- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-1086-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01845-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Kauno vaikų socializacijos centro, S. R.
- Ieškovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno vaikų socializacijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams S. R. (S. R.) (įstatyminis atstovas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“) ir Kauno vaikų socializacijos centrui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. R. 459,95 Eur ieškovo patirtai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovui S. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo ieškovo patirtai žalai atlyginti, priteisti iš atsakovo Kauno vaikų socializacijos centro subsidiariai 459,95 Eur žalai atlyginti ir procesines palūkanas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 1 d. nepilnametis atsakovas S. R. vairuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į Sodų g., Skaidiškių k., esančius metalinius atitvarus. Buvo sugadintos trys sekcijos atitvarų ir padaryta 459,95 Eur žala savivaldybei. Taigi, šią žalą turi atlyginti S. R.. Kadangi žalos padarymo metu S. R. buvo prižiūrimas Kauno vaikų socializacijos centro, atsakovui S. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, už jo padarytą žalą ieškovui turėtų subsidiariai atlyginti Kauno vaikų socializacijos centras.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno vaikų socializacijos centras (toliau – Centras) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas S. R. 2014-06-09 naktį, pabėgo iš Centro, slapstosi, nevykdo ugdymo programos. Centras nedelsdamas ėmėsi visų būtinų priemonių ieškoti pabėgusio paauglio, kreipėsi į policiją. Šioje situacijoje nėra Centro kaltės, kadangi S. R. pats yra atsakingas už savo netoleruotiną elgesį teisine prasme: piktybiškai vengė būti mokymosi įstaigoje, grubiai pažeidė Centro patvirtintas vidaus tvarkos taisykles, savavališkai, tyčiniu, vandališku būdu pasišalino iš Centro žinios. Centras yra ugdymo (švietimo) įstaiga ir nėra globėjas įstatymine prasme.
Atsakovo S. R. įstatyminis atstovas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 10 d., vadovaujantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi, „Dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo S. R.“, kuria vaikinas apgyvendintas Kauno socializacijos centre ir kurio priežiūroje atsakovas buvo žalos padarymo metu, atsakomybę už nepilnamečio padarytą žalą turėtų prisiimti jį prižiūrinti institucija.
Šalies argumentai
Atsakovas S. R. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad padarė žalą. Į Centrą jis buvo patalpintas 2013 metais. Ten jis turėjo būti visą laiką, tačiau pabėgo. Žalos padarymo metu turėjo būti Kaune.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: ieškovui iš atsakovo S. R. priteista 459,95 Eur patirtai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nustatyta, kad atsakovui S. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai žalai atlyginti, 459,95 Eur žala ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos išieškomos iš atsakovo Kauno vaikų socializacijos centro.
Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas S. R. su ieškiniu sutiko. Todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas visiškai. Centras įrodinėjo, kad nėra jo kaltės, tačiau objektyviai to nepagrindė. S. R. žalos padarymo metu turėjo būti Centro priežiūroje. Būtent Centras netinkamai vykdė nepilnamečio vaiko priežiūrą ir tai lėmė jo pasišalinimą iš Centro. Tai, kad policija nesurado paieškomo asmens-nesukelia atsakomybės jai už vėlesnį paieškomo asmens elgesį ir jo padarytą žalą. Dėl išvardintų priežasčių teismas tenkino ir kitą ieškinio dalį bei nurodė, kad atsakovui S. R. neturint turto ar uždarbio, pakankamo ieškovo patirtai žalai atlyginti, žalą ir procesines palūkanas turi sumokėti Centras (CK 6.276 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Kauno vaikų socializacijos centras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad Centras nėra atsakingas už nepilnamečio S. R. veiksmus nuo to laiko, kai jis savavališkai pasišalino iš centro, kadangi nuo to laiko yra atsakingas atsakovo S. R. įstatyminis atstovas, t.y. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras. Žala Vilniaus rajono savivaldybei buvo padaryta naudojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurią iš pradžių vairavo V. M., o vėliau - atsakovas S. R.. Kadangi transporto priemonė yra traktuotina kaip didesnio pavojaus šaltinis, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo būti įtrauktas į bylą atsakovu. Dėl policijos pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo eismo įvykio, kuomet buvo padaryta žala savivaldybei, metu, tikslinga į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Vidaus reikalų ministeriją.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybes, teisingai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, todėl ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas.
Atsakovo S. R. įstatyminis atstovas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (toliau – VPSC) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad VPSC nėra šalis šioje civilinėje byloje. Šalis (atsakovas) yra S. R., o VPSC tik įstatyminis atstovas. Tokias šalis į procesą įtraukti nurodė ieškovas. Jokių reikalavimų ieškovas nebuvo ir nėra pateikęs VPSC. Todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir sukurti tiesiogines prievoles į bylą neįtrauktų subjektų atžvilgiu. Dėl šios priežasties VPSC atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas dėl subsidiariosios atsakomybės taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Apeliantas nurodo, kad jis nėra atsakingas už nepilnamečio S. R. veiksmus nuo to laiko, kai jis savavališkai pasišalino iš centro, nes nuo to laiko atsakingas yra atsakovo S. R. įstatyminis atstovas, t.y. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.
CK 6.276 str. 2 d. tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu bei atsižvelgiant į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1608494/2013 išduotą leidimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-03 įsakymu Nr. A27(l)-1327 „Dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo S. R.“ S. R. iki 2014-05-22 buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė - atidavimas į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą - Kauno vaikų socializacijos centrą, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-30 įsakymu Nr. A27(l)-1323 „Dėl vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo S. R.“ minėta vidutinės priežiūros priemonė S. R. buvo pratęsta iki 2015-05-22. Taigi, S. R. priežiūra buvo perduota Centrui. Centro priežiūroje nepilnametis S. R. turėjo būti ir žalos padarymo metu, todėl būtent Centras privalėjo užtikrinti ne tik jo ugdymą, laikinąją rūpybą, bet ir elgesio kontrolę. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras neturėjo jokios galimybės prižiūrėti ir kontroliuoti kitai įstaigai perduoto S. R. elgesio. Kadangi žalos padarymo metu atsakovas S. R. turėjo būti būtent Kauno vaikų socializacijos centro priežiūroje, todėl šiam centrui tenka ir pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą kaip tai numatyta CK 6.276 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-434/2010 yra nurodęs, kad įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. <...> Tai, ar turi ir kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai turi atsakyti prieš nukentėjusįjį, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą.
Žalos padarymo metu S. R. buvo prižiūrimas Kauno vaikų socializacijos centro. Vaikų socializacijos centro pareiga yra užtikrinti nepilnamečių saugumą ir apribojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Kauno vaikų socializacijos centras netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino, kad S. R. negalėtų laisvai, nesuderinęs su atsakingais darbuotojais, išvykti iš įstaigos, todėl minėto centro kaltė - nepakankama priežiūra, kas sudarė konkrečią galimybę nepilnamečiui S. R. padaryti žalą.
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo įtraukti į bylą kitus asmenis. Teismo nuomone šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių poskyrio 2015-04-087 nutarimu Nr. 10-AT1-3433 buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2015-01-01 įvykusio eismo įvykio Vilniaus r., Skaidiškių k., Sodų g. ir nustatyta, kad būtent nepilnametis S. R., pradėjęs vairuoti automobilį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į metalinius atitvarus, dėl ko nulūžęs atitvaro elementas nežymiai sužalojo praeivę. Toks S. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio turto sugadinimą. Atsakovai šiai kaltei paneigti įrodymų nepateikė, atvirkščiai, 2015-08-03 teismo posėdžio metu atsakovas S. R. su ieškiniu sutiko, pripažino, kad būtent dėl jo kaltės 2015-01-01 buvo padaryta žala savivaldybei. Jokių įrodymų, kad kitų asmenų veiksmai galėjo būti susiję su Vilniaus rajono savivaldybei padaryta turtine žala minėto eismo įvykio metu Kauno vaikų socializacijos centras į bylą nepateikė, todėl teismo nuomone, Kauno vaikų socializacijos centro prašomų asmenų įtraukimui į bylą nebuvo pagrindo.
Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčui taikytinus teisės aktus ir teismų praktiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.