Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. B. prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad turtines pasekmes santuokos nutraukimas sukelia nuo 2015-09-01; 3) nepilnamečių vaikų I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai I. B. 9 528,75 Eur išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu, t. y. priteisiant atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 22 / 100 dalis; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. B. 21 450 Eur išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu, t. y. priteisiant atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 50 / 100 dalis; 6) nustatyti nepilnametėms dukterims ir ieškovei uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) kol dukros sulauks pilnametystės; 7) transporto priemonę „Audi A3“ pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe; 8) atsakovo įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nurodė, kad:su šeima atsakovas praleisdavo mažai laiko, šeimai skirdavo mažą gaunamų pajamų dalį. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Jam pritaikyta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Atsakovas 2014 m. atsakovas nutraukė darbo santykius. Ieškovė buvo priversta su vaikais išeiti gyventi pas jos motiną, vėliau grįžo pas sutuoktinį. Atsakovas pradėjo iš namų nešti daiktus, vogti alkoholinius gėrimus iš prekybos vietų. Ieškovė už jį mokėjo baudas. Ieškovė su dukromis nuo 2015-09-01 gyvena draugams priklausančiame bute;dėl atsakovo gyvenimo būdo prašė priteisti išlaikymą turtu. Ieškovė kito gyvenamojo būsto neturi. Santuokos metu nėra įgiję nekilnojamojo turto. Gyvenant skyrium ieškovės vardu buvo įgytas automobilis „Audi 3“. Dukros lanko mokamus būrelius: už L. būrelį moka per mėnesį 8 Eur, už Ievos – 19 Eur. Dukroms būtina kartą per metus keisti akinius. Dukras padeda išlaikyti draugai, ieškovės motina.Atsakovas T. B. nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta esant tik atsakovo kaltei, su išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo forma bei dydžiu, automobilio pripažinimu asmenine ieškovės nuosavybe bei faktinio šalių gyvenimo skyrium momentu. Nurodė, kad:santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė yra konfliktinė asmenybė. Atsakovas išlaikė šeimą, suteikė gyvenamąjį būstą. Ieškovė savo pajamas naudojo tik asmeninėms reikmėms tenkinti. Transporto priemonę ieškovė įsigijo iš bendrų šeimos lėšų. Šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Išlaikymas natūra negarantuos vaikų prioritetinių interesų;atsakovas turi automechaniko darbo patirtį, įgijęs techniko-technologo specialybę. Atsakovas nuo 2016-10-23 įsidarbino (duomenys neskelbtini), todėl gali teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas sutinka mokėti po pusę minimalios mėnesinės algos. Atsakovas dukras išlaikė, todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovas ieškovės motinai yra skolinęs pinigų už jai priklausančio žemės sklypo išpirkimą.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog atsakovas skolingas valstybės biudžetui 230,81 Eur baudos. Nesutiko su „Audi A3“ padalijimu, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė įgyta iš ieškovės lėšų. Tokiu atveju būtų užkirsta galimybė nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą.Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovė su savo nepilnametėmis dukromis gyvena ieškovės draugams priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Atsakovo gyvenamojoje vietoje apsilankyti nepavyko. Skyriui šalių šeima yra žinoma nuo 2015 m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl I. B. gyvenamosios vietos ir uzufrukto jos naudai nustatymo. Ieškinį tenkino iš dalies:šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės;po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – B.;nustatė nepilnametės L. B. gyvenamąją vietą su ieškove;priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei L. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei – ieškovei, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;priteisė nepilnametei L. B. iš atsakovo 1 405,96 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nustatant, jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė;priteisė I. B. iš atsakovo išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini);priteisė I. B. iš atsakovo 1 405,96 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini);pripažino transporto priemonę „Audi A3“ asmenine ieškovės nuosavybe;nustatė nepilnametei L. B. ir ieškovei uzufruktą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio atsakovui, kol nepilnametė L. B. sulauks pilnametystės;nustatė, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti atsakovas;Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters I. B. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. B. Sprendė, jog atsakovo polinkis į alkoholinių gėrimų vartojimą įrodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-17 nutartimi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimu bei liudytojų parodymais. Atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, keldavo konfliktines situacijas. Teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigos šalys gyvena skyrium. Atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs. Sprendė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015-09-01.Buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2016-01-01 dienai buvo 43 300 Eur. Ieškinys teisme paduotas 2016-04-13. I. B. pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymas turi būti skaičiuojamas už 7 mėnesius. Nepilnametė L. B. gimusi (duomenys neskelbtini) ieškinys teisme paduotas 2016-04-13, jai iki pilnametystės liko (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Išlaikymas periodinėmis išmokomis labiau atitiktų vaiko interesus, nei išlaikymas butu. Atsakovas jaunas, sveikas, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba nuo 2016-09-23, darbo užmokestis sudaro 638 Eur. Prašymas vaikų išlaikymui priteisti dalį turto atitinka ieškovės, o ne vaikų interesus. Ieškovės darbo užmokestis sudaro 745,99 Eur, ji nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę „Audi A3“. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotų transporto priemonių neturi. I. B. išlaikymui prašė priteisti po 211,75 Eur, L. B. išlaikymui – po 206,25 Eur. Apylinkės teismas įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tai, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, jai tenka atsakomybė aprūpinti vaikus, atsakovas sutiko mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur ir priteisė po 190 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis. Šalys, gyvendamos kartu, tvarkė bendrą šeimos ūkį. Atsakovas nuo 1999-12-06 iki 2014-10-23 dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudarė 289,62 Eur, nuo 2014-10-01 iki 2014-10-23 jam išmokėta 1 766,77 Eur. Atsakovas neįrodė, jog šalims pradėjus gyventi skyrium teikė vaikams išlaikymą natūra. Išlaidos už telefoną nesudaro pagrindo išskaičiuoti atitinkamas sumas iš priteisto išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2015-09-01.Iki 2015-09-01 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeima gyveno kartu. Abiejų dukrų gyvenamoji vieta deklaruota atsakovui priklausančiame bute. Ieškovė kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių patalpai įsigyti neturi. Ieškovė nepajėgi išsinuomoti kito būsto, todėl būtina nustatyti uzufruktą į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki L. B. pilnametystės.Sutuoktiniai santuokos metu įgijo transporto priemonę „Audi A3“, kuri įregistruota ieškovės vardu. Šalys skyrium gyvena nuo 2015-09-01, o transporto priemonę ieškovė įsigijo 2015-10-15, t. y. transporto priemonė įgyta laikotarpiu, kai šalys jau nevedė bendro ūkio. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pripažino transporto priemonę asmenine ieškovės nuosavybe. Iš 2015-10-01 dovanojimo sutartimi ieškovės motina L. G. padovanojo ieškovei 4 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė T. B. apeliaciniu skundu prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir dalyje dėl išlaikymo priteisimo išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo dukrai I. B. 5 378,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą turtu priteisiant I. B. nuosavybėn atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 12 / 100 dalį; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. B. 17 292 Eur išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą turtu priteisiant atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 40 / 100 dalį; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje, priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad:I. B. išlaikymui prašyt priteisti 211,75 Eur, L. B. išlaikymui – 206,25 Eur. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas reikiamų išlaidų paskaičiavimas liko neištirtas. Dukroms dėl regos sutrikimų kartą per metus būtina pasikeisti akinius. 30 Eur išlaidos laisvalaikiui yra protingos. Nėra pagrindo apsiriboti tik būtinaisiais vaikų poreikiais dėl to, kad atsakovas nustojo dirbti ir piktnaudžiauja alkoholiu negali riboti vaikų poreikių. Atsakovas turi galimybę uždirbti vaikų išlaikymui, todėl negali savo pareigų paneigti asocialiu gyvenimo būdu;išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas nuo 2014-11-01, kai ieškovė su vaikais išėjo gyventi pas motiną, o atsakovas nuo 2014-10-23 nutraukė darbo santykius. Atsakovas neturėjo pajamų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-03-20, 2015-03-23 Šeimos aplankymo aktuose nurodyta, kad ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 metų lapkričio mėnesio nevedė bendro šeimos ūkio. Į atsakovo butą ieškovė sugrįžo laikinai. Šeimos aplankymo aktuose užfiksuoti ieškovės teiginiai, kad ji viena išlaiko dukras. Liudytojos I. D., I. G., I. N., L. G. patvirtino, kad nuo 2014 m. ieškovė skųsdavosi, kad atsakovas neduoda pinigų vaikų išlaikymui;2016-09-23 darbo sutartis nepatvirtina darbo realumo. Jei darbo sutartis būtų įsigaliojusi, duomenys būtų užregistruoti informacinėje sistemoje. Atsakovas turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Jis nesigydo ir neketina gydytis nuo alkoholizmo, todėl tikėtina, kad atsakovas ateityje darys teisės pažeidimus ir jo įsipareigojimai didės. Atsakovas įsiskolinęs 1 376,28 Eur už komunalines paslaugas. Atsakovas neteikia priteisto 190 Eur išlaikymo. Nėra tikimybės, kad atsakovas realiai teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovo pradelstų įsiskolinimų skaičiui didėjant, kyla grėsmė, kad atsakovo skolų išieškojimas bus nukreiptas į atsakovo turimą butą. Iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą galima išieškoti tik priverstine tvarka išieškant iš jo buto. Išlaikymo priteisimas turtu yra reali galimybė atsakovo vaikams gauti išlaikymą. Atsakovas T. B. atsiliepime prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:ieškovė neįrodė, jog dukrų išlaikymui išleidžia tokias sumas, kokios nurodytos paskaičiavimų lentelėje. Ieškovė nepateikė išlaidų faktą patvirtinančių dokumentų;šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti nustojo nuo 2015-09-01. Iki šio momento tarp šalių kildavo įvairių nesutarimų, bet šalys nebuvo nustojusios gyventi kartu kaip šeima ir vesti bendro ūkio. Ieškovei laikinai persikėlus gyventi pas savo tėvus, pas atsakovą pasiliko gyventi viena dukra. Ieškovė nebuvo išsikrausčiusi, į namus grįždavo, šalys bendraudavo. Ieškovė pati prašė nustatyti, jog teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2015-09-01. Kitų įrodymų, jog šalys nustojo vesti bendrą ūkį anksčiau nei 2015-09-01, ieškovė nepateikė;atsakovas leidžia ieškovei ir dukroms naudotis butu. Buto priteisimas dukroms sąlygos tik papilomų pareigų bei išlaidų atsiradimą, nes jos privalės butą išlaikyti. Buto realizuoti galimybių nėra, nes tai vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovo skoliniai įsipareigojimai už butą bei kitos prievoles dengiamos. Nėra aplinkybių, kurios trukdytų atsakovui teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, taip pat formos, kuria priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

Ieškovė prašė prijungti naujus įrodymus: UAB „Castrade service“ 2016-12-31 ir 2017-08-31 mokestinius pranešimus už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas administravimo paslaugas, UAB „Vilniaus energija“ 2016-12-31 sąskaitą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) suteiktus komunalinius patarnavimus, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017-08-21 įspėjimą dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017-08-31 sąskaitą, antstolių A. S. ir D. M. bei G. P. pažymas (El. b. t. 2, b. l. 63-64, 89-94).

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teikiamais dokumentais grindžiamos aplinkybės, susijusios su sunkia atsakovo turtine padėtimi, kuri yra aktuali sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimus. Dokumentai atsirado po sprendimo priėmimo, duomenys nėra didelės apimties, jie taip pat susiję su atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktomis komunalinėmis paslaugomis bei jų apmokėjimu, ir atsakovo skolomis valstybei. Dalis naujų įrodymų buvo pateikta su apeliaciniu skundu, atsakovas dėl jų galėjo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų poreikių

Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo dviem jų dukroms priteista 190 Eur periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo išlaikymo dydį padidinti ir priteisti dukrai I. B. 211,75 Eur, o L. B. – 206,25 Eur nuolatinį išlaikymą. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas tik su minimaliąja mėnesine alga, minimali mėnesinė alga gali būti laikoma tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas išlaikymas negali būti mažesnis už pusę minimalios algos.Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nepilnamečių vaikų poreikių, kuriuos ieškovė nurodė patikslintame ieškinyje ir neįvertino, ar priteisto išlaikymo pakaks vaikų poreikių patenkinimui. Kolegijos teisėjai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pastebėtina, jog ieškovė patikslintame ieškinyje detaliai apskaičiavo vaikų poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas, nurodė, jog I. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga 423,50 Eur, o L. B. – 412,50 Eur. Į nurodytas išlaidas įtrauktos ir detalizuotos išlaidos maistui, dienpinigiai, sveikatos priežiūros išlaidos, būsto išlaidų dalis ir kita. Taip pat ieškovė papildomai pateikė laikotarpiu nuo 2016-10-23 iki 2016-11-28 dukrų išlaikymui išleistos 1 288,04 Eur sumos pagrindimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų išlaidų dydį įvertino, sprendime pažymėjo, jog dalis išlaidų yra daryta jau po to, kai I. B. tapo pilnametė, atkreipė dėmesį, jog 450 Eur išleista vairavimo mokyklai, itin daug net 130,62 Eur, išleista laisvalaikiui. Negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog jos turėtos dukrų išlaikymo išlaidos nebuvo analizuojamos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo sprendime nustatyta nepilnamečių vaikų poreikių apimtimi. Iš ieškovės nurodytų 1 288,04 Eur išlaidų atėmus nepilnamečio vaiko išlaikymui nebūtinas išlaidas už vairavimo mokyklą, matyti, jog vaikų išlaikymui išleista 838 Eur arba 419 Eur vienam vaikui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, tuo, jog išlaidos vaikų laisvalaikiui, sudarančios 130,62 Eur per mėnesį, yra tikrai didelės; akiniai už 59,01 Eur pirkti vieneriems metams; 30 Eur sąskaita už telefonus, kai papildomai už 17,14 Eur perkamos ir interneto paslaugos, taip pat yra labai didelė. Išlaidos rūbams bei avalynei 164,36 Eur dviems vaikams pakankamai didelės ir tokio dydžio patiriamos ne kiekvieną mėnesį, sezoniniai drabužiai ar batai dėvimi ne vienerius metus. Įvertinus išdėstytą, matyti, jog apylinkės teismo nustatyta protinga vaiko išlaikymo suma, atitinkanti minimalios mėnesinės algos dydį, yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą negalima vertinti kaip būtinųjų poreikių tenkinimą. Vertinant minimalios mėnesinės algos kriterijų, pažymėtina, jog realiai minimalią mėnesinę algą gaunantis darbuotojas turi mokėti mokesčius, todėl jo poreikių tenkinimui tenka mažesnė suma, nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Atsakovas turi du vaikus, todėl 190 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo suma yra pakankamai reikšminga, sudaro didelę jo pajamų dalį. Iš byloje esančių valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie T. B. gautą darbo užmokestį, matyti, jog ir tuo metu, kai jis dirbo ir nepiktnaudžiavo alkoholiu, jo darbo užmokestis nebuvo didelis. 2014 m., dirbdamas (duomenys neskelbtini), atsakovas uždirbdavo apie 1 000 Lt. Tai rodo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi galimybę uždirbti didesnę algą bei teikti didesnį išlaikymą. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su tuo, jog išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas tik nuo 2015-09-01, t. y. nuo teismo sprendimu nustatytos sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios. Laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas bent jau nuo 2014 m. lapkričio, kai ieškovė su dukromis išėjo gyventi pas motiną ir ten gyveno 5 mėnesius. Pažymėtina, jog pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog su atsakovu skyrium gyvena nuo 2015-09-01. Patikslintame ieškinyje momentas, nuo kada atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, nurodytas itin lakoniškai, pabrėžiant, kad atsakovas vaikų neišlaiko keletą metų. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, jog ir šalims pradėjus gyventi atskirai jis teikė išlaikymą natūra – pirko rūbus, avalynę, maistą, vaistus ir kita. Šią atsakovo poziciją patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-06-09 Buities tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog, T. B. teigimu, atsakovas T. B. nuo gyvenimo skyrium dienos išlaikymo vaikams neteikė. Įvertinus tai, kad ieškovė vaiko teisių specialistams nurodė išlaikymo neteikimo pradžios datą – gyvenimo skyrium pradžią, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia data rėmėsi nustatydamas išlaikymo įsiskolinimo pradžios momentą bei laikė, jog prezumpcija, kai sutuoktiniams vedant bendrą ūkį jie abu teikia vaikams išlaikymą, nepaneigta.

Dėl išlaikymo teikimo formos

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos nustatytos CK 3.195 straipsnio 1 dalyje. Išlaikymas gali būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog prioritetas teikiamas išlaikymui periodinėmis išmokomis, kadangi tokiu būdu geriausiai gali būti užtikrinamas vaiko kasdieninių poreikių tenkinimas. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis, o ne atsakovui priklausančiu turtu. Iš santuokos nutraukimo byloje pateiktų dokumentų matyti, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamosios patalpos neįgijo. Šeima nuolat gyveno atsakovo paveldėtame bute. Į ½ šio buto dalį skundžiamu teismo sprendimu ieškovei bei nepilnametei dukrai L. B. nustatytas uzufruktas iki dukters pilnametystės. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise gyvenamosios patalpos neturi. Tai rodo, jog priteisus išlaikymą buto dalimi, šis turtas nebus naudojamas išlaikymui reikalingų lėšų gavimui, o naudojamas gyvenimui. Nepilnametę dukrą ieškovė turėtų išlaikyti iš savo gaunamų pajamų, kurios nėra didelės. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis apie ieškovės įmokas rodo, jog 2016 m., dirbdama (duomenys neskelbtini), ji uždirbdavo nuo 713,67 Eur iki 745,99 Eur, iš kurių buvo išskaičiuojami mokesčiai. Ieškovės darbo užmokestis yra nepakankamas dviejų asmenų išlaikymui, jei išlaikymas būtų teikiamas tokio dydžio, kokio poreikį nustatė pirmosios instancijos teismas. Vertintina ir tai, jog ieškovė iki I. B. sueis 24 metai gali būti įpareigojama teikti paramą, jei dukra mokysis ir atitiks CK 3.192-1 straipsnio reikalavimus. Priteisus išlaikymą turtu, toks išlaikymas būtų galimas vertinti kaip nepilnamečio vaiko įgytas materialus turtas, o ne lėšos, kuriomis būtų apmokami vaiko poreikiai, ir tai neatitiktų išlaikymo teikimo prasmės bei mažintų vaiko galimybę gauti tinkamą išlaikymą tuo metu, kai toks išlaikymas reikalingas. Nekilnojamojo turto turėjimas taip pat sąlygoja ir savininko pareigų atsiradimą – pareigą mokėti komunalinius mokesčius, prižiūrėti, išlaikyti turtą, tačiau L. B. savo lėšų neturi ir tokių išlaidų negali prisiimti.Ieškovė išlaikymo priteisimo turtu poreikį grindžia tuo, kad atsakovas nedirba bei piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kelia abejones dėl atsakovo sudarytos darbo sutarties realumo. Atsakovas yra pateikęs 201609-23 sudarytą Darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuria jis priimtas į automechaniko pareigas už 638 Eur mėnesinę algą. Darbo sutartis pasirašytą ją sudariusių šalių. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. gruodžio (El. b. t. II, l. 18-19) matyti, jog darbdavys nėra pranešęs duomenų apie atsakovo gautas pajamas. Tai neabejotinai duoda pagrindo abejoti su (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties realumu. Visgi, pati ieškovė, prašydama nustatyti priteisiamo išlaikymo dydį, teigia, jog atsakovas turi rinkoje paklausią ir gerą atlyginimą užtikrinančią automechaniko specialybę, techniko-technologo išsilavinimą. Byloje yra duomenų, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau (duomenys neskelbtini) buhalterės, buvusios atsakovo bendradarbės, paaiškinime nurodoma, jog darbines pareigas T. B. atliko gerai, kaimyno V. K. paaiškinime teigiama, jog atsakovas tinkamai rūpinasi namo administravimu. Šie duomenys rodo, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negali susirasti darbo ir gauti pajamų. Tokiu atveju, jei atsakovas nemokėtų išlaikymo, ieškovė galėtų kreiptis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo.Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog I. B. priskirtina 1/12 buto dalis, tačiau ieškovė klaidingai skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, nurodydama 5 378,45 Eur sumą. Skundžiamu teismo sprendimu I. B. priteista 1 405,96 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymas už 7 mėnesius, kas sudarytų 1 330 Eur, t. y. iš esmės mažesnė pinigų suma. I. B. turtu priteistas išlaikymas neturėtų prasmės, kadangi jai tenkanti buto dalis niekaip negalėtų būti atskirta ir nebūtų galima šia buto dalimi naudotis natūra.Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei atlyginti apeliacinio skundo pateikimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.