Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI3-4103-289/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-12
Bylos Nr.: eI3-4103-289/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00592-2020-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4103-289/2020Teisminio proceso Nr.3-64-3-00592-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 15.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. patikslintą skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2020 m. balandžio 16 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 37SD-745-(14.37.104) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 37STŽ-175-(14.37.104), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių iš naujo svarstyti V. R. 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad pareiškėja yra ūkininkė, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2004 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjai inter alia priklauso 9,08 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėjos žemės sklypas). Su Pareiškėjos žemės sklypu ribojasi trečiojo suinteresuoto asmens V. M. (toliau – ir Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M.) 4,38 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypas). Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. ketina parduoti savo žemės sklypą. LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, turi: asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu <...>. Kaip jau nurodyta aukščiau, Pareiškėja yra ūkininkė, jos žemės sklypas ribojasi su parduodamu Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypu, todėl ji turi pirmumo teisę įsigyti šį žemės sklypą. Atsakovas 2020 m. sausio 20 d. pranešimu Nr. 37SD-166-(14.37.204) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ (toliau - ir Pranešimas Nr. 37SD-166-(14.37.204) pranešė Pareiškėjai, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pateikė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą už 17 520,00 Eur, sandorį sudarant per 20 dienų, pirkimo kainą sumokant per 5 dienas į pardavėjo sąskaitą „Swedbank“, AB. Pareiškėja šį pranešimą gavo 2020 m. vasario 2 d. Tai patvirtina registruotos pašto siuntos Nr. RE172675685LT paieškos pažyma. Kad Pareiškėja Atsakovo pranešimą gavo 2020 m. vasario 2 d., nurodyta ir Sprendime: „Siunta įteikta gavėjui 2020-02-02“. ŽŪPŽĮĮ 5 str. 4 d. nustatyta, kad asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos. Analogiška nuostata, t. y. kad asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos, yra ir Sprendime minimo poįstatyminio akto – „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ (NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3 E.) redakcija) 7 p. Kadangi Pareiškėja Pranešimą Nr. 37SD-166-(14.37.204) gavo 2020 m. vasario 2 d., ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas 15 darbo dienų terminas baigėsi 2020 m. vasario 21 d. Pareiškėja 2020 m. vasario 21 d. registruotu paštu Atsakovui išsiuntė „Sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir Pareiškėjos sutikimas), kuriame nurodė, kad sutinka už 17 520,00 Eur pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą pardavėjo nurodytomis sąlygomis. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 37SD-745-(14.37.104) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ nusprendė, kad dėl tariamai praleisto 15 darbo dienų termino Pareiškėja negali būti „įrašyta į pardavėjo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Sprendimas, nors ir neturi rezoliucinės dalies, bet pagal savo prasmę ir pasekmes (Sprendimu Pareiškėjai atimama pirmumo teisė įsigyti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą) tai yra individualus administracinis aktas. Be to, Sprendimo paskutiniame sakinyje nurodoma, kad: „šis atsakymas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, todėl Sprendimas skundžiamas administraciniam teismui. Sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas, o Atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti Pareiškėjos sutikimą. Sprendime nurodoma, kad Pareiškėja Atsakovo Pranešimą Nr. 37SD-166-(14.37.204) gavo 2020 m. vasario 2 d., sutikimą turėjo pateikti iki 2020 m. vasario 21 d., tačiau Atsakovas Pareiškėjos sutikimą gavo 2020 m. vasario 24 d., t. y. praėjus 15 darbo dienų terminui. Tokie Atsakovo Sprendimo motyvai nepagrįsti. Kaip jau nurodyta, Pareiškėja Atsakovo Pranešimą Nr. 37SD-166-(14.37.204) gavo 2020 m. vasario 2 d., t. y. ginčo dėl Atsakovo pranešimo gavimo datos nėra. Todėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas 15 darbo dienų terminas baigėsi 2020 m. vasario 21 d. Pareiškėja šio termino nepraleido, kadangi sutikimą registruotu paštu Pareiškėja išsiuntė 2020 m. vasario 21 d. Tai patvirtina registruotos siuntos siuntimo AB Lietuvos paštas kasos aparato čekis, AB Lietuvos paštas registruotos siuntos Nr. RE174007595LT pažyma, taip pat registruotos siuntos Nr. RE174007595LT paieškos pažyma, iš kurios matyti, kad: „siunta priimta iš siuntėjo 2020-02-21“, „siunta įteikta gavėjui 2020-02-24“. Taigi 2020 m. vasario 24 d. yra ne Pareiškėjos sutikimo pateikimo, bet Pareiškėjos sutikimo gavimo pas Atsakovą data. Atsakovas nepagrįstai ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto 15 darbo dienų terminą skaičiavo iki sutikimo gavimo pas Atsakovą dienos. Įstatymų leidėjas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje 15 darbo dienų terminą ir jo pabaigą sieja su pirmenybės teisę turinčio asmens sutikimo (sprendimo) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimu, o ne su tokio sutikimo (sprendimo) gavimu NŽT teritoriniame padalinyje. Sutikimo pateikimo data ir sutikimo gavimo kompetentingoje institucijoje data gali būti skirtinga, ypač tais atvejais, kai pareiškėjas ir institucija yra skirtingose geografinėse – administracinėse vietose, kaip šiuo metu, kai Pareiškėja gyvena Vilniuje, o Atsakovas yra priešingoje valstybės pusėje, Vakarų Lietuvoje. CK 1.122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, pateikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių laikomi atliktais laiku. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ŽŪPŽĮĮ jokių specialių terminų skaičiavimo taisyklių nėra nustatęs, o tai reiškia, kad taikomos bendrosios taisyklės, inter alia ir CK 1.122 straipsnio 2 dalyje taisyklė, kad rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, pateikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių laikomi atliktais laiku. Jeigu įstatymų leidėjas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigą būtų ketinęs susieti ne su sutikimo pateikimu, o su sutikimo gavimu NŽT teritoriniame padalinyje, jis tai būtų nurodęs expressis verbis, tačiau tokios nuostatos ŽŪPŽĮĮ nėra. Nors Atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. atsiliepime į Pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodė naujas aplinkybes, esą Pareiškėjai Pranešimas Nr. 37SD-166-(14.37.204) tapo žinomas 2020 m. sausio 24 d., kadangi: „<...> 2020-02-02 Pareiškėjai tapo žinoma, jog 2020 m. sausio 24 d. kurjeris bandė Pareiškėjai įteikti Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą apie paduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Todėl pagrįstai nuo sužinojimo apie gautą siuntą sekančios dienos 2020 m. sausio 25 d. pradedamas skaičiuoti 15 darbo dienų terminas pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris baigėsi 2020 m. vasario 14 d.“, tokie teiginiai neturi jokio pagrindo, kadangi Pareiškėja Pranešimą Nr. 37SD-166-(14.37.204) gavo 2020 m. vasario 2 d. Tai patvirtina šalių pateikti įrodymai apie AB Lietuvos paštas registruotos siuntos Nr. RE174007595LT įteikimą Pareiškėjai 2020 m. vasario 2 d. Ši aplinkybė net paryškinus tekstą nurodoma ir Atsakovo Sprendime: „Siunta įteikta gavėjui 2020-02-02“ ir kad: „Sutikimą (sprendimą) <...> Jūs galėjote Telšių skyriui pateikti iki 2020-02-21 <...>“. Kaip matyti, Atsakovas, gavęs teismo pranešimą ir Pareiškėjos skundą, sukūrė naują niekuo nepagrįstą versiją, esą Pranešimas Nr. 37SD-166-(14.37.204) Pareiškėjai buvo įteiktas / tapo žinomas 2020 m. sausio 24 d. Tačiau ši versija dėl aukščiau nurodytų priežasčių neturi jokio pagrindo ir prieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 str. 4 d., kur nustatyta, kad sutikimas (sprendimas) turi būti pateiktas NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos. Atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Atsakovas neatskleidžia ir/ar nemotyvuoja, kaip iš AB Lietuvos paštas pranešimo teksto (jeigu tikrai buvo toks tekstas, nes pranešimas nepateiktas): „Kviečiame atvykti į paštą atsiimti siuntos. Atvykdami turėkite siuntos numerį ir asmens dokumentą“ Pareiškėja galėjo/turėjo suprasti, kad pašte gautas Atsakovo Pranešimas Nr. 37SD-166-(14.37.204), sužinoti jo turinį ir kt. Tai reiškia, kad Pareiškėja, 2020 m. vasario 21 d. pašto įstaigai pateikdama sutikimą pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą, ŽŪPŽĮĮ 5 str. 4 d. nustatyto 15 darbo dienų termino nepraleido. Kadangi Pareiškėja sutikimą pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą Atsakovui pateikė įstatymų nustatytu terminu, Pareiškėjos sutikimas turėjo būti priimtas ir svarstomas. Atsakovas 2020 m. vasario 17 d. išdavė „Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.). Pažymoje Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) nurodyta, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. savo žemės sklypą turi parduoti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 7823/0003:0006, t. y. A. G.. Atsakovas 2020 m. kovo 10 d. išdavė „Sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės“ Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.). Sutikime Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.) nurodyta, kad Atsakovas sutinka, jog A. G. ir J. G. įsigytų Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą. Pažyma Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) gali būti skundžiama administraciniam teismui, kadangi „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ (NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3 E.) redakcija) 16 punkte nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai išduodant pažymą dėl žemės sklypo pardavimo ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Sutikimas Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.) taip pat gali būti skundžiamas administraciniam teismui, kadangi „Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir Sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašo“ (NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-757-(1.3 E.) redakcija) 11 p. nustatyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai išduoti sutikimą arba atsisakymas jį išduoti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja turi teisę ginčyti Pažymą Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) ir Sutikimą Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.), kadangi šie administraciniai aktai tiesiogiai liečia Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, būtent ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą Pareiškėjos teisę pirmumo teise įsigyti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą, o ABTĮ 5 str. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažyma Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) ir Sutikimas Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.) naikintini dėl tų pačių aukščiau išdėstytų motyvų, kaip ir Sprendimo naikinimo motyvai, t. y. dėl to, kad Pareiškėja sutikimą pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą NŽT Telšių skyriui pateikė įstatymų nustatytu terminu, Pareiškėjos sutikimas turėjo būti priimtas ir svarstomas, o Pareiškėja turėjo būti įrašyta į pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad NŽT, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 d. 2–4 p.p. nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, NŽT raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ (NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3 E.) redakcija) 12 punkte nustatyta, kad kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, NŽT teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės sklypą, apie tai, kad žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę. Kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 4 priedas) išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys. Žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Pareiškėja turėjo vienodą pirmumo teisę pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą, kaip ir A. G. ir J. G.. Pareiškėja taip pat per ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikė sutikimą pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą. Todėl Pareiškėja turėjo būti įrašyta į Atsakovo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui ir turėjo vykti tolimesnės ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros. Tačiau pažeidžiant imperatyvius ŽŪPŽĮĮ reikalavimus to nebuvo padaryta. Atsakovo samprotavimai atsiliepime į Pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kad jeigu Pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimas pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą būtų priimtas, tai Pareiškėja: „<...> nebūtų turėjusi daugiau teisių, negu į pažymą įrašytas A. G.“, nepaneigia skundo pagrįstumo. Pareiškėja siekia ne daugiau teisių, negu kiti asmenys, bet siekia, kad jos teisės, nustatytos ŽŪPŽĮĮ, nebūtų pažeidžiamos, kaip atsitiko šiuo atveju, kai Pareiškėja, nors ir turėjo vienodą pirmumo teisę pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą, kaip ir A. G. ir J. G., bei per ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikė sutikimą pirkti šį žemės sklypą, tačiau nebuvo įrašyta į pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Dėl nurodytų argumentų ir motyvų Pažyma Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) ir Sutikimas Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.) naikintini. Atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti Pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. „Sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kadangi Sprendime nurodoma, kad dėl tariamai praleisto 15 darbo dienų termino Pareiškėja negali būti įrašyta į pardavėjo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Tai reiškia, kad Pareiškėjos sutikimas pirkti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą liko neapsvarstytas ir neįvertintas.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1P-736(1.3E) „Dėl pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą. Skelbime nurodomas parduodamo žemės sklypo adresas, žemės sklypo unikalus numeris ir kadastro numeris, žemės sklypo plotas ir parduodamo žemės sklypo dalis, jeigu parduodamas ne visas žemės sklypas, kaina, pardavimo sąlygos ir sąlygos, kurioms esant žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, ir iki kada gali būti pateikiamas sutikimas (sprendimas) pirkti žemės sklypą, bei per 5 darbo dienas raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Pardavėjo V. M. pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Telšių skyrius gavo 2020 m. sausio 16 d. (registracijos Nr. 13FP-63). Tą pačią dieną Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“ buvo patalpintas skelbimas Nr. 136338 „Dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“. Skelbimą buvo nurodyta parduodamo žemės sklypo adresas, žemės sklypo unikalus numeris ir kadastro numeris, žemės sklypo plotas, kaina, pardavimo sąlygos ir sąlygos, kurioms esant žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, ir kad sutikimas (sprendimas) pirkti žemės sklypą gali būti paduotas iki 2020 m. vasario 6 d. Taip pat Telšių skyrius 2020 m. sausio 16 d. iš Valstybinės įmonės Registrų centras gavo pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus, kurių sklypai ribojasi su parduodamu Pardavėjo žemės sklypu (kadastro Nr. 7823/0003:59). Pažymoje nurodyta, kad tai: V. R., A. G. ir L. L.. Telšių skyrius pranešimus apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą gretimų žemės sklypų savininkams A. G., L. L. ir pareiškėja V. R., parengė, užregistravo ir išsiuntė 2020 m. sausio 20 d. A. G. Telšių skyriui 2020 m. sausio 27 d. pateikė sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2020 m. vasario 17 d. Telšių skyrius parengė ir pardavėjui V. M. išsiuntė pažymą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Pažymoje Telšių skyrius nurodė, kad Pardavėjas žemės sklypą turi parduoti A. G.. 2020 m kovo 5 d. A. G. ir J. G. Telšių skyriui pateikė parašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 37FP-602, Telšių skyrius išnagrinėjęs prašymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi išdavė sutikimą Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.) A. G. ir J. G. įsigyti 4,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 7823/0003:59) esantį Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnijos Milvydiškių kaime. Pagal 2020 m. balandžio 27 d. Valstybinės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatyta, kad V. M. ir A. G. su J. G. 2020 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta minimo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (notaro pranešimo Nr. 1033158585). Pareiškėja V. R. raštišką sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Telšių skyriui pateikė 2020 m. vasario 24 d. (registracijos Nr. 37FP-509), praėjus 7 kalendorinėms dienoms po pažymos parengimo ir praėjus 35 kalendorinėms dienoms po pranešimų išsiuntimo besiribojančių žemės sklypų savininkams apie pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. raštu buvo informuota apie tai, kad ji sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikė pasibaigus Apraše numatytam 15 darbo dienų terminui. Pagal Pareiškėjos pašto siuntos kodą Nr. RE172675685LT Telšių skyrius nustatė, kad siunta kurjeriui perduota 2020 m. sausio 21 d., o 2020 m. sausio 24 d. siuntos Pareiškėjai įteikti nepavykus, siunta palikta pašte ir tą pačią dieną Pareiškėja informuota tokio teksto pranešimu: „Kviečiame atvykti į paštą atsiimti siuntos. Atvykdami turėkite siuntos numerį ir asmens dokumentą. Kitas asmuo siuntą gali atsiimti tik su įgaliojimu“. Siuntą iš pašto Pareiškėja atsiėmė tiktai 2020 m. vasario 2 d. praėjus 9 dienos nuo pranešimo apie siuntą gavimo dienos. Tai reiškia, kad 2020 m. vasario 2 d. Pareiškėjai tapo žinoma, jog 2020 m. sausio 24 d. kurjeris bandė Pareiškėjai įteikti Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Todėl pagrįstai nuo sužinojimo apie gautą siuntą sekančios dienos - 2020 m. sausio 25 d. pradedamas skaičiuoti 15 darbo dienų terminas pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris baigėsi 2020 m. vasario 14 d. Šios informacijos apie bandymą įteikti siuntą Pareiškėjai objektyvus buvimas ir jos žinojimas buvo pagrindas Pareiškėjai elgtis atidžiai ir rūpestingai, skaičiuojant terminą, per kurį turėjo būti pateiktas sutikimas Telšių skyriui pirkti. Pagal Aprašo nuostatas, kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Jei Telšių skyrius būtų laiku gavęs V. R. sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, vadovaujantis Aprašu pardavėjui būtų išdavęs pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Pažymoje būtų buvę nurodyti du asmenys, kuriems Pardavėjas turi parduoti žemės sklypą - V. R. ir A. G.. Tačiau Pažymoje taip pat būtų nurodyta, kad „Pardavėjas nusprendžia, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą“. Ši teisės aktų nuostata reiškia, kad Pareiškėja, jeigu būtų laiku pateikusi sutikimą pirkti ir būtų buvusi įrašyta į pažymą, ji nebūtų turėjusi daugiau teisių, negu į pažymą įrašytas A. G.. Ir Pareiškėjos įrašymas į pažymą nereiškia, kad pardavėjas būtų išreiškęs norą pardavimo sutartį sudaryti būtent su Pareiškėja. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinė žemės tarnyba raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Aprašo 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad Aprašo 4.4 papunktyje nurodyti asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Todėl Pareiškėjos skundo teiginys, kad Telšių skyriaus sprendimu Pareiškėjai atimama pirmumo teisė įsigyti Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. žemės sklypą yra nepagrįstas, nes neapriboja jos teisės įsigyti minėtą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ši Įstatymo norma vertintina kaip blanketinė, nukreipianti į Civilinį kodeksą, kurio normos reguliuoja civilinius turtinius santykius. Pastebėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teismo teisė perkelti pirkėjo teises ir pareigas gali būti realizuota tik esant vienai esminei sąlygai - žemės sklypas turi būti parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Teisme nagrinėjamo ginčo atveju Pareiškėjos pirmumo teisės niekas nepažeidė - Pareiškėja neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu įstatymo nustatytais terminais nepasinaudojo pirmumo teise pirkti žemės sklypą.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. atstovas advokatas D. C. atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo pažymi, kad jam nesvarbu, kuriam iš vienodą pirmumo teisę turinčių asmenų parduoti savo žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 02 17 pažyma Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.), kurioje nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo žemės sklypą turi parduoti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 7823/0003:0006, t. y. A. G. ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimu Nr. 37STŽ-175-(14.37.104.), kuriame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius sutinka, jog A. G. ir J. G. įsigytų V. M. žemės sklypą, 2020 m. balandžio 24 d. teisėtai sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su J. G.. ŽŪPŽĮĮ 5 str. 5 dalyje nustatyta, kad kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. ŽŪPŽĮĮ 5 str. 7 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas neatliekant šio straipsnio 3–6 dalyse nustatytų procedūrų, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja pripažįsta, kad ji neturi aukštesnės eilės pirmumo teisės, t. y. turi vienodą pirmumo teisę su A. G. ir J. G.. Tokiu atveju įstatymas lemiamą reikšmę suteikia pardavėjo valiai. Netgi tuo atveju, jei pareiškėja atsakovo pažymoje būtų įrašyta kaip turinti vienodą pirmumo teisę su Gusčiais pirkti žemės sklypą, vis tiek sprendimą dėl to, kuriam iš asmenų parduoti žemės sklypą, priimtų pardavėjas. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė jokių argumentų, kad V. M. valia tuo atveju būtų buvusi kitokia. Aiškindamas jau minėtas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, liečiančias pirmumo teisę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013). Tačiau pirmiau nurodyti apribojimai nepaneigia sutarčių sudarymo laisvės principo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1 d., 2 d.; 6.163 str. 2 d.). Tokiomis aplinkybėmis, t. y. kai pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su tokią pat pirmumo teisę kaip ir pareiškėjos, turinčiu asmeniu, negalima sutikti su pareiškėja, kad jos pirmumo teisė buvo pažeista, t. y. kad ji nagrinėjamu atveju gali pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalimi – reikalauti jai perkelti pirkėjo teises. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju kitos sandorio šalies pasirinkimą nulemia žemės sklypo pardavėjo valia, bet ne viešojo administravimo subjekto sprendimas, viešojo administravimo subjekto kompetencija tokiu atveju apsiriboja tik faktų konstatavimu, kad potencialūs pirkėjai turi įstatyme numatytas pirmumo teises. Šioje byloje negali būti sprendžiama dėl įpareigojimo viešąjį administravimo subjektą priimti naują administracinį sprendimą, nes toks sprendimas negali turėti retrospektyvaus poveikio jau įvykusiems materialaus pobūdžio faktams – sudaryto sandorio civilinėms teisinėms pasekmėms. Kadangi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis jau yra sudaryta, dėl tokio sandorio sudarymo rezultate kilusių civilinių teisinių pasekmių turi būti sprendžiama bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-499-492/2018 34, 35 punktai). Apibendrinus akivaizdu, kad netgi visiškas pareiškėjos reikalavimų patenkinimas jai nesukels jokių pasekmių, neatkurs buvusios padėties, kadangi žemės sklypas jau yra parduotas tokią pat pirmumo teisę turinčiam asmeniui, sutartis yra sudaryta teisėtai, nenuginčyta, galiojanti ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), V. M. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus naujų faktų konstatavimas, t. y. nurodymas, kad pareiškėja turi vienodą pirmumo teisę su Gusčiais, jokių prievolių nesukurs. Savo tariamai pažeistas teises į žemės sklypą pareiškėja gali ginti bendrosios kompetencijos teisme. ŽŪPŽĮĮ 5 str. 8 dalis nenustato, kad kreipimosi į teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo būtina sąlyga yra administracinių aktų nuginčijimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 04 06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 10 22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Atsiliepimas

Trečiųjų suinteresuotų asmenų J. ir A. G. atsiliepime nurodoma, kad V. M. žemę buvo išnuomojęs metams pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. R. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčija ma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.), kuria pažymima, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu V. M. 4,38 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas Milvydiškių kaimas, Varnių seniūnija, Telšių r. sav., turi parduoti asmeniui nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio duomenys: A. G. (toliau – ir Pažyma), 2020 m. kovo 10 d. sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 37STŽ-175-(14.37.142) (toliau – ir Sutikimas), kuriuo sutinkama, kad A. G. ir J. G. įsigytų 4,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnijos Milvydiškių kaime, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 37SD-745-(14.37.104.) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame konstatuojama, kad pareiškėja negali būti įrašyta į pardavėjo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (toliau – ir Sprendimas).

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (ginčui aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Įstatymas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Pažymos išdavimo tvarkos aprašas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-244 patvirtintas Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Sutikimo išdavimo tvarkos aprašas).

Dėl Sprendimo

Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei.“

Pažymos išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad „asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Aprašo 2 priedas) ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos.“

Byloje nekyla ginčo, kad pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo gavo 2020 m. vasario 2 d. Pareiškėja savo sutikimą išsiuntė 2020 m. vasario 21 d., t. y. paskutinę (15-ą) darbo dieną, kuomet buvo galimas sutikimo / atsisakymo pateikimas. Iš Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje esančios įstatymo leidėjo formuluotės ir Pažymos išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte esančios formuluotės matyti, kad sutikimas arba atsisakymas turi būti pateikiamas per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, o ne privalo būti (jau) gautas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Konstatuotina, kad atsakovas netinkamai taikė Įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyto 15 darbo dienų skaičiavimo terminą, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad Telšių skyrius gavo pareiškėjos sutikimą pasibaigus numatytam terminui, dėl ko neteisėtai atsisakė įrašyti pareiškėją į pardavėjo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas tik 2020 m. kovo 18 d., t. y. praėjus 14 darbo dienų nuo pareiškėjos sutikimo davimo, neinformavus pareiškėjos apie (galimai) praleistą 15 darbo dienų terminą, jau išduotą Pažymą ir Sutikimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 37SD-745-(14.37.104) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl Pažymos išdavimo ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus

Pažymos išdavimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti, pasibaigimo dienos, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus (sprendimus) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui: 9.1. Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 3 priedas); 9.2. Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, kai parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys (Aprašo 4 priedas); 9.3. Pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypą perka valstybė (Aprašo 5 priedas); 9.4. Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (Aprašo 6 priedas).

2020 m. vasario 17 d. pažyma buvo parengta iki pareiškėjos sutikimo / atsisakymo gavimo dienos. Teismo manymu, atsakovas turėdamas galimybę įsitikinti, kada (ar) pranešėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą, siųstą registruota pašto siunta, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, netinkamai nustatė pareiškėjai taikytino termino pasibaigimo dieną, todėl neteisėtai ir nepagrįstai parengė 2020 m. vasario 17 d. pažymą nurodydamas tik trečiąjį suinteresuotą asmenį A. G., bet nenurodydamas pareiškėjos V. R..

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos“ bei į tai, kad ginčui aktualus žemės sklypas jau yra parduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pareiškėjo prašymas dėl Pažymos panaikinimo negali būti patenkintas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl tų pačių priežasčių negali būti tenkintinas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių iš naujo svarstyti V. R. 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Sutikimo išdavimo

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

Sutikimo išdavimo tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos išduoda atitinkamos formos Sutikimą (Aprašo 3 priedas, 4 priedas) arba atsisakymą jį išduoti; 7 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys atsisako išduoti Sutikimą, kai prašyme išduoti Sutikimą nepateikta informacija ir (arba) dokumentai (jeigu tokie dokumentai yra privalomi pateikti), nurodyti Aprašo 2 punkte, ir (arba) nėra pateikto patvirtinimo, nurodyto Aprašo 3 punkte, taip pat jeigu prašyme išduoti Sutikimą ir kartu su prašymu išduoti Sutikimą pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija neatitinka valstybės institucijų ir įmonių tvarkomų registrų duomenų, ir (arba) nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių pateikia. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys atsisako išduoti Sutikimą, prašymą išduoti Sutikimą pateikusiam asmeniui pateikia motyvuotą atsisakymą išduoti Sutikimą ir prašymą išduoti Sutikimą grąžina jį pateikusiam asmeniui.

2020 m. sausio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriuje gautas trečiojo suinteresuoto asmens sutikimas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir J. G. 2020 m. kovo 5 d. pateikė prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kartu su prašymu buvo pateikta žemės ūkio paskirties pirkėjo (fizinio asmens) deklaracija.

Darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius 2020 m. kovo 10 d. Sutikimą Nr. 37STŽ-175-(14.37.112) trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė nepažeisdamas teisės aktuose numatytų procedūrų. Pažymėtina, kad kitaip nei Pažymos išdavimo atveju, sutikimai rengtini atskirai kiekvienam pirkėjui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Kaip jau buvo minėta, Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“ Tokio pobūdžio ginčas turėtų būti spręstinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-499-492/2018).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Dėl proceso išlaidų

Pareiškėja V. R. prašo iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus priteisti 930,50 Eur bylinėjimosi išlaidų – 23,00 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (726,00 Eur už skundo administraciniam teismui rengimą ir 181,50 Eur už patikslinto skundo ir kitų procesinių dokumentų rengimą).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2020 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AVB Nr. 2020-021, 2020 m. balandžio 24 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą ir 2020 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 9 dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2019 m. 4-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1358,6 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina išvada, kad pareiškėjos prašoma 907,50 Eur suma už skundo, patikslinto skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimą neviršija galimos (maksimalios) 3396,5 Eur sumos, todėl galėtų būti priteistina.

Atsižvelgiant į tai, jog tenkintinas vienas iš pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų (panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 37SD-745-(14.37.104) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“) ir du reikalavimai (panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių iš naujo svarstyti V. R. 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą) nepatenkinti dėl aukščiau nurodytų Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, laikytina, kad bendrai pareiškėjos patikslintas skundas patenkintas dėl 1/2 pareiškėjos reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, turėtų būti sumažintos. Pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus priteistina 465,25 Eur proceso išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2020 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitas. Trečiasis suinteresuotas asmuo už atsiliepimo parengimą patyrė 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, konstatuotina, kad teismo sprendimu patenkinta 50 proc. pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, t. y. sprendimas iš dalies priimtas ir pareiškėjos naudai, todėl visa trečiojo suinteresuoto asmens prašoma 300 eurų suma negali būti priteista tik iš pareiškėjos. Atsižvelgiant į tai, kad dalis pareiškėjos reikalavimų laikytini tenkintinais konstatavus atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus neteisėtus veiksmus, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. priteistina 150 eurų patirtų proceso išlaidų iš pareiškėjos V. R. ir 150 eurų patirtų proceso išlaidų ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 37SD-745-(14.37.104) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“.

Pareiškėjos V. R. patikslintą skundą likusioje dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 37STŽ-175-(14.37.104) panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus įpareigojimo iš naujo svarstyti V. R. 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą) atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai V. R. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus priteisti 465,25 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai 25 ct) proceso išlaidų.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. priteisti iš pareiškėjos V. R. 150 Eurų (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų ir priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 150 eurų (vienas šimtas penkiasdešimt eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius