- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-27
- Bylos Nr.
- 2-969/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Kreditorius
- Volvo Truck Corporation
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pranešėja ir pirmininkė) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Volvo Truck Corporation atskirtąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus Volvo Truck Corporation prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą civilinėje byloje Nr. B2-941-153/2008 AB „Daisotra“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius Volvo Truck Corporation pareiškimu prašė teismo pripažinti jį trečios eilės kreditoriumi, kurio reikalavimas yra lygus 791874,97 eurams ir antro etapo trečios eilės kreditoriumi, kurio reikalavimas yra lygus 112682,01 eurams. Jis nurodė, kad pagal 2000 m. birželio 23 d. su AB ,,Daisotra“ sudarytą Sąlyginio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VV0058, su trimis priedais (toliau - Sutartis), jis AB „Daisotra“ pardavė 25 Volvo sunkvežimius: 15 Volvo sunkvežimių su Sommer puspriekabėmis (toliau - Sommer sunkvežimis) ir 10 Volvo sunkvežimių su Schmitz puspriekabėmis (toliau - Schmitz sunkvežimis). AB „Daisotra” už sunkvežimius turėjo sumokėti tokia tvarka: 5% Sutarties sumos - prieš Sunkvežimių pagaminimą, 5% Sutarties sumos vėliausiai prieš 2 savaites iki Sunkvežimių pristatymo, o likusią 90% Sutarties mokėjimo sumą, įskaitant 8% kasmetines palūkanas už atidėtą apmokėjimą per 20 mokėjimų, pradedamų mokėti praėjus 3 mėnesiams po sunkvežimių pristatymo ir mokamų kas tris mėnesius, 5 metų laikotarpiu. Už mokėjimų vėlavimą aukščiau nurodytais terminais nustatytos metinės 25 % dydžio palūkanos. Dėl nuolatinio AB „Daisotra“ mokėjimų vėlavimo ir 2003 m. balandžio mėn. sudaryto mokėjimų už pateiktus sunkvežimius atidėjimo plano nevykdymo, 2004 m. lapkričio mėn. vadovaudamasis Sutarties septintu straipsniu, kreditorius susigrąžino 15 Sommer sunkvežimių. Už Sommer sunkvežimius AB „Daisotra“ liko įsiskolinusi kreditoriui 960566,11 eurus pagrindinės skolos ir 15693,97 eurus palūkanų už pavėluotą prievolės įvykdymą. 12 iš 15 Sommer sunkvežimių buvo parduoti ir už juos gauta 636844 eurai pajamų. Pagal BRC atliktą likusių 3 Sommer sunkvežimių vidutinės rinkos vertės įvertinimą, vieno jų vertė yra - 43000 eurai, o parduodant per vieną mėnesį - 32500 eurų. Neparduoto vieno Sommer sunkvežimio vertė laikytina vidurkis tarp šių dviejų sunkvežimių vertintojo nurodytų skaičių 37500 eurų. Likęs nepadengtas skolininko įsiskolinimas kreditoriui už Sommer sunkvežimius yra 211222,11 eurai. Pardavus visus susigrąžintus Sommer sunkvežimius gauta 813200 eurų pajamų, todėl patikslintas likęs nepadengtas AB „Daisotra“ įsiskolinimas yra 147366,11 eurai. Kadangi AB „Daisotra“ nuo 2005 m. lapkričio 8 d. nevykdė Schmitz sunkvežimių atidėtų mokėjimų plano, kreditorius 2006 m. kovo 31 d. susigrąžino Schmitz sunkvežimius. AB „Daisotra“ pagal Schmitz sunkvežimių mokėjimų atidėjimo planą ir sutartį liko įsiskolinusi 934943,86 eurus pagrindinės skolos ir 96988,04 eurus palūkanų už pavėluotą prievolės įvykdymą. Kreditorius pardavė 2 iš 10 susigrąžintų Schmitz sunkvežimių ir gavo 99191 eurus pajamų. Pagal BRC atliktą likusių 8 Schmitz Sunkvežimių vidutinės rinkos vertės įvertinimą vieno jų vertė yra - 57000 eurai, o parduodant per vieną mėnesį - 41000 eurų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toks sunkvežimis parduotas vidutiniškai už 49600 eurų, laikytina, kad būtent 49600 eurų ir yra vieno Schmitz sunkvežimio reali pardavimo vertė. Skolininko įsiskolinimas kreditoriui už Schmitz sunkvežimius yra lygus 438952,86 eurai. Pardavus susigrąžintus Schmitz sunkvežimius gauta 331591 eurus pajamų, todėl nepadengtas AB „Daisotra“ įsiskolinimas yra 603352,86 eurai. Be to, kreditorius patyrė 41156 eurus su sunkvežimių pardavimu susijusių išlaidų. Iš viso AB „Daisotra“ yra skolinga kreditoriui 791874,97 eurus pagrindinės skolos ir 112682,01 eurus nesumokėtų palūkanų už pavėluotą prievolės įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino ir nurodė, kad šalys skirtingai vertina Sutarties nutraukimo momentą. Kreditorius Sutarties nutraukimo data laiko 2006 m. kovo 31 d., kada kreditorius susigrąžino iš AB „Daisotra“ paskutinius 10 sunkvežimių, ir nuo šios datos yra neskaičiuojamos palūkanos skolininkui. Administratoriaus nuomone, Sutartis nutraukta anksčiau dar iki sunkvežimių grąžinimo. Teismas nurodė, kad įvertinus Sutarties 7 p. numatytas Sutarties nutraukimo sąlygas, sunkvežimių grąžinimas yra Sutarties nutraukimo pasekmė, todėl laiko atžvilgiu negali atsirasti pirmiau nei priežastis (sutarties nutraukimas). Sutartis numato 8 darbo dienų terminą grąžinti sunkvežimiams pirkėjui per 15 dienų neapmokėjus pardavėjo išrašytų vekselių. Sunkvežimių grąžinimo ir Sutarties nutraukimo momentai negali sutapti. Be to, kreditorius nepateikė rašytinių įrodymų, perdavimo-priėmimo aktų, patvirtinančių, kad likusieji 10 Schmitz sunkvežimiai iš viso susigrąžinti ir tai padaryta 2006 m. kovo 31 d. Kreditorius nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, ar nutraukiant Sutartį buvo laikomasi Sutarties 7 p. nustatytų reikalavimų. Todėl teismas laikė, kad kreditorius neįrodė aplinkybės, jog Sutartis buvo galutinai nutraukta 2006 m. kovo 31 d. Teismas nurodė, kad kreditoriaus Volvo Truck Corporation finansinio reikalavimo dydis AB“Daisotra“ bankroto byloje atitinka nuostolių sumą, patirtų dėl AB“Daisotra“ netinkamo Sutarties vykdymo. Kreditorius prašo patvirtinti pirmo etapo trečios eilės 791874,87 eurų ir antro etapo trečios eilės 112682,01 eurų finansinius reikalavimus. 791874,87 eurų finansinį reikalavimą sudaro 147 366,11 eurų gauti pardavus Sommer sunkvežimius, 603352,86 eurų gauti pardavus Schmitz sunkvežimius ir 41156 eurų su sunkvežimių pardavimu susijusios išlaidos. 147366,11 eurų gaunami iš 960566,11 eurų pagrindinės skolos pagal Sommer sunkvežimius atėmus 813200 eurų, gautų pardavus 15 Sommer sunkvežimių. 603325,86 eurų gaunami iš 934943,86 eurų pagrindinės skolos pagal Schmitz sunkvežimius atėmus 331591 eurų, gautų pardavus 10 Schmitz sunkvežimių. Sumas, gautas už parduotus atsiimtus sunkvežimius, kreditorius įrodinėja lentele, kurioje suvesta informacija apie kiekvieno atsiimto automobilio pardavimo datą, pardavimo kainą, naujo pirkėjo pavadinimą, automobilio duomenys. 112682,01 eurų finansinį reikalavimą sudaro 15693,97 eurų ir 96988,04 eurų palūkanų už pavėluotą prievolės vykdymą atitinkamai mokant už Sommer ir Schmitz sunkvežimius. Vykdydamas teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, kreditorius teismui pateikė patikslintus skaičiavimus, kuriuose pagrindinė skola pagal Sommer sunkvežimius yra nurodyta 947311,66 eurų, likusi nesumokėta palūkanų suma 3633,35 eurų, o pagal Schmitz sunkvežimius pagrindinė skola 911190,19 eurų, nesumokėtų palūkanų suma 17850,69 eurų. Šios sumos skiriasi nuo kreditoriaus pareiškime nurodytų pagrindinio įsiskolinimo ir nesumokėtų palūkanų sumų. Kreditorius pareiškime nurodytus pagrindinio įsiskolinimo ir palūkanų dydžius grindė ankstesniais skaičiavimais. Teismas sprendė, kad kreditoriaus pateiktos mokėjimų suvestinės (lentelės) negali būti laikomos tinkamu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu skolininko atliktus mokėjimus. Sutarties 2-ame priede šalys nurodė, jog kiekvienam mokėjimui yra išduodamas vekselis, kurį pardavėjas pasirašo prieš įrangos pristatymą, vekseliai apmokami pervedant pinigus į pardavėjo sąskaitą. Šiuo atveju, atsiskaitymo pagal Sutartį aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos kreditoriaus arba skolininko banko sąskaitų išrašais, skolininko įmonės buhalteriniais dokumentais, kreditoriaus išrašytais vekseliais. Teismas remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais negalėjo įvertinti, kurios kreditoriaus nurodytos pagrindinio įsiskolinimo bei apskaičiuotų palūkanų sumos yra teisingos, kadangi vėliau pateiktose skaičiavimų suvestinėse, nurodyti kitokie minėtų sumų dydžiai, nei kartu su pradiniu pareiškimu pateiktose suvestinėse. Teismas nurodė, kad sutartinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo pagrindinio įsiskolinimo, todėl neįrodžius pagrindinio įsiskolinimo dydžio, apskaičiuotos palūkanų sumos taip pat nelaikytinos pagrįstomis. Teismas nesutiko su kreditoriaus nurodytomis sumomis, gautomis pardavus susigrąžintus sunkvežimius. Jis nurodė, kad kreditoriaus pateiktoje suvestinėje (lentelėje) nurodyta informacija apie kiekvieno atsiimto automobilio pardavimo datą, kainą, naujo pirkėjo pavadinimą, automobilio duomenys nelaikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu sunkvežimių pardavimo aplinkybes. Byloje esančios AB „Daisotra” sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta kiekvieno atskirai Sommer sunkvežimio vertė grąžinimo dieną vertintina kritiškai, kadangi šiose sąskaitose-faktūrose nurodyta visų grąžinamų sunkvežimių vertė vienoda, neįvertintas kiekvieno iš sunkvežimių nusidėvėjimas dėl eksploatacijos, kuris objektyviai vertinant visų sunkvežimių negali būti vienodas. Ekspertų nurodyta tokio tipo sunkvežimių vertė laikytina tikėtina. Be to, nesutampa sunkvežimių vertinimo ir pardavimo momentai. Teismas taip pat nurodė, kad negali įvertinti 41156 eurų išlaidų, susijusių su sunkvežimių pardavimu, pagrįstumo, kadangi kreditorius nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį ir patenkinant kreditoriaus prašymą patvirtinti jo kreditorinius reikalavimus. Jis nurodo, kad:
1. Apelianto patirtus nuostolius sudaro jo pajamos, kurių jis negavo AB „Daisotra“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Taip pat, kreditoriui turi būti priteistos palūkanos už pavėluotą prievolės įvykdymą. Šiuos nuostolius kreditorius grindžia Sutartimi bei jos pakeitimais ir Mokėjimų pagal Sutartį atidėjimo planais.
2. Remiantis Mokėjimų planais AB „Daisotra“ laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 16 iki 2005 m. lapkričio 8 d. sumokėjo apeliantui 593797,35 eurų sumą, kuri, skaičiuojant kreditoriaus finansinį reikalavimą, atimta iš sumų, mokėtinų pagal Mokėjimo planus. AB „Daisotra“ mokėtos sumos dydžio ir su tuo susijusių aplinkybių neginčija ir ją pripažįsta tiek apeliantas, tiek AB „Daisotra“, todėl, ši aplinkybė vertintina kaip įrodyta. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriaus pateiktos skolininko atliktų mokėjimų suvestinės negali būti laikomos tinkamu rašytiniu įrodymu.
3. Aplinkybės, jog 2006 m, kovo mėnesį buvo susigrąžinti likę 10 sunkvežimių, neginčija ir skolininkas, atitinkamai, ši aplinkybė vertintina kaip įrodyta (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.). Tai, kad sunkvežimiai galėjo būti susigrąžinti nurodytu metu, galima spręsti ir pagal tai, kad paskutinį mokėjimą pagal Mokėjimo planus AB „Daisotra“ atliko 2005 m. lapkričio 8 d., taigi, tikėtina, kad praėjus tam tikram terminui ir nevykdant mokėjimų, sunkvežimiai buvo susigrąžinti. Civilinės teisės doktrinoje, taip pat, teismų praktikoje taikoma tikėtinumo taisyklė, pagal kurią iš tam tikrų aplinkybių sprendžiama apie didesnę faktų buvimo tikimybę. Remiantis minėtomis bylos aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, darytina išvada, kad sunkvežimiai atsiimti būtent 2006 m. kovo mėnesį.
4. Net tuo atveju, jei teismas vertino, kad kreditorius neįrodė iš skolininko atsiimtų sunkvežimių pardavimo tretiesiems asmenims kainos, apelianto nuostoliai turėjo būti skaičiuojami jam mažiau palankiu būdu, t.y., iš AB „Daisotra“ įsiskolinimo remiantis Sutartimi ir Mokėjimo planais atimant atsiimtų sunkvežimių rinkos vertę sunkvežimių atsiėmimo metu. Akivaizdu, kad sunkvežimių vertė nuolat mažėja taigi, sunkvežimių vertė jų atsiėmimo momentu buvo didesnė nei vertė už kurią sunkvežimiai buvo ar galėjo būti parduoti tretiesiems asmenims po jų atsiėmimo, ir kuria kreditorius, pagal CK 6.258 str. 5 d., rėmėsi skaičiuodamas savo finansinį reikalavimą.
5. Sunkvežimių vertė jų atsiėmimo momentu įrodoma byloje esančiais įrodymais -minėta VšĮ Emprekis sunkvežimių vertinimo pažyma bei skolininko pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, kurias AB „Daisotra“ išrašė grąžindama kreditoriui Sommer sunkvežimius. Sunkvežimių vertė taip pat nurodyta minėtose SIA „Baltijas Realizacijas Centrs“ (BRC) sunkvežimių vertinimo ataskaitose. Kreditoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė minėtais įrodymais, motyvuodamas tuo, kad VšĮ Emprekis sunkvežimių vertinimo pažymoje pateikta sunkvežimių vertė laikytina tikėtina, o AB „Daisotra“ sąskaitose-faktūrose pateikta visų Sommer sunkvežimių vertė vienoda, neįvertintas kiekvieno sunkvežimio nusidėvėjimas, kuris objektyviai vertinant visų sunkvežimių negali būti vienodas. Toks teismo minėtų įrodymų vertinimas nepagrįstas.
6. Skaičiuojant finansinį reikalavimą kreditorius įtraukė 41156 eurų išlaidas, kurias patyrė parduodant sunkvežimius tretiesiems asmenims. Tai sunkvežimių parengimo pardavimui, skelbimų ir kitos išlaidos. Teismas nutartyje nurodė, kad negali įvertinti šių išlaidų pagrįstumo, kadangi apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas išlaidas. Kreditorius neturi galimybės pateikti minėtų rašytinių įrodymų. Kita vertus, akivaizdu, kad jis patyrė tam tikras išlaidas sunkvežimiams parduoti (darbuotojų darbo laiko sąnaudos, dokumentų forminimo sąnaudos, turto vertinimo sąnaudos ir pan.), be kurių toks pardavimas nebūtų įmanomas.
7. Remiantis CK 6.249 str. 1 d. jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atitinkamai, net teismui vertinant, kad kreditorius nepateikė pakankamai įrodymų tiksliai apskaičiuoti nuostolių dydį ir, atitinkamai, finansinio reikalavimo dydį, teismas, remdamasis CK 6.249 str. 1 d. ir byloje esančia medžiaga turėjo pats nustatyti jų dydį.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB „Daisotra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad:
1. Kreditorius savo reikalavimus grindžia sutartimi ir mokėjimų atidėjimo planais, tačiau vien šių įrodymų nepakanka reikalavimams pagrįsti. Sudarius minėtus sandorius, tarp šalių toliau vyko atsiskaitymai, automobiliai buvo grąžinami, parduodami, buvo skaičiuojamos palūkanos. Minėtos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą teigti, jog vien sutarties ir mokėjimų atidėjimo plano, reikalavimams pagrįsti šiuo atveju nepakanka. Šiuo atveju, kreditoriaus pateikti reikalavimo sumų skaičiavimai yra skirtingi, todėl tampa neaišku, nei kuriuo skaičiavimu turi būti vadovaujamasi, o tuo labiau neaišku, koks yra skolos dydis.
2. Kreditorius teismui nepateikė automobilių pardavimo kainas patvirtinančių įrodymų, o teismas teisingai pažymėjo, jog skaičiuoklė neįrodo, jog automobiliai buvo parduoti būtent už tokias kainas.
3. Atsakovo sąskaitose yra nurodytos vienodos automobilių kainos, tačiau taip negalėjo būti, nes turėjo būti įvertintas automobilio nusidėvėjimas, kuris kiekvieno automobilio atveju objektyviai skiriasi. Be to, teismo įpareigotas kreditorius nepateikė teismui duomenų apie automobilių vertes. Nors nurodoma, kad teismas turėtų vadovautis tikėtinomis vertėmis, tačiau tokiu atveju, lieka neaiškios tikėtinumo ribos. Kreditorius nurodo, kad teismas turėjo vadovautis atsakovo sąskaitomis, nes atsakovas yra pripažinęs tokias automobilių vertes, tačiau bankroto bylose yra svarbus viešasis interesas, ir teismas šiuo atveju turi imtis priemonių apsaugoti ne tik kreditorių, bet ir atsakovo interesus. Tokiu būdu, vien atsakovo išrašytų sąskaitų nepakanka automobilių vertei nustatyti, ar laikyti, kad atsakovas pripažino tokias vertes.
4. Kreditorius nepateikė jokių įrodymų apie turėtas išlaidas parduodant automobilius. Vien abstraktus teiginys, jog tokios išlaidos yra protingos lyginant su parduotų automobilių kainomis, yra nepagrįstas. Tokios išlaidos negali būti priteisiamos nesant jokių įrodymų, kadangi tokiu atveju sprendimas būtų pagrįstas prielaida, o ne įrodymais, jog tokios išlaidos galėjo būti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Bankroto bylos nėra dispozityvios, jose visuomet egzistuoja viešasis interesas, nes siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Teismas, spręsdamas atskirus procesinius klausimus bankroto bylose, turi pareigą imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad būtų nustatytos atskiram procesiniam klausimui ar bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.
Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą bei jo dydį, nebuvo pakankamai aktyvus ir nevisapusiškai bei neišsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Iš Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarties matyti, kad teismas sutinka, jog apeliantas šioje bankroto byloje gali turėti kreditorinį reikalavimą, tačiau prašymą jį patvirtinti visiškai atmetė, motyvuodamas tuo, kad kreditorius įrodymais nepagrindė konkretaus jo dydžio. Kolegijos nuomone, teismas turėjo imtis priemonių, kad būtų nustatyta automobilių grąžinimo momentu buvusi jų rinkos vertė, taip pat išsiaiškinti su šių automobilių pardavimu susijusias aplinkybes: dėl kokių priežasčių užtruko automobilių pardavimas po jų grąžinimo kreditoriui, ar dėl to nėra paties kreditoriaus kaltės, kas lėmė automobilių pardavimo kainos nustatymą.
Be to, apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartimi reikalautus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo ištirti bei įvertinti. Neišsiaiškinus ir neįvertinus visų reikšmingų ginčo aplinkybių, galėjo būti priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti Volvo Truck Corporation finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio klausimą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditoriaus Volvo Truck Corporation prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą AB „Daisotra“ bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.