Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal 1961 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ dalies turto konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3 straipsnio 1 dalies pagrindu veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Pagal šio straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Vadovaujantis 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu jie per trejus metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad E. R. nuteistas trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ dalies turto konfiskavimu; bausmę atliko 1998 m. rugpjūčio 4 d.; per trejus metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, naujų nusikaltimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai, E. R. laikytinas neturinčiu teistumo, todėl pagrindo taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nėra. Pažymėtina, kad sprendimas asmeniui neišduoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo yra susijęs ne su baudžiamaisiais, o su administraciniais teisiniais santykiais. Būtent toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui, kuris turi spręsti, ar asmuo, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo sąlygas (plačiau žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-145-1076/2025; 2025 m. gegužės 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-135-478/2025). Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti E. R. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.