- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- I2-3692-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09375-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą bei patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu prašydamas teismo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 23S193374 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad yra Baltarusijos Respublikos pilietis, Departamentas jam buvo išdavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760244989 (toliau – ir Leidimas), kuris galiojo iki 2025 m. gegužės 3 d. Atsakovas Sprendimu nusprendė panaikinti Leidimą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje (Kontrabanda).
Sprendime pažymima, kad 2023 m. spalio 24 d. Departamente buvo gauta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvada Nr. 5-S-25571 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelią grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes Kauno apygardos teismas (toliau – ir KAT) 2023 m. rugsėjo 7 d. jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką nurodytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skyrė pareiškėjui 116 MGL dydžio baudą. Atsakovas konstatavo, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu nusprendė panaikinti Leidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, kadangi jis yra priimtas formaliais ir paviršutiniškais pagrindais, neįsigilinus į visų reikšmingų aplinkybių visumą ir pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.
Pareiškėjas neneigia, jog KAT 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, tačiau akcentuoja, jog minėtas nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl jis nėra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija nenustoja galioti baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu tik dėl to, kad pirmosios instancijos teisme asmuo buvo nuteistas. Akivaizdu, kad vien tik iš neįsiteisėjusio nuosprendžio negalima daryti išvados, jog pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei ir atitinkamai šiuo pagrindu Leidimas negalėjo būti panaikintas, kadangi tai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pabrėžia, kad administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmenų teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog 2023 m. spalio 24 d. buvo gauta Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes KAT 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė jį pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. KAT nustatė, kad pareiškėjas, vykdamas vilkiku su puspriekabe iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, paslėpęs puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 148 633 pakelius cigarečių, paženklintų Baltarusijos banderolėmis. Įvertinus minėtus duomenis buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti Leidimą. Taip pat 2023 m. spalio 29 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 23S194655, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams ir jį įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kurio pareiškėjas neskundė.
Paaiškino, kad UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelią grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Vadovaujantis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi Policijos departamentas yra kompetentinga institucija atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą.
Akcentavo, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, kontrabanda darbo didelę neigiamą įtaką valstybės finansų sistemai, ekonomikai ir legaliam verslui. Tai sudėtinė šešėlinės ekonomikos dalis, o šešėlinė ekonominė veikla pagal savo pobūdį yra destruktyvi, jos egzistavimas prieštarauja susiformavusiai visuomeninei tvarkai ir visuomenės interesams. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvykdytas sunkus nusikaltimas nebuvo netyčinis ir neatliktas spontaniškai ar dėl nežinojimo, pareiškėjas galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos pateikta išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios turimos aplinkybės – socialiniai, šeimyniniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva. Pareiškėjo atžvilgiu taikytos priemonės neprilygsta priemonėms numatytoms BK, o šių priemonių taikymas nepreziumuoja jo kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pabrėžė, užsieniečio grėsmės vertinimas nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl jai neturėtų būti taikomos baudžiamajam procesui taikomos nuostatos.
Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ apima ir neįsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius t. y. grėsmė gali apimti ir galimą pavojų, kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui iškyla potencialus pavojus ar grėsmės galimybė.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali. Lietuva neturi pareigos leisti pareiškėjui atvykti, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinčios vertybės, todėl pareiškėjui taikyti apribojimai yra proporcingi.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame keliamų reikalavimų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Policijos departamentas nurodė, kad vykdydamas jam priskirtą duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelią grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, funkciją, 2023 m. spalio 23 d. atliko pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą. Patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją buvo nustatyta, kad KAT 2023 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė už sunkų nusikaltimą numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, skirdamas pareiškėjui 116 MGL dydžio baudą.
Įvertinus minėtus duomenis ir vadovaujantis UTPĮ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 ”Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) patvirtintu teisiniu reguliavimu, 2023 m. spalio 23 d. Departamentui pateikta Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Pažymėjo, kad KAT 2023 m. rugsėjo 7 d. baudžiamasis įsakymas buvo panaikintas, nes buvo gautas pareiškėjo advokato prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau pareiškėjas KAT 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu vis tiek buvo pripažintas kaltu ir jo teisinė padėtis nepasikeitė, yra analogiška egzistavusiai Išvados surašymo metu.
Policijos departamento nuomone Išvadoje pateikta informacija yra teisinga ir pagrįsta. Atliekant vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei buvo vadovautasi Apraše nustatytu imperatyviu grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijumi ir vertino konkrečiais, objektyviai tikrovėje egzistavusias aplinkybes, o Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 23S193374 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas Leidimas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 3 d.
Policijos departamentas 2023 m. spalio 23 d. Departamentui pateikė Išvadą, kurioje teigiama, jog buvo atliktas pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimas. Patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre esančią informaciją nustatyta, jog KAT 2023 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. KAT nustatė, jog pareiškėjas, vykdamas vilkiku su puspriekabe iš Baltarusijos į Lietuvą, per Lietuvos valstybės sieną, paslėpęs puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 148 633 pakelius cigarečių, paženklintų Baltarusijos banderolėmis, kurių vertė 609 854,84 Eur. Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjas padarė sunkų nusikaltimą, jis bus laikomas teistu iki 2028 m. rugsėjo 6 d., todėl yra pagrindas laikyti pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Policijos departamentas siūlė Departamentui panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, uždrausti jam atvykti į Lietuvą iki 2028 m. rugsėjo 6 d. ir įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į Išvadoje pateiktą informaciją bei vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo turimą Leidimą. Sprendime konstatuojama, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, kas yra kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali. Sprendime pabrėžiama, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika nebuvo netyčinė, jis žinojo, kad vykdo nusikalstamą veiką ir veikė tiesiogine tyčia, siekdamas pasipelnyti.
Atsakovas, remdamasis Išvadoje nurodytais duomenimis, 2023 m. spalio 29 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 23S194655 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. rugsėjo 6 d. bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2028 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjas šio sprendimo teisėtumo nekvestionuoja, jis nėra skundo į teismą dalyku, todėl jo teisėtumas bei pagrįstumas nebus vertinamas.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra aplinkybė ar Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
UTPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-07-01 iki 2023-12-30) 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusios, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdamos apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (UTPĮ 4 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2023-08-10 iki 2024-01-01) 131 punkte nurodyta, kad UTPĮ 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, policijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per UTPĮ 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą terminą priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis matyti, kad KAT 2023 m. rugsėjo 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. eI-373-530/2023 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skyrė jam bausmę – 180 MGL dydžio baudą. Nustatyta, kad pareiškėjo advokatas 2023 m. spalio 10 d. pateikė KAT prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kurio pagrindu buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-127-383/2024. Minėtoje byloje 2024 m. gegužės 20 d. priimtas nuosprendis, kuriame konstatuota, jog yra pagrindas pripažinti pareiškėją kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje ir skyrė jam bausmę – 104 MGL dydžio baudą. Pažymėtina, jog minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d.
Vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 5 dalis), o labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 6 dalis).
BK 199 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Akivaizdu, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika yra priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 12.1 papunktyje yra nustatytas imperatyvus kriterijus, jog užsienietis yra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jeigu jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Įvertinus aukščiau išdėstytą pagrįstai galima manyti, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jo pareiškėjas nesilaiko savo įsipareigojimo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjo elgesys, neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 d. BPK 418 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Taigi vertinant aplinkybes, kad baudžiamasis procesas buvo baigtas baudžiamuoju įsakymu, kurio priėmimui keliama sąlyga atlyginti padarytą žalą, paskirta bauda sumokėta 2023 m. rugsėjo 7 d. ir jis įsiteisėjo, o tik po to kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo teisme prašant atnaujinti terminą prašymui pateikti, policijos departamentas teikdamas išvadą dėl asmens keliamos grėsmės turėjo pakankamą teisinį pagrindą teikti vertinimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, o Migracijos departamentas priimti administracinį aktą spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.
Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatęs, jog Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 12 d. atnaujino terminą prašymui pateikti dėl bylos nagrinėjimo teisme surengimo, 2024 m. sausio 20 d. sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla (b.l.52-54). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įsiteisėjus nuosprendžiui, bylos nagrinėjimas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atnaujintas.
Taigi galutinė teisinės kvalifikacijos patikra atlikta vertinant visas reikšmingas aplinkybes ir priimtą galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir keliamos grėsmės vertinimo. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vertinant ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.
Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, pagrįstai atsižvelgęs į Policijos departamento išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas įvykdęs sunkų nusikaltimą, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose praktiką, pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Pareiškėjas skunde taipogi teigia, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai motyvuota objektyviais duomenimis bei teisės normomis, prieštarauja išsamumo ir objektyvumo principams.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, kadangi atsakovė tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 23S193374 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.