikio laukimas buvo komplikuotas ar jai buvo paskirtas gulimas režimas. Be to, teismas pažymėjo, jog net ir atsižvelgus į pareiškėjos nurodomus argumentus bei laikant, kad apie skundžiamą Sprendimą ji sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, o antrinė teisinė pagalba dėl ginčijamo Sprendimo apskundimo jai buvo suteikta 2017 m. spalio 11 d., šiuo atveju spręstina, kad pareiškėja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga dėl operatyvaus skundo teismui padavimo, kadangi jau turėdama paskirtą advokatą, t. y. kvalifikuotą teisinės pagalbos specialistą, su kuriuo galėjo konsultuotis ir nesutikdama su ginčijamu Sprendimu turėjo operatyviai reaguoti bei pateikti skundą teismui, sužinojusi, kad geodezininkas A. K. yra kreipęsis į VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ su prašymu pateikti išvadą dėl galimybės atlikti formuojamo žemės sklypo ribų ženklinimą pagal naujai nustatytą kelio ašies padėtį, laukė atsakymo iš VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir tikėjosi, kad kilęs ginčas su šia įmone bus išspręstas taikiai. Taigi, pareiškėjos nesikreipimą į teismą, laukimą ir tikėjimąsi, kad nereikės kreiptis į teismą, teismas vertino kaip tik nuo pareiškėjos valios, nuo jos pačios pasirinkto elgesio modelio ginti galbūt pažeistas savo teises priklausančią subjektyvią aplinkybę, kuri negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (rėmėsi LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014). Taigi, remdamasis tuo, kad skundo padavimo teismui terminas neatnaujinamas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėja V. B., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 60–62), prašydama panaikinti minėtą nutartį ir perduoti termino skundui paduoti atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti bei nepriėmė jos skundo. Pareiškėja pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis jai išsiųsta nebuvo, minėta nutartis buvo išsiųsta tik ją atstovaujančiam advokatui, kuris ją informavo tik apie tai, jog šia nutartimi panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-48-586/2017, taip pat pranešė pareiškėjai, kad pasibaigė ir jų atstovavimo santykiai, nes jis buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-48-586/2017 tik apeliacinės instancijos teisme, t. y. Klaipėdos apygardos teisme. Taigi, pareiškėjos teigimu, ji minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties negavo, be to, tuo metu jau buvo pagimdžiusi sūnų, kurį maitino krūtimi, todėl negalėjo niekur išvykti, o Klaipėdos rajono apylinkės teisme paskyrus naują bylos nagrinėjimą, ji turėjo vėl pasirūpinti antrinės teisinės pagalbos teikimu. Pareiškėja nurodo, kad tik naujai paskirtas advokatas susitikimo metu išaiškino jai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 prasmę, tačiau pats advokatas suabejojo, ar šis Sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o dėl to, jog minėtą Sprendimą galima skųsti, pareiškėja įsitikino 2017 m. rugsėjo 21 d. vykusiame Klaipėdos rajono apylinkės teismo posėdyje, todėl pasirūpino, kad jai būtų suteikta antrinė teisinė pagalba apskundžiant šį Sprendimą administracinėje byloje. Be to, pareiškėja pabrėžia, kad nuo 2017 m. spalio 11 d., kada jai buvo paskirta antrinė teisinė pagalba dėl nurodyto Sprendimo apskundimo, iki 2017 m. lapkričio 10 d., kada buvo pateiktas skundas Kauno apygardos administraciniam teismui, praėjo 30 dienų, per šį laiką jai paskirtas advokatas nelaukė, o rinko įrodymus, reikalingus pridėti prie skundo ir pan. Šiame kontekste pareiškėja kartu pabrėžia, kad tuo metu advokatas teisinę pagalbą teikė ne tik jai, bet net 96 asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.Atitinkamai nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. V2-187 buvo adresuotas tik A. B., A. A. B., O. O. S., E. P. ir J. P., išnagrinėjus įmonei pateiktą prašymą, t. y. pareiškėjai V. B. minėtas Sprendimas nebuvo siunčiamas. Tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į apeliantų A. B., A. A. B., J. P. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. V2-187, 2017 m. birželio 8 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-48-586/2017, kurioje V. B. buvo ieškovė, panaikino bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo, o bylos šalims, tarp jų ir V. B. atstovui (advokatui), Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis buvo išsiųsta 2017 m. birželio 9 d. Negana to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat matyti, kad dar 2017 m. kovo 6 d. tiek pačiai V. B., tiek jos atstovui advokatui minėtoje civilinėje byloje buvo išsiųstas A. B., A. A. B., J. P. apeliacinis skundas kartu su prie jo pridėtu šioje administracinėje byloje ginčijamu VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. V2-187. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 2 dalį atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pareiškėjos teiginys, kad ji apie skundžiamą Sprendimą sužinojo tik 2017 m. rugsėjo mėn., atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 panaikinimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikė tik 2017 m. lapkričio 10 d. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl nurodyto akto paduoti, šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pati pareiškėja. Tačiau, pareiškėjos teigimu, minėtas terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl egzistuoja pagrindas jį atnaujinti.Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, atsižvelgusi į pareiškėjos išdėstytus argumentus dėl skundo padavimo termino praleidimo, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 panaikinimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja terminą skundui dėl minėto akto paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdama aktyvių veiksmų ir delsdama jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja iš esmės nepagrindė ir byloje nėra įrodymų, kad aplinkybės, jog pareiškėja 2017 m. kovo mėn. pagimdė sūnų, kurį maitino krūtimi, turi dar du mažamečius vaikus, o gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, objektyviai sukliudė pareiškėjai pačiai arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka, siekiant apginti galbūt pažeistas jos teises. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 apskundimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių kreipėsi tik 2017 m. spalio 6 d. (b. l. 53–54), t. y. jau gana ženkliai praleidusi skundo dėl minėto Sprendimo padavimo terminą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Tai, kad skundas teismui dėl minėto Sprendimo buvo pateiktas per 30 dienų nuo antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai šioje administracinėje byloje, o antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjai paskirtas advokatas tuo metu teisinę pagalbą, pareiškėjos teigimu, teikė 96 asmenims, minėtos išvados nepaneigia ir taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju terminas skundui dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog vien tik didelis asmens ar jo atstovo užimtumas nelaikytinas termino praleidimą pateisinančia aplinkybe, nes tai yra subjektyvi priežastis, susijusi su asmens nerūpestingumu (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1050-520/2015, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017 ir kt.). Be to, byloje nėra jokių pareiškėjos atstovo itin didelį užimtumą skundo dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 panaikinimo rengimo metu patvirtinančių įrodymų.Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjos praleisto termino skundui dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2017 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. V2-187 panaikinimo paduoti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atitinkamai skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasGintaras KryževičiusRičardas Piličiauskas