Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. R., atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Campheads“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „365 Kemperiai nuoma“ dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Extreme Adventures“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantės teigimu, ankstesnėje byloje atsakovė buvo UAB „Extreme Adventures“, o nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas kitam juridiniam asmeniui – UAB „365 Kemperiai nuoma“, todėl nėra šalių tapatumo.

7. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Vertinant CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymą, negali būti apsiribojama vien formaliu proceso dalyvių statuso palyginimu. Esminę reikšmę turi tai, kokį materialinį teisinį rezultatą ieškovė siekia sukurti nauju ieškiniu. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi jau apibrėžtą UAB „Extreme Adventures“ piniginę prievolę būtų atsakinga ir UAB „365 Kemperiai nuoma“. Taigi ieškiniu siekiama išplėsti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės subjektinę taikymo sritį. Vien tai, kad naujame ieškinyje UAB „Extreme Adventures“ nurodoma kaip trečiasis asmuo, o UAB „365 Kemperiai nuoma“ – atsakovė, nepakeičia reikalavimo esmės.

8. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad nesutampa reikalavimo dalykas bei pagrindas, nes ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas pinigų priteisimo klausimas, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti prievolę solidaria. Nors ieškovė formaliai pakeitė reikalavimo formuluotę ir šiuo ieškiniu neprašo pakartotinai priteisti piniginių sumų, tačiau pareikšto reikalavimo turinys iš esmės lieka susijęs su ta pačia įsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžta prievole. Ieškovė neprašo nustatyti naujos savarankiškos prievolės, kylančios iš naujų faktinių aplinkybių, bet siekia, kad jau priteista ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta prievolė būtų pripažinta ir kito asmens solidariąja prievole. Toks reikalavimas savo esme yra nukreiptas ne į naujo ginčo išsprendimą, o į jau išspręsto ginčo subjektinių ribų išplėtimą.

9. Apeliantės teiginiai, kad pateiktu ieškiniu nėra siekiama pakeisti ar modifikuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, taip pat nepagrįsti. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-775-618/2025) jau buvo įvertinęs analogišką ieškovės reikalavimą ir aiškiai konstatavęs, kad reikalavimas dėl UAB „365 Kemperiai nuoma“ pripažinimo solidaria skolininke kartu su UAB „365 kemperiai“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vertintinas kaip įsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžtos prievolės modifikavimas, bandymas išplėsti įsiteisėjusio sprendimo subjektinę taikymo sritį ir įsiteisėjusio teismo sprendimo revizijos siekis. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės siekia to paties teisinio rezultato, t. y. kad pagal jau įsiteisėjusį sprendimą nustatyta prievolė būtų taikoma ir kitam subjektui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareikštas reikalavimas yra susijęs su įsiteisėjusio teismo sprendimo subjektinių ribų keitimu.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad reikalavimas grindžiamas nauju savarankišku materialiniu teisiniu pagrindu – Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsniu, todėl negali būti laikomas tapačiu ankstesniam ginčui. Vien tai, kad ieškovė remiasi kita materialinės teisės norma, savaime nereiškia, kad ieškinys laikytinas nauju ir savarankišku. Nagrinėjamu atveju ABĮ 68 straipsniu grindžiama ne savarankiška nauja prievolė, o siekis pripažinti kitą juridinį asmenį atsakingu pagal jau teismo sprendimu patvirtintą prievolę. Tokios aplinkybės dėl reorganizavimo, prievolės priskyrimo ar nepriskyrimo, taip pat galimos kitų po reorganizavimo veikiančių bendrovių atsakomybės turėjo būti keliamos įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo. Materialinės teisės normos nurodymas negali būti naudojamas kaip procesinė priemonė paneigti CPK 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir faktiškai modifikuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžtą prievolę ar jos subjektinę apimtį.

11. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad ji neturi kito efektyvaus teisių gynimo būdo. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje jau buvo pažymėjęs, kad ieškovė buvo pareiškusi ir neturtinius reikalavimus dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu, vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, atskyrimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovei palankaus proceso atveju, nuginčijus reorganizavimą ir jo metu priimtus sprendimus bei taikius restituciją, ginčo turtas būtų grąžintas į UAB „365 kemperiai“ turto masę ir tai sudarytų galimybę į jį nukreipti išieškojimą. Taigi negalima sutikti su apeliante, kad vienintelis jos teisių gynimo būdas yra reikalavimas pripažinti UAB „365 Kemperiai nuoma“ solidaria skolininke pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

12. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jos teisę į teisminę gynybą. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje, nėra absoliuti. Ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis procesinių sąlygų ir apribojimų. Vienas tokių apribojimų yra draudimas pakartotinai kelti ginčą, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas yra imperatyvi procesinė norma, todėl teismas, nustatęs jos taikymo sąlygas, neturi diskrecijos priimti tokį ieškinį. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu negali būti vertinamas kaip teisės į teismą paneigimas, nes šia procesine norma saugomi teisinio tikrumo, proceso ekonomiškumo ir įsiteisėjusių teismo sprendimų stabilumo principai.

13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią klausimas dėl prievolės pobūdžio gali būti savarankiškas ginčo dalykas. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-43-480/2020, tačiau nurodytų bylų faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl jose pateikti išaiškinimai negali būti taikomi atsietai nuo konkretaus jų konteksto.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus teisės santuokos nutraukimo byloje reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti vieno sutuoktinio prievolę solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Šioje byloje kasacinis teismas akcentavo specialų šeimos teisinių santykių kontekstą, sutuoktinių prievolių kvalifikavimo ypatumus ir kreditoriaus procesinę teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą. Be to, kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista skola iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią. Taigi šioje byloje pati kasacinio teismo išvada yra siejama su konkrečia išlyga dėl res judicata ir prejudicijos ribų. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės yra kitokios, ieškovė nesiekia, kad dar neišspręstame sutuoktinių turto ir prievolių kvalifikavimo ginče būtų nustatytas prievolės pobūdis. Priešingai, ji siekia, kad jau įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi apibrėžta UAB „Extreme Adventures“ piniginė prievolė būtų pripažinta ir kito juridinio asmens – UAB „365 Kemperiai nuoma“ – solidariąja prievole. Vadinasi, nagrinėjamu atveju keliamas ne abstraktus prievolės pobūdžio nustatymo klausimas, o siekiama išplėsti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžtos prievolės subjektinę taikymo sritį.

15. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-43-480/2020 apeliantė taip pat remiasi nepagrįstai, kadangi minėtoje byloje buvo nagrinėjamos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės ir sprendžiami kitokio pobūdžio teisės taikymo klausimai. Civilinėje byloje Nr. e2A-43-480/2020 buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojoje byloje priteisto žalos atlyginimo prievolės solidarumo, kai buvo įrodinėjama, kad žala atsirado dėl kelių asmenų neteisėtų veiksmų. Teismas vertino savarankiškas civilinės atsakomybės sąlygas, kelių asmenų veiksmų bendrumą, priežastinį ryšį ir žalos nedalomumą. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-43-480/2020 buvo nagrinėjama, ar keli asmenys materialiosios teisės prasme yra atsakingi už tą pačią žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą sieja ne su naujai nustatinėtina žala ar savarankiškomis atsakovės UAB „365 Kemperiai nuoma“ civilinės atsakomybės sąlygomis, bet su jau teismo sprendimu patvirtinta ir vykdymo procese esančia prievole. Todėl apeliantės nurodyta praktika dėl galimybės tam tikrais atvejais savarankiškai spręsti prievolės solidarumo klausimą nepaneigia CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir nesudaro pagrindo nauju ieškiniu keisti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžtos prievolės subjektinės apimties.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas savo esme yra nukreiptas į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės subjektinės apimties pakeitimą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.