Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios J. L. gynėjos advokatės Renatos Narbutienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patenkintas prokurorės prašymas ir baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui yra perduota nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-186-827/2022, kurioje J. L. yra kaltinama tuo, kad ji, turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei iki 2019 kovo mėn., pagal įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 10 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (-) būdama automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 650 eurų ir kuris nuosavybės teise priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja, suklastojo tikrą dokumentą – VĮ „Regitra“ 2018 m. spalio 10 d. išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (-) – iškirpo C.2 (duomenys apie transporto priemonės savininką) įrašus, po ko transporto priemonės registracijos liudijimo blanko viršutines ir apatines dalis suklijavo skaidria juostele iš abiejų pusių, taip suklastojo šį dokumentą, kurį, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2019 metais, kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavė A. N., – taip jį panaudojo, ir žinodama, kad automobilis „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji pagal 2018 m. spalio 10 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (-) yra automobilio valdytoja, todėl neturi teisės parduoti ar perleisti kitiems asmenims šio automobilio, (data nenurodyta) pirkimo–pardavimo sutartyje realiai sudarytoje su A. N., tačiau kurioje, kaip pirkėjas nurodytas R. R., melagingai nurodė, kad ji yra šios transporto priemonės savininkė, bei perdavė minėtą automobilį A. N. už 300 eurų, taip ji pasisavino jai patikėtą svetimą, 1 650 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Šioje byloje taip pat yra pareikšti kaltinimai ir A. N. dėl to, kad jis, 2019 m. rugsėjo 25 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog transporto priemonė – automobilis „Hyundai Get2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepriklausė jam jį perdavusiai J. L., o priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (-), o 2019 metais, kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) J. L. jam perduotas VĮ „Regitra“ 2018 m. spalio 10 d. išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (-) suklastotas – iškirpti C.2 (duomenys apie transporto priemonės savininką) įrašais, po ko transporto priemonės registracijos liudijimo blanko viršutines ir apatines dalis suklijuotos skaidria juostele iš abiejų pusių, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, pateikė šį suklastotą dokumentą nukentėjusiajam G. K., taip jį panaudojo, bei tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį, dėl esminių sudaryti sandorį lėmusių aplinkybių, nuslėpdamas, kad neturi teisės parduoti minėto automobilio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju, kurios pagrindu pardavė automobilį už 1150 eurų, ir šioje sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent – grafoje „pardavėjo vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“ nurodė ,,J. L.“, grafoje „asmens arba įmonės kodas“ nurodė J. L. asmens kodą, o sutarties pabaigoje grafoje „Transporto priemonę pardavė įrašė J. L. vardą ir pavardę, bei pasirašė už ją, taip suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugsėjo 25 d. automobilio „Hyundai Get2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Taip jis disponavo ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, bei sukčiavo, tuo nukentėjusiajam G. K. padarė 1 150 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi (toliau ir– skundžiama nutartis) prokurorės prašymą baudžiamąją bylą, kurioje J. L. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o A. N. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai Vilniaus apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, tenkino. Teismas sutiko su prokurorės prašymu ir pažymėjo, kad ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai ir nebuvo nustatytos esminės aplinkybės, lemiančios kaltinamųjų veiksmų vertinimą ir kvalifikavimą. Šios aplinkybės gali būti nustatytos tik papildomo ikiteisminio tyrimo metu. Skundžiama nutartimi teismas nustatė 3 (trijų) mėnesių terminą papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir teisinės išvados

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties ir skundo argumentais, pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra jokio pagrindo.

7. BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti du galimi pagrindai bylą perduoti prokurorui: 1) jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui; 2) byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai pasinaudota antruoju pagrindu, tai yra byla prokurorei perduota esant motyvuotam prokurorės prašymui.

8. Skunde nurodoma, kad nors BPK 254 straipsnyje, be kitų atvejų, yra numatyta, kad byla gali būti perduota prokurorui tyrimui papildyti, tačiau toks prašymas, anot gynėjos, išimtinai siejamas su tyrimo papildymu dėl kaltinimų, dėl kurių yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Apygardos teismo vertinimu, tokie gynėjos argumentai aiškiai nepagrįsti, kadangi tiek BPK, tiek teismų praktikoje yra numatyta galimybė keisti kaltinime nustatytas faktines aplinkybes ar jų kvalifikaciją. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog esant būtinumui kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

9. Šiuo atveju nustatyta, kad prokurorė teismui 2022 m. kovo 15 d. pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, prašyme nurodydama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kaltinamoji J. L. galimai įvykdė ne kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes teismo gauti duomenys, taip pat kaltinamosios 2022 m. kovo 15 d. atlikta papildoma apklausa rodo, jog ji jau anksčiau yra įgijusi ne vieną automobilį, tačiau prisiimtų sutartinių įpareigojimų nevykdė, automobilių negrąžino, todėl automobilį ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susijusį su kaltinimu, ji galimai tyčia neteisėtai įgijo išsimokėtinai jau žinodama, kad nevykdys turtinių įsipareigojimų pagal sutartį ir apgaule jį pasisavins. Taigi jos veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. (t. 3, b. l. 68-69). 2022 m. balandžio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo atspausdintas ir proceso dalyviams pasirašytinai įteiktas prokurorės prašymas dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, kad abu kaltinamieji galėtų pasiruošti gynybai (t. 3, b. l. 95). 2022 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą gražinti bylą tyrimui papildyti. Nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ištirtos ikiteisminio tyrimo metu, reikia iš naujo individualizuoti J. L. atsakomybę, vertinti kito kaltinamojo atsakomybę, o to padaryti teisme nėra galimybės. Abu kaltinamieji su prokurorės prašymu sutiko (t. 3, b. l. 104-105). Apygardos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas, gavęs prokurorės prašymą grąžinti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir įvertinęs tai, kad byloje yra būtina ištirti naujai paaiškėjusias aplinkybės dėl kitų automobilių įgijimo bei realizavimo, tenkindamas šį prašymą BPK nuostatų nepažeidė.

10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismo pareiga yra išsamiai ir visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes, tam kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas nuosprendis. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar aplinkybėms, kurias būtina tikslinti, ir jų negalima ištirti ir patikslinti teisiamajame posėdyje, yra pagrindas tai padaryti ikiteisminio tyrimo subjektams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu iš UAB ,,M. L.“ buvo gautas raštas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodoma, jog J. L. anksčiau Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarčių pagrindu buvo įgijusi ne vieną automobilį, tačiau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tai yra įmokų nemokėjo, o įpareigota grąžinti panaudos pagrindais valdomas transporto priemones – jų negrąžino (t. 3, b. l. 43; 50-51). Paaiškėjusios naujos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali būti gauti reikšmingi duomenys kaltinamosios J. L. veikos kvalifikavimui.

11. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagal prokurorės prašymą grąžinti baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o kaltinamosios J. L. gynėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios J. L. gynėjos advokatės Renatos Narbutienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties atmesti.

Nutartis neskundžiama.