Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Corporate Property Holding“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo, kuriuo atsakovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos sistema“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama įmone, taip pat patvirtinti šios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai (civilinės bylos Nr. B2-32-259/2008).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2000 m. lapkričio 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Medicinos sistema“ bankroto bylą.

Kauno apygardos teismas 2001 m. birželio 4 d. sprendimu BUAB „Medicinos sistema“ pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto bei patvirtino galutinius kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. balandžio 16 d. nutartimi šis sprendimas panaikintas ir pirmosios instancijos teismui byla perduota nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nutarė BUAB „Medicinos sistema“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 2 d. nutartimi teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartimi pakeistas UAB „Medicinos sistema“ bankroto administratorius ir juo paskirta UAB „Valnetas“.

Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu (skundžiamas sprendimas) BUAB „Medicinos sistema“ pripažinta bankrutavusia ir nuspręsta ją likviduoti, taip pat patvirtinti BUAB „Medicinos sistema” kreditorių reikalavimai, tarp jų BAB „Inkaras“ - 74 786 325,37 Lt, AB Turto banko, atstovaujančio Finansų ministeriją - 60 279 278 Lt dydžio finansiniai reikalavimai.

Sprendime nurodoma, jog per 6 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo nebuvo priimta teismo nutartis dėl kitų bankroto procedūrų taikymo šioje byloje ir teismas šio termino nepratęsė, todėl BUAB „Medicinos sistema“ likviduotina dėl bankroto. Svarstydamas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo teismas sprendė, kad BAB „Inkaras“ 74 786 325,37 Lt kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. Kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. vasario 22 d. nutartimis. Finansų ministerija ir AB Turto bankas, administruodami su valstybės garantija išduotas paskolas sutiko, kad pagal 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 89 ir pagal 1995 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartį Nr. 101 akcinei bendrovei „Inkaras“ suteiktos lėšos būtų perduotos UAB „Medicinos sistema“. Kadangi perduotas lėšas UAB „Medicinos sistema“ naudojo kaip savarankiškas juridinis asmuo ir ūkio subjektas (tai patvirtina UAB „Medicinos sistema“ įstatai), tai už prievoles atsako savarankiškai. Turtas, reorganizavus AB „Inkaras“ ir įsteigus UAB „Medicinos sistema“, buvo perduotas pastarajai bendrovei, tačiau paskolų sutartys jos vardu nebuvo perrašytos, pagal ją buvusių įsipareigojimų bendrovė neperėmė, todėl už tai BUAB „Medicinos sistema“ turi atsakyti turto perdavėjui BAB „Inkaras“. Teismas nesivadovavo ir atmetė trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ motyvus dėl BAB „Inkaras“ kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo, kadangi bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai visiškai pagrindžia BAB „Inkaras“ 74 786 325,37 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismo manymu, Finansų ministerijos pareikštas kreditorinis reikalavimas už 60 279 278 Lt sumą yra pagrįstas ir patvirtintinas. Jis buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. vasario 22 d. nutartimis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta naujų įrodymų, kad šis reikalavimas būtų nepagrįstas ar nuginčytas. Teismas nesivadovavo ir atmetė trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ išdėstytus motyvus dėl Finansų ministerijos reikalavimo nepagrįstumo, kadangi bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia Finansų ministerijos 60 279 278 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas taip pat nusprendė patvirtinti kitų kreditorių reikalavimus, dėl kurių ginčo byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad ginčytinų, nepagrįstų kreditorinių reikalavimų administratorius nenurodė.

Trečiasis asmuo UAB „Corporate Property Holding“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinti BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos finansiniai reikalavimai. Esant pagrindui atmesti nurodytų asmenų kreditorinius reikalavimus - panaikinti visą sprendimą, o bankroto bylą nutraukti. Skunde rašoma:

Teismas, įtraukdamas BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos finansinius reikalavimus į kreditorių sąrašą, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Teismas neišdėstė įrodymų, kurių pagrindu padarė išvadą, jog BUAB „Medicinos sistema“ skolinga Finansų ministerijai daugiau kaip 60 milijonų litų, išskyrus paminėjimą teismų nutarčių, kurios nelaikytinos įrodymais. Teismo posėdyje apelianto atstovas pateikė įrodymus, kurie patvirtino aplinkybes, jog Finansų ministerijos finansinis reikalavimas neturi būti tvirtinamas, tačiau teismas neargumentavo, kodėl šie įrodymai yra atmestini, taip pat nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis darė išvadą, kad Finansų ministerijos reikalavimas pagrįstas. Teismas, patvirtindamas BAB „Inkaras“ finansinį reikalavimą ir nurodydamas argumentus, jog BUAB „Medicinos sistema“ bendrovės „Inkaras“ įsipareigojimų neperėmė, bet tuo pačiu patvirtindamas Finansų ministerijos reikalavimą, grindžiamą aplinkybe, jog UAB „Medicinos sistema“ perėmė tuos įsipareigojimus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tos pačios aplinkybės negali būti ir neigiamos, ir teigiamos. Teismas, vertindamas apelianto išdėstytas aplinkybes ir įrodymus pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, negalėjo padaryti išvados, jog BUAB „Medicinos sistema“ yra skolinga Finansų ministerijai daugiau kaip 60 milijonų litų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus. Byloje nėra ir Finansų ministerija nepateikė teismui 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutarties, iš kurios kildinamas finansinis reikalavimas. Auditoriai nusprendė, jog BUAB „Medicinos sistema“ nėra skolinga Finansų ministerijai pagal prievoles, atsiradusias iš 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutarties, sudarytos su „Overland Trust Bank“. Finansų ministerijos reikalavimas patvirtintas nepagrįstai. Kauno apygardos teismas 2001 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino Finansų ministerijos reikalavimą tik dėl 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 89, tačiau dėl tos pačios paskolos sutarties toje pačioje nutartyje teismas patvirtino reikalavimą ir BAB „Inkaras“. Apygardos teismas vieną finansinį reikalavimą patvirtino dviems skirtingiems kreditoriams - BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijai. Ta pati skola negali būti visa apimtimi patvirtinta dviem kreditoriams. Finansų ministerijos reikalavimas negalėjo būti patvirtintas, kadangi jis yra patvirtintas BAB „Inkaras“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. vasario 22 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė reikalavimus, kurie jau yra patvirtinti BAB „Inkaras“ bankroto byloje. Be to, iš teismo motyvų darytina išvada, jog Finansų ministerijos reikalavimas, kuris patvirtintas BAB „Inkaras“ bankroto byloje, turėjo būti netvirtinamas BUAB „Medicinos sistema“ bankroto byloje. Teismas negalėjo patvirtinti ir Finansų ministerijos reikalavimo, kildinamo iš 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp gamybinio susivienijimo „Medtechnika“ ir Šveicarijos „Overland Trust Bank“. Nėra duomenų, jog tokia sutartis apskritai egzistavo. UAB „Medicinos sistema“ neprisiėmė įsipareigojimų pagal susivienijimo „Medtechnika“ prievoles. Auditoriai padarė išvadą, kad BUAB „Medicinos sistema“ nėra skolinga Finansų ministerijai pagal 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutartį, sudarytą su „Overland Trust Bank“. AB „Inkaras“ 1997 m. balandžio 1 d. priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog steigiamai UAB „Medicinos sistema“ perduodamas tik turtas. Pagal UAB „Medicinos sistema“ steigimo metu galiojusius teisės aktus civilinės teisės ir pareigos galėjo atsirasti tik 1964 m. CK 4 straipsnyje nurodytais pagrindais, tačiau byloje nėra nustatytas juridinis faktas, dėl kurio UAB „Medicinos sistema“ tapo skolinga Finansų ministerijai. Turtas, įsigytas panaudojant „Overland Trust Bank“ 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutartimi paskolintas lėšas, nepriklausė AB „Inkaras“, todėl ir su šiuo turtu susiję įsipareigojimai negalėjo būti perduoti UAB „Medicinos sistema“. Teismo sprendimas neaiškus ir dviprasmiškas, todėl negali būti laikomas teisėtu. Neaišku, koks finansinis reikalavimas patvirtintas. Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nutartis taip pat yra neaiški, nes jos motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys prieštarauja viena kitai. BAB „Inkaras“ reikalavimas patvirtintas nepagrįstai. Teismas be pagrindo nurodė, kad reorganizavus AB „Inkaras“ ir įsteigus UAB „Medicinos sistema“, turtas buvo perduotas pastarajai bendrovei, bet paskolų sutartys jos vardu nebuvo perrašytos, buvusių įsipareigojimų bendrovė neperėmė, todėl UAB „Medicinos sistema“ turi atsakyti turto perdavėjui BAB „Inkaras“. Turto dalies, kurio savininkas buvo AB „Inkaras“, perdavimas UAB „Medicinos sistema“, turi būti laikomas dovanojimu. Turto perdavimas neperimant turto perdavėjo įsiskolinimų nėra pagrindas, dėl kurio gali kilti turtą gavusio asmens atsakomybė prieš turto perdavėją.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Medicinos sistema“ prašo skundžiamą teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patvirtinti BAB „Inkaras“ ir AB Turto banko, atstovaujančio Finansų ministerijos interesus, finansiniai reikalavimai, panaikinti bei priimti šioje dalyje naują sprendimą. Atsiliepime rašoma:

Teismas, spręsdamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto klausimą, privalo dar kartą įvertinti bei, esant reikalui, patikslinti anksčiau patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teismas nevertino trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ ir BUAB „Medicinos sistema“ bankroto administratoriaus išdėstytų abejonių dėl BAB „Inkaras“ ir AB Turto banko reikalavimų pagrįstumo. Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, turi būti aktyvus ir išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas turėjo nustatyti, ar BAB „Inkaras“ ir AB Turto bankas iš tikrųjų turi reikalavimo teisę į atsakovą BUAB „Medicinos sistema“, ar byloje yra pateikti šių teisių atsiradimą patvirtinantys įrodymai. Teismas 2001 m. sausio 9 d. nutartimi tvirtindamas ginčijamą BAB „Inkaras“ 49 832 565,94 Lt dydžio finansinį reikalavimą sutiko su 2000 m. gruodžio 29 d. BAB „Inkaras“ bankroto administratoriaus rašte nurodytu šios reikalavimo teisės atsiradimo faktiniu pagrindu, tai yra, jog minėtas reikalavimas neva atsirado iš 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 89 ir 1995 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutarties Nr. 101. Sutarčių pakeitimų, kurių pagrindu UAB „Medicinos sistema“ būtų tapusi minėtų sutarčių šalimi ir AB „Inkaras“ skolininke ar vietoje AB „Inkaras“ būtų prisiėmusi iš šių sutarčių kylančius įsipareigojimus, BUAB „Medicinos sistema“ bankroto administratorius nėra gavęs, tokių įrodymų nėra ir byloje. Net jeigu UAB „Medicinos sistema“ steigimo metu AB „Inkaras“ investavo nurodytą 49 832 565,94 Lt sumą, BAB „Inkaras“ negali būti laikoma BUAB „Medicinos sistema“ kreditoriumi, kadangi už šią pinigų sumą gavo visas steigiamos bendrovės akcijas. Likviduojamos bendrovės akcininkai į bendrovės turtą turi teisę pretenduoti tik tuomet, jeigu sumokėjus mokesčius, atsiskaičius su kreditoriais ir darbuotojais, lieka akcininkams dalintino bendrovės turto. Teismo 2001 m. sausio 9 d. nutarties motyvai, kurių pagrindu patvirtintas AB Turto banko kreditorinis reikalavimas, yra prieštaringi: teismas nurodė, kad AB Turto banko reikalavimas tvirtinamas dalinai tik dėl likusios trečiosios - 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 89, tačiau AB Turto banko reikalavimą patvirtino ne 46 122 355,16 Lt sumai, kurią 2000 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 52-3785 nurodė pats AB Turto bankas, o didesnei – 60 279 278 Lt sumai. Teismas BUAB „Medicinos sistema“ bankroto byloje patvirtino dviejų skirtingų kreditorių reikalavimus, kildinamus iš to paties teisinio pagrindo – 1995 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutarties Nr. 89 ir iš esmės apimančius tą pačią pinigų sumą. AB „Inkaras“ reorganizavimo metu naujai steigiamai UAB „Medicinos sistema“ buvo perduotas AB „Inkaras“ balansinėse ir užbalansinėse sąskaitose esantis turtas, tačiau apie tai, kad UAB „Medicinos sistema“ būtų buvę perduoti kokie nors su šiuo turtu susiję įsipareigojimai, šiame akte neužsimenama. 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutarties pagrindu įsigyti įrenginiai nepriklausė nuosavybės teise AB „Inkaras“, todėl jei šis turtas nepriklausė AB „Inkaras“, atsakovas BUAB „Medicinos sistema“, perimdamas šį turtą saugoti, negalėjo perimti su šiuo turtu susijusių įsipareigojimų.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ apeliacinį skundą tretieji asmenys Finansų ministerija ir AB Turto bankas prašo trečiojo asmens skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma:

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vienas ir tas pats Finansų ministerijos reikalavimas yra patvirtintas skirtingiems kreditoriams. Finansų ministerijos 60 279 278 Lt reikalavimas, patvirtintas Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nutartimi, atsirado pagal 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp gamybinio susivienijimo „Medtechnika“ ir „Overland Trust Bank“. Teismas 2001 m. sausio 9 d. nutarties motyvuose pasisakydamas dėl Finansų ministerijos reikalavimo, padarė rašymo klaidą, nurodydamas, jog AB Turto banko finansinis reikalavimas tvirtinamas dalinai tik dėl likusios trečiosios 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 89. AB Turto banko 2000 m. gruodžio 29 d. prašyme Nr. 52-3785 BUAB „Medicinos sistema“ administratoriui dėl reikalavimų patvirtinimo, trečiąja sutartimi pagal eilę nurodoma būtent 1989 m. birželio 23 d. sutartis, o ne 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartis Nr. 89, kuri minima pirmąja. Teismas, tvirtindamas Finansų ministerijos reikalavimą, jį kildino iš 1989 m. birželio 23 d. paskolos sutarties, o ne iš 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 89. Finansų ministerijos reikalavimas BUAB „Medicinos sistema“ bankroto byloje yra pagrįstas ir patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Tikrieji ieškovo, atsakovo bei trečiojo asmens – Finansų ministerijos ketinimai buvo perduoti naujai steigiamai bendrovei UAB „Medicinos sistema“ ne tik vyriausybinės programos įgyvendinimo metu AB „Inkaras“ sukauptą turtą, bet ir su tuo susijusius finansinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes neatitinka CPK reikalavimų, keliamų teismo procesinių sprendimų turiniui.

Trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje neįvertinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, neišdėstyti argumentai, kurias remiantis buvo netirti ar atmesti kiti įrodymai, nenurodyti teisės aktai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai leidžia pagrįstai abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Konstatuodamas, kad BAB „Inkaras“ 74 786 325,37 Lt kreditorinis reikalavimas ir Finansų ministerijos, atstovaujamos AB Turto banko, 60 279 278 Lt kreditorinis reikalavimas yra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, jog tokio dydžio šių kreditorių reikalavimai patvirtinti Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. vasario 22 d. nutartimi. Reikia patikslinti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2001 m. vasario 22 d. nutartimi ne tvirtino kreditorinius reikalavimus, o tik patikrino ir įvertino apskųstos Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nutarties dalies dėl kai kurių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad BUAB „Medicinos sistema“ bankroto byla iškelta 2000 m. lapkričio 22 d., todėl šios įmonės bankroto procedūrų vykdymą ir jų užbaigimą reglamentuoja 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. VIII-270 (toliau – 1997 m. ĮBĮ), galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., normos. 1997 m. ĮBĮ 15 straipsnio 4 dalies 9 punktas įpareigoja teismo paskirtą bankrutuojančios įmonės administratorių pagal įmonės turimus dokumentus ir kreditorių pareikštus reikalavimus sudaryti visų žinomų įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti. Nepriklausomai nuo to, kad kreditorių reikalavimų sąrašas ir tų reikalavimų apimtys patvirtintos teismo nutartimi, pagal 1997 m. ĮBĮ 37 straipsnio 1 ir 3 dalis teismas, priimdamas sprendimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto, teismo sprendime turi nurodyti kiekvieno kreditoriaus patvirtintą finansinių reikalavimų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2002). Vadinasi, pagal 1997 m. ĮBĮ nuostatas ta aplinkybė, kad bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai jau buvo patvirtinti teismo nutartimi, neatima iš kitų bankroto byloje dalyvaujančių asmenų teisės ginčyti to ar kito kreditoriaus įtraukimą į kreditorių sąrašą ir jo kreditorinio reikalavimo (ar jo dalies) patvirtinimą, o iškilus ginčui dėl patvirtintų kreditorinių reikalavimų, nepašalina teismo pareigos prieš priimant sprendimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir tvirtinant galutinius finansinius reikalavimus - iš esmės patikrinti ir įvertinti ginčijamų kreditorinių pretenzijų pagrįstumą. Tą akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. kovo 2 d. nutartyje šioje bankroto byloje (t. 4, b. l. 208-210), be kita ko, nurodęs, kad 1997 m. ĮBĮ 37 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos įpareigoja teismą nurodyti sprendime kiekvieno įmonės kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų sumą, nepriklausomai nuo to, kad kreditorių reikalavimų sąrašas ir tų reikalavimų apimtys patvirtintos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, ir tik įvertinus byloje surinktus įrodymus gali būti daroma išvada dėl ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Taigi faktas, kad BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusia 2001 m. sausio 9 d. nutartimi, šiame bankroto bylos nagrinėjimo etape (svarstant dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama) savaime neįteisina patvirtintų reikalavimų (jų dalies) galutinumo ir teisiškai nekliudo dar kartą patikrinti bei įvertinti šiuos reikalavimus, jeigu dėl kokių nors aplinkybių jie pradedami ginčyti ar jų pagrįstumas sukelia pagrįstų abejonių.

Lietuvos apeliacinis teismas paminėtoje 2004 m. kovo 2 d. nutartyje, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą turi būti išnagrinėtos trečiojo asmens UAB ,,Corporate Property Holding” iškeltos ginčytinos aplinkybės dėl BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos kreditorinių reikalavimų, ir tik po to spręstina dėl ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo bei jų patvirtinimo priimant teismo sprendimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto. Atsakovo BUAB „Medicinos sistema“ atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko tų veiksmų, kuriuos padaryti nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. kovo 2 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nes visiškai nevertino bankroto administratoriaus ir trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ pateiktų įrodymų ir išsakytų abejonių dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų, apsiribodamas tik formaliu konstatavimu, jog tais įrodymais nėra pagrindo vadovautis.

Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šių aplinkybių buvimas ar nebuvimas konstatuojamas remiantis šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktais įrodymais. Teismo sprendimo pagrįstumas inter alia priklauso nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Apie tai sprendžiama analizuojant motyvuojamąją teismo sprendimo dalį, kurioje teismas, išnagrinėjęs bylą, privalo išdėstyti padarytų išvadų motyvus, pagrįstus faktiniu ir teisiniu įrodymų turinio įvertinimu. CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai reikalauja motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje išdėstyti ir įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Vadinasi, be teisinių argumentų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), pirmosios instancijos teismo sprendime turi būti išdėstyti ir faktiniai argumentai, t. y. išsamus kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis įvertinimas. Teismo sprendime nepakanka apsiriboti vien tik mechanišku įrodymų išvardijimu. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti pateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę. Iš šios sprendimo dalies turi būti aišku, kodėl vienas ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas – nenustatytomis, o tai leidžia nustatyti, ar teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykį, t.y. ar teisiškai tinkamai įvertino ginčo šalių pareikštus reikalavimus. Įvertinus Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamąją dalį akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą nurodytų CPK reikalavimų nesilaikė. Aplinkybės, kurias teismas laikė nustatytomis, nėra pagrįstos nei įrodymų išvardijimu, nei jų turinio analize bei įvertinimu. Niekuo nemotyvuotas teismo teiginys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta naujų įrodymų, jog Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas esąs nepagrįstas ar nuginčytas. Teismas tik formaliai nurodė, kad nesivadovauja trečiojo asmens UAB „Corporate Property Holding“ išdėstytais motyvais dėl BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos kreditorinių reikalavimų nepagrįstumo, šią poziciją išreikšdamas nuoroda, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai pagrindžia šių kreditorių finansinius reikalavimus. Neaišku, kokiais sprendime paminėtais rašytiniais įrodymais (jų visiškai neįvardijus) pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų. Tokie įrodymai ne tik neišvardinti, bet ir visiškai netirti teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d. reikalavimas). Bet kokios žinios, įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, negali būti teismo panaudojamos galutinėms teisinėms išvadoms padaryti priimant byloje sprendimą (jos negali būti teismo išvadų, nurodytų sprendime, pagrindu). Teismo sprendime nepakanka nurodyti, kad vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta. Bylos esmė bus atskleista tik tuo atveju, jeigu teismas pagrįs įsitikinimą, kodėl jis remiasi vienais įrodymais darydamas teisines ir faktines išvadas, ir kodėl atmeta kitus įrodymus. Kiekvienam reikalavimui būtina pateikti faktinį ir teisinį įvertinimą. Sprendimo motyvai turi būti išsamūs, todėl teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų nurodymu ar išvardijimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienas aplinkybes teismas laiko nustatytomis, o kitas – nenustatytomis. Kadangi Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendime apsiribota tik formalia nuoroda į byloje esančius rašytinius įrodymus, neatskleidžiant nei jų turinio, nei įrodomosios reikšmės, darytina išvada, kad šio teismo padarytos išvados negrindžiamos faktiniais argumentais, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, nes teismo sprendimas laikomas motyvuotu tik tokiu atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius, ir teisinius argumentus (conditio sine qua non). Teismo sprendimas yra teisėtas tik tada, kai teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko ir nepažeidžia procesinių teisės normų. Nesant išsamių motyvų (teisinių ir faktinių argumentų), kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos patvirtintų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, pripažintina, kad dėl šio procesinės teisės normos pažeidimo priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

1997 m. ĮBĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas sprendime dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir paskelbimo likviduojama dėl bankroto turi būti nurodoma kiekvieno kreditoriaus patvirtinta finansinių reikalavimų suma. Vadinasi, galutinių kreditorinių reikalavimų nurodymas, esant būtinumui dar kartą patikrinus ir įvertinus jų pagrįstumą, yra sudėtinė ir neatskiriama teismo sprendimo, priimamo pagal 1997 m. ĮBĮ 37 straipsnį, dalis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais dėl apskųsto sprendimo motyvų nebuvimo tvirtinant ginčijamus BAB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos kreditorinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o bankroto byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Bankroto bylas nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises ir teisėtus interesus. Teisingai nustatyti ginčijamų kreditorinių reikalavimų (jų dalies) pagrįstumą įmanoma tik išsamiai išsiaiškinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes dėl šių reikalavimų susidarymo kilmės, pagrindų, pobūdžio ir jų dydžio, visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje pateiktus tuo klausimu įrodymus, tiesiogiai susijusius su įrodinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, be kita ko, analizuotinos ir vertintinos šios aplinkybės:

1) Finansų ministerijos 2000 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1301-22-0007365/0005483 BAB „Inkaras“ administratoriui buvo teikiama patikslinta finansinė pretenzija (t. 1, b. l. 7-8). Čia pažymėta, kad AB „Inkaras“ bankroto bylos iškėlimo dieną (2000 m. vasario 21 d.) ši bendrovė skolinga Finansų ministerijai 116 452 605,63 Lt, kad reikalavimas susidaro pagal paskolų sutartis ir valstybės garantuotą Šveicarijos Overland Trust banko paskolą. Rašte nurodyta, kad Finansų ministerija ir AB „Inkaras“ pasirašė keletą paskolos sutarčių, tarp jų 1995 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. 89 (5 692 875 JAV dolerių paskola) ir 1995 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 101 (407 125,67 JAV dolerių paskola). Pagal šias dvi sutartis paskolos skirtos medicinos projektui užbaigti bei pirmajai paskolos Overland Trust banko įmokai padengti. Iš rašto matyti, kad į bendrą Finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo apimtį AB „Inkaras“ bankroto bylos iškėlimo dieną buvo įskaityti šie finansiniai įsipareigojimai: a) pagal 1995 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. 89 – 46 122 355,16 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių; b) pagal 1995 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 101 – 3 710 210,68 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių; c) pagal skolinius įsipareigojimus dėl įrengimų, įsigytų už Šveicarijos Overland Trust banko paskolą, kurią bankui sumokėjo Finansų ministerija, kaip valstybės garantijos vykdytoja - 50 546 250,61 Lt.

Kauno apygardos teismas 2000 m. gegužės 30 d. nutartyje dėl BAB „Inkaras“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo (t. 1, b. l. 5) nurodė, kad netvirtina Finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo dalies už 50 546 250,61 Lt, nes nepakanka dokumentų šios reikalavimo dalies pagrįstumui patikrinti. Teismas likusią Finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo dalį (įskaitant ir pagal 1995 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. 89 – 46 122 355,16 Lt bei pagal 1995 m. rugsėjo 2 d. sutartį Nr. 101 – 3 710 210,68 Lt) pripažino pagrįsta paskolų sutartimis tarp AB „Inkaras“ ir Finansų ministerijos. Šia nutartimi nepatvirtintos kreditorinio reikalavimo dalies įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sąrašą klausimą BAB „Inkaras“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas nutarė atidėti vėlesniam posėdžiui. BUAB „Medicinos sistema“ bankroto byloje nesiaiškinta, kaip BAB „Inkaras“ bankroto byloje vėliau buvo išspręstas Finansų ministerijos finansinės pretenzijos dalies už 50 546 250,61 Lt, kuri nurodyta ministerijos 2000 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 1301-22-0007365/0005483, tvirtinimo klausimas. Šią aplinkybę tikslinga išsiaiškinti, o tam reikalingi atitinkami duomenys iš tame pačiame teisme nagrinėtos BAB „Inkaras“ bankroto bylos. Pažymėtina, kad Finansų ministerija 2000 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 1301-14/0023416 (t. 1, b. l. 130) tikslino reikalavimą, kildinamą iš garanto prievolių pagal Šveicarijos Overland Trust banko paskolą įvykdymo, prašydama BAB „Inkaras“ bankroto byloje patvirtinti jau 60 279 278,13 Lt dydžio finansinį reikalavimą (vietoje 50 546 250,61 Lt dydžio, nurodyto 2000 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 1301-22-0007365/0005483);

2) tikslinga išsiaiškinti ir įvertinti, kodėl Finansų ministerijos reikalavimų administravimą perėmęs AB Turto bankas 2000 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 52-3785 BUAB „Medicinos sistema“ administratoriui dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (t. 1, b. l. 74-75), pareiškė tokias pačias finansines pretenzijas, kokios buvo prieš tai Finansų ministerijos adresuotoje BAB „Inkaras“ 2000 m. balandžio 20 d. pretenzijoje. Tai susiję su kreditoriniais reikalavimais, kildinamais iš aukščiau minėtų 1995 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties Nr. 89, 1995 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutarties Nr. 101 ir skolinių įsipareigojimų pagal 1989 m. birželio 23 d. sutartį dėl paskolos iš Šveicarijos Overland Trust banko. Šiuo atveju būtina išsiaiškinti ir įvertinti, kodėl pretenzijos dėl tų pačių Finansų ministerijos kreditorinių reikalavimų buvo reiškiamos (dubliuojamos) dviem bankrutuojančioms įmonėms – BAB „Inkaras“ ir BUAB „Medicinos sistema“. Pažymėtina, kad prieš iškeliant bankroto bylą UAB „Medicinos sistema“, šios įmonės administracijos pateiktame kreditorių sąraše nebuvo detalizuota, kieno atžvilgiu įmonė turi 103 401 162 Lt finansinių skolų pagal 1997 m. balandžio 1 d. turto perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, b. l. 44);

3) nustatytina, kokią reikšmę vertinant ginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumą turi AB „Inkaras“ valdybos dar 1996 m. gruodžio 20 d. priimtas nutarimas, kuriuo šios bendrovės vyr. finansininko tarnyba buvo įpareigota medicinos įrangą, gautą už Šveicarijos Overland Trust banko paskolą, ir su šios įrangos įsigijimu susijusius kreditinius įsipareigojimus iškelti iš įmonės balanso ir apskaityti užbalansinėje sąskaitoje kaip AB „Inkaras“ saugojimui priimtą turtą (t. 1, b. l. 97);

4) siekiant tinkamai įvertinti kreditorinių reikalavimų ir jų dydžio pagrįstumo klausimą tikslinga kompleksiškai patikrinti ir tarpusavyje palyginti duomenis dėl finansinių prievolių pagal minėtas paskolų sutartis atsiradimo ir vėlesnio pasikeitimo, apie ką nurodyta byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose: Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 1998 m. kovo 25 d. sprendime Nr. 31 ir su jo vykdymu susijusio valstybinių institucijų dalykinio susirašinėjimo dokumentuose (t. 4, b. l. 176-187), Kauno apskrities VMI 2000 m. spalio 16 d. akte (t. 1, b. l. 98-111), Audito bendrovės 2005 m. rugsėjo 2 d. ataskaitoje dėl BUAB „Medicinos sistema“ įsipareigojimų 2000 m. lapkričio 22 d. balanso duomenis įvertinimo (t. 8, b. l. 53-59, t. 9, b. l. 63-66);

5) Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 9 d. nutartyje pastebimas akivaizdus prieštaravimas tarp nutarties motyvų ir rezoliucinės dalies, kiek tai susiję su Turto banko (Finansų ministerijos) 60 279 278 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimu. Prieštaringo pobūdžio yra ir patys teismo motyvai, kuriais remiantis buvo daroma išvada dėl Turto banko (Finansų ministerijos) kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Teismo nutartyje pažymėta, kad išvadą dėl 60 279 278 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo iš dalies patvirtina Finansų ministerijos 2000 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 1301-14/0023416 nurodytos aplinkybės, jog UAB „Medicinos sistema“, gavusi 22 678 990 Šveicarijos frankų vertės medicinos įrengimus, su tuo susijusių skolinių įsipareigojimų neperėmė, duomenų apie skolinių įsipareigojimų perėmimą nepateikė ir AB Turto banko atstovas. Tokiu atveju neaišku, kodėl teismas, remiantis aplinkybe, jog BUAB „Medicinos sistema“ neperėmė skolinių įsipareigojimų, patvirtindamas AB Turto banko (Finansų ministerijos) 60 279 278 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą, iš esmės padarė priešingą tokiai aplinkybei išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerijos 2000 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 1301-14/0023416, kuriame nurodytomis aplinkybėmis rėmėsi teismas 2001 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtindamas AB Turto banko (Finansų ministerijos) 60 279 278 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, buvo prašoma tokio paties dydžio reikalavimą tvirtinti kitos įmonės – BAB „Inkaras“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 130).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos sistema“ bankroto bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.