Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-260/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
2-260/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „RBG“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-260/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2; 121.13; 93.2.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RBG“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pagal Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RBG“ (civilinės bylos Nr. B2-240-71/2009).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. spalio 13 d. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą UAB „RBG“, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jonvita“.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovą Telšių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikti atsakovo UAB „RBG“ pelno nuostolių ataskaitą, balansą už 2008 metus bei nurodyti už kokį laikotarpį susidarė skola.

Šalies argumentai

Ieškovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. lapkričio 14 d. patikslintu pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą UAB „RBG“, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jonvita“. Ieškovas nurodė, kad įmonės mokestinė nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetams ir fondams 2008 m. spalio 14 d. sudaro 101 435,66 Lt ir 16 746,01 Lt delspinigių, viso 118 181,67 Lt. Įmonė mokesčių nemokėjo daugiau kaip 3 mėnesius, todėl jai prašoma iškelti bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „RBG“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita“.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „RBG“ 2008 m. gruodžio 29 d. prašymu prašė teismą atnaujinti nutarties apskundimo terminą ir suteikti galimybę paduoti atskirąjį skundą. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nutraukti bankroto bylą UAB „RBG“.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi nurodė atsakovui pašalinti prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti trūkumus - įpareigojo atsakovą UAB „RBG“ pateikti įrodymus, patvirtinančius teismo procesinių dokumentų gavimo laiką.

Teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi (skundžiama nutartis) iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „RBG“ , o bankrutuojančios UAB „RBG“ administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita“.

Nutartyje nurodoma, jog UAB „RBG“ mokestinė nepriemoka 2008 m. spalio 14 d. sudarė 101 435,66 Lt ir 16 746,01 Lt delspinigių, iš viso atsakovas skolingas ieškovui 118 181,67 Lt. Atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas įkeistas bankui. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie atsakovo sumokėtas įmokas matyti, kad 2008 m. liepos 4 d. buvo sumokėta 1 091,24 Lt, o 2008 m. liepos 25 d. buvo sumokėta 20 000 Lt. Faktas, jog įmonė veiklos nevykdo, rodo atsakovo vengimą atsiskaityti su valstybės mokesčių administratoriumi. Nurodytu terminu atsakovas finansinių įsipareigojimų neįvykdė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad atsakovas yra nemokus ir dėl šios priežasties nemoka mokesčių. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „RBG“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti, todėl esant šioms aplinkybėms nuspręsta, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „RBG“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį ir nutraukti bankroto bylą. Skunde rašoma:

Teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nevisiškai ištyrė ir neteisingai įvertino bylos įrodymus. Teismas padarė nepakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar jo nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas kreipėsi į antstolių kontorą dėl skolos išieškojimo, o vėliau pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėdamas tikslo išieškoti įsiskolinimą per antstolių kontorą, esant pakankamai įmonės turto padengti įsiskolinimą. Atsakovo nuosavą kapitalą sudaro 1 304 959 Lt. Teismas be pagrindo nusprendė, jog įmonė neatlieka mokėjimų ir yra nemoki. UAB „RBG“ akcijas 2008 m. sausio 21 d. nupirko nauja akcininkė. Įmonės įstatinį kapitalą sudaro 1 304 959 Lt, kilnojamojo turto vertė - 243 667,94 Lt, o įsipareigojimas ieškovui yra 118 181,67 Lt. Šį įsiskolinimą galima išieškoti parduodant kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą dalimis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įmonė nevykdo veiklos. Įmonė nuomoja kilnojamąjį turtą ir iš gautų pajamų moka mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams, kitus privalomus mokėjimus, atsiskaito su savo tiekėjais. Atsakovo skola (118 181,67 Lt) yra nedidelė, vertinant tai, jog įmonės nekilnojamojo turto vertė 1 304 959 Lt, o įmonė taip pat disponuoja ir kilnojamuoju turtu, kurio vertė 243 667,94 Lt. Teismas buvo informuotas apie atsakovo turtą, tačiau neatsižvelgė į šią aplinkybę, nors įsiskolinimo padengimas yra įmanomas per antstolių kontorą. Ieškovas kreipėsi į antstolių kontorą, tačiau antstolio darbuotojai nebuvo atvykę į įmonę. Atsakovo turtas keletą kartų viršija įsiskolinimą, todėl teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, pažeidė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 5 dalies nuostatas. Įmonė nėra nemoki, neturi įsiskolinimų įmonės darbuotojams, viešai nepaskelbė, kad negali atsiskaityti, vykdyti savo įsipareigojimų, įmonės turtas keletą kartų viršija įsiskolinimą. Įmonei reikalingas ilgesnis laiko tarpas atsiskaityti su ieškovu. Įmonė vykdo tam tikrą veiklą, darbuotojams mokamas darbo užmokestis, valstybei mokami mokesčiai. Iškėlus bankroto bylą darbuotojai liks be darbo. Iš nuomos gautomis pajamomis įmonė atsiskaito su kreditoriais, todėl nėra pagrindo įmonei kelti bankroto bylą bei daryti išvadą, jog įmonė yra nemoki. Teismas nepagrįstai nepakeitė netinkamo atsakovo atstovo tinkamu. Įmonei nebuvo suteikta teisė apsiginti, todėl teismas pažeidė įmonės, jos vienintelio akcininko, įmonės darbuotojų teises. Teismas pažeidė lygybės įstatymui principą, neatsižvelgė į įstatyme nustatytus civilinio proceso tikslus. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį buvo pažeistos atsakovo teisės.

Atsiliepimas

Ieškovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atsakovo UAB „RBG“ atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti. Atsiliepime rašoma, kad apeliantas, nurodęs, jog, nevykdydamas veiklos sugebėjo sumokėti 21 091,24 Lt, klaidina teismą, nes už jį 20 000 Lt sumokėjo kitas mokesčių mokėtojas. Apeliantas nemoka deklaruotų mokesčių valstybei už kilnojamojo turto nuomą. Apeliantas nevykdo jokios veiklos, išskyrus kilnojamojo turto nuomą. 2009 m. vasario 17 d. apelianto mokestinė prievolė sudaro viso 119 512 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino pateiktus dokumentus ir ieškovo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, kuria UAB „RBG“ iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės bankroto administratorius, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, peržengia apeliacijos ribas (CPK 320 str.), nes to reikalauja viešas interesas susidariusioje bylos situacijoje.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje ir kad bet kurį byloje priimtą pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad „kiekvienu baigiamuoju teismo aktu atitinkamoje byloje yra įvykdomas teisingumas“ ir kad „atitinkamoje byloje priimtas baigiamasis teismo aktas - tai vienas teisės taikymo aktas, kuriuo ta byla yra užbaigiama“. Įstatymu negalima nustatyti kokio nors baigtinio bylų, kuriose teismui (apeliacinės instancijos teismui taip pat) leidžiama apginti viešąjį interesą (inter alia peržengiant apeliacinio skundo ribas), sąrašo arba bylų, kuriose teismui neleidžiama apginti viešojo intereso (inter alia peržengiant apeliacinio skundo ribas), sąrašo, todėl padaryta išvada, jog „CPK 320 straipsnio 2 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatyta bendrosios taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išimtis reiškia, kad apeliacinės instancijos teismui neleidžiama apsaugoti viešojo intereso sprendžiant tam tikrų, šioje dalyje nenurodytų, kategorijų bylas. Tai sudaro prielaidas apeliacinės instancijos teismui tokiose bylose priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas ir kuriuo būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės“. Konstatuota, kad „CPK 320 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams“.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog bankroto bylų nagrinėjimas susijęs ir su viešojo intereso gynimu, siekiant apsaugoti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2A-505/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2–966/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-969/2008 ir pan.). Bankroto bylos bei jose nagrinėjami klausimai priskirtini prie viešąjį interesą sudarančių bylų kategorijų, taigi skundo ribų gali būti nepaisoma (CPK 320 str., 3 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė iškelti UAB „RBG“ bankroto bylą, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jonvita“ (b. l. 1-3, 27, 30-32). Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „RBG“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita“ (b. l. 88-89). Iš teismo lydraščio matyti, jog teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties nuorašai išsiųsti 2008 m. gruodžio 16 d. (b. l. 90). Šiaulių apygardos teisme 2008 m. gruodžio 30 d. buvo gautas atsakovo UAB „RBG“ prašymas atnaujinti teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties apskundimo terminą ir suteikti atsakovui galimybę paduoti skundą (b. l. 97-98). Tą pačią dieną teisme gautu atsakovo UAB „RBG“ atskiruoju skundu buvo prašoma panaikinti teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį ir nutraukti UAB „RBG“ bankroto bylą (b. l. 99-104). Teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi įpareigojo atsakovą UAB „RBG“ iki 2009 m. sausio 15 d. pašalinti prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti trūkumus - pateikti teismui voką, įrodantį procesinių dokumentų (2008 m. gruodžio 10 d. nutarties nuorašo) gavimą (b. l. 112). Bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą teismas ketino svarstyti 2009 m. sausio 16 d. posėdyje, bet jį atidėjo tuo pagrindu, jog atsakovas nebuvo pašalinęs 2009 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų (b. l. 129-130). Teismas 2009 m. sausio 21 d. posėdyje pakartotinai iš esmės nagrinėjo klausimą dėl ieškovo prašymo iškelti atsakovui bankroto bylą ir atidėjo teismo procesinio sprendimo tuo klausimu priėmimą ir paskelbimą 2009 m. sausio 22 d. (b. l. 135-136). Teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi (skundžiama nutartis) iškėlė UAB „RBG“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita“ (b. l. 137-138, 141).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „RBG“ yra išspręstas dviem savarankiškomis teismo nutartimis (2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi ir 2009 m. sausio 22 d. nutartimi), kurios savo turiniu iš esmės yra analogiškos. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, jog teismo priimta ankstesnė - 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis negaliotų ar būtų panaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog priimant skundžiamą teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „RBG“ ir paskiriant bankrutuojančios įmonės administratorių UAB „Jonvita“, antrą kartą buvo išspręstas procesinis klausimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundžiama teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis laikytina neteisėta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „RBG“, pateikdamas prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties, siekė inicijuoti ankstesnės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė atsakovui UAB „RBG“ pašalinti prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą trūkumus (įpareigojo pateikti teismui voką, įrodantį procesinio dokumento – 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties nuorašo gavimą), tačiau vėliau įstatymo nustatyta tvarka neišsprendė atsakovo prašymo atnaujinti procesinį terminą, taip pat neišsprendė atsakovo atskirojo skundo dėl teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo klausimo, tai yra neatliko įstatyme nustatytų procesinių veiksmų atsakovui inicijavus apeliacinį procesą dėl teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties iškelti bankroto bylą.

Nurodytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „RBG“ ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo naikintina. Pirmosios instancijos teismas turi įstatymo nustatyta tvarka išspręsti atsakovo UAB „RBG“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą (CPK 315-317, 334-335, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti.

Nurodyti pirmosios instancijos teismui įstatymo nustatyta tvarka išspręsti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RBG“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo klausimą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis