- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 1-297-167/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00371-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- P. K.
- Nukentėjusysis
- T. Ž., E. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., lietuvis, LR pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis Anglijoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. 2013 m. gegužės 4 d. apie 1 val. viešoje vietoje – Šiaulių rajone, Kuršėnų miesto centriniame parke, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam E. M. į kaklą ir sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam T. Ž. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. Ž. sužalojimus: muštines žaizdas lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės IV danties išmušimą, V danties vainiko nuskėlimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis P. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. susitiko su E. G. ir nusprendė atsigerti alaus. Pasiskambinęs tėčiui paklausė, ar parvairuos automobilį nuo parko. Tėtis sutiko. Nuėję į parduotuvę Kuršėnų centre nusipirko po 2 butelius alaus ir nuvažiavo į parką. Kai atvyko su automobiliu į parką, dar buvo šviesu. Aikštelėje pasistatė automobilį ir bebūnant parke prie jų prisijungė E. G. ir dar porą draugų. Tą vakarą kartu galėjo būti P. U.. M. V. pažįsta, tačiau jo nebuvo kartu parke. Iš viso buvo išgėręs apie 2 butelius alaus. Begeriant alų kažkas pasiūlė nueiti pažiūrėti kur yra merginos. Nuėjo, bet ne iki pat kompanijos. Prie kitos kompanijos priėjęs nebuvo, buvo tik netoliese, nes nenorėjo kalbų, kadangi turi žmoną, vaiką, o kompanijoje buvo merginų. Grįžo atgal prie suoliuko ir vėl nuėjo prie kompanijos, tačiau prie pat jų priėjęs nebuvo, stovėjo prie takelio. Buvo tamsu ir kompanija jo negalėjo matyti, jie tik galėjo žinoti, kad jis yra kitoje kompanijoje. Jis prie pat kompanijos priėjęs nebuvo, stovėjo nedideliu atstumu. Apie brendžio paėmimą negirdėjo ir nieko nematė. E. G. buvo šalia jo. Kilo šurmulys, kažkas šūkavo. Išgirdus atvykstant policijai, iš įvykio vietos pasišalino, kadangi buvo išgėręs alaus ir nenorėjo gauti baudos. Jis nepabėgo, o išėjo. Norėjo paskambinti tėčiui, kad paimtų automobilį, bet jo telefonas buvo išsikrovęs. Buvo vėlu, todėl pats tėtis atvažiavo paimti automobilį ir jį paėmė prie tilto. Įvykio metu buvo apsirengęs tamsiai, kadangi šviesių drabužių, šviesių sportinių rūbų ar šviesių striukų neturėjo. Apie kaltinimą išgirdo praėjus laiko tarpui. E. G. jo paklausė ar jo nekviečia į policiją. Nukentėjusieji apkaltino jį, kadangi jie jį atpažino ir galėjo matyti stovintį jo automobilį. Kiti liudytojai nepasakė, kad jis konfliktavo. Parke buvo labai tamsu, vienas kito neįžvelgė. Jo gimtadienis buvo balandžio 22 d. ir šventė pas žmoną. Kitą dieną atvyko E. E., V. R., nes norėjo atsigerti po gimtadienio. Pradėjo mėtyti vienas kitą į vandenį. Ten kur buvo yra didelis tvenkinys, pusantro metro žolynas, einant yra stulpas, iš kurio padarytas bortelis ir daugiau yra asfaltas. Jie vienas kitą traukė į vandenį, ritosi, ėjo maudytis. Tuo metu pradėjo skaudėti ranka, bet galvojo, kad pasitempė. Ranką skaudėjo savaitę. Tėtis liepė nueiti pas gydytojus persišviesti ją. Ranka buvo ištinusi, skaudėjo net sveikinantis. Nuėjus pas gydytoją, jis jam išrašė lapelį nueiti persišviesti. Kai gavo siuntimą, ranką persišvietė sekančią dieną, nes turėjo susitvarkyti draudimą. Persišvietęs, su nuotrauka, grįžo pas gydytoją, kuris pasakė, kad kaulas sutrupėjo, bet jau yra pradėjęs gyti. Apie tai gydytojas sprendė iš pateiktos nuotraukos, kurią darė tik vieną kartą. Gydytojas jam pasakė, jei būtų reikėję, būtų daroma operacija. Kadangi už operaciją būtų reikėję mokėti, paliko ranką gyti savaime. Dėl persišvietimo jam siuntimą padavė seselė. Pirštas galėjo lūžti nuo tiesioginio smūgio, kai jie ritosi. Jam nebuvo uždėtas gipsas, nevartojo vaistų. Kadangi visi buvo išgėrę, todėl visi aiškina skirtingai kaip jis galėjo susižaloti ranką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 str. 4 d. pagarsino P. K. apklausos protokolą (I tomas 90 b. l.).
Tirdamas byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė tokias aplinkybes:
N. T. Ž. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo apie 4 – 5 metus. 2013 m. gegužės mėnesio naktį iš 3 dienos į 4 dieną Jis su draugais buvo Kuršėnų parke ir gėrė brendį. Parke jų kompanijoje buvo septyniese: jis, E. K., A. Ž., V. K., M. R., E. M., D. P., I. L., K. R.. Tą vakarą jis buvo išgėręs. Penkiese ar šešiese buvo išgėrę pusantro butelio brendžio. Iš jų tarpo buvo blaivus A. Ž. ir M. R.. Parke tą vakarą buvo ir daugiau kompanijų, bet kas ten buvo, nurodyti negali. Parke buvo labai tamsu, nes apšvietimo nebuvo. Prie jų priėjo penki vaikinai, pasišvietė į juos telefonais ir tuo pačiu apsišvietė ir savo veidus. Priėję vaikinai paklausė, kas jie tokie yra ir ką veikia. Paskui vaikinai nuėjo prie toliau esančių merginų būrelio, bet neužilgo grįžo ir pasiėmė T. Ž. kompanijos brendžio butelį. Vienas iš priėjusių vaikinų iš butelio atsigėrė ir užsikišo butelį į užantį. Tada visi apsižodžiavo ir apsistumdė. Kai jie prie jų priėjo antrą kartą, tai P. K. jis atpažino iš karto, kaip ir E. G.. Kaltinamasis buvo apsirengęs šiek tiek šviesiau už kitus kartu su juo buvusius asmenis, nes kiti jo draugai buvo apsirengę tamsiau. Visi buvo apsirengę sportiniais rūbais. Šalia T. Ž. buvo dviese, tai P. K. ir mano, kad dar buvo ir E. G.. Kas iš jų pirmas apsistumdė ir kas paėmė brendžio butelį, nematė. Brendį paėmė ne kaltinamasis. Visi stovėjo 5 metrų spinduliu, parkas buvo neapšviestas, bet iš balso atpažino, kad iš kairės pusės jam stovėjo P. K., kitas stovėjo jam iš dešinės, o kiti trys stovėjo toliau. Kaltinamas jam buvo kažkur už nugaros ir paskui visas įvykis pasitraukė daugmaž į kairę pusę ir apsistumdydami jie ten ir nuvertė D. P.. Paskui pamatė, kad jo draugui E. M. trenkė į kaklą. Jo draugui E. M. trenkė P. K., kadangi jis jį atpažino iš balso. Kaltinamojo balsą jis buvo girdėjęs anksčiau, todėl ir atpažino. Nukentėjusysis E. M. yra jo draugas, bet kas jam buvo sumušta, jis nematė, sakė, kad jam buvo nubrozdintas kaklas. Tada jis puolė padėti draugui ir kaltinamasis P. K. jam trenkė į kairę veido pusę. Smūgius jam sudavė ne E. G., nes jis stovėjo kitoje pusėje. Toje pusėje, iš kurios jam buvo suduoti smūgiai, stovėjo tik P. K. ir kitų asmenų ten nebuvo, likę trys jų kompanijos draugai stovėjo toliau. Jis yra įsitikinęs, kad jam sudavė P. K., nes jis jį atpažino iš balso. Kuria ranka jam sudavė, jis pasakyti negali. Ant rankos kažkas buvo uždėta, kadangi juto kietą daiktą ir mano, kad tai buvo kastetas. E. M. už jo stovėjo kairiau už kokių 2 – 3 metrų. Jam smūgis buvo suduotas iš nugaros. Smūgį jam sudavė P. K., nes jis arčiausiai jo stovėjo ir E. M. jis trenkė. Po smūgio jis puolė skambinti į policiją, o kiti išsilakstė. Nuo įvykio vietos iki tos vietos kur stovėjo jų automobilis, buvo apie 100 m., o automobilių stovėjimo aikštelės buvo gal už 300 metrų. Automobilių stovėjimo aikštelėje buvo daug automobilių ir žmonių, nes girdėjosi balsai. Kai įvyko susistumdymas, smūgių sudavimas, viešoji tvarka parke buvo pažeista, nes kiti asmenys į tai irgi sureagavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis pats pirmas prie jų pribėgo ir pasakė, kas jį sumušė ir parodė į bėgančius vaikinus. Pasakė, kad tai padarė K. sūnus. Policijos pareigūnai, jį sumušusių asmenų net negaudė, sakydami, kad jeigu žinome tuos asmenis, tai nėra reikalo jų gaudyti. Pareiškimą surašė pareigūnas iš jo žodžių ir T. Ž. po juo pasirašė. Vėliau jį išsivežė į medicinos punktą. Kai kaltinamojo tėvas atvažiavo pasiimti automobilio, jo ten jau nebebuvo, kadangi buvo išvežtas į priimamąjį. Jam buvo išmuštas vienas dantis, kitas šalia esantis dantis buvo nuskeltas ir dar kitas dantis klibėjo, o taip pat buvo perskelta lūpa. Kai buvo atliekama jo pirminė apklausa, jis buvo apklausiamas gal 3 val. ir tų parodymų normaliai net neperskaitė. Jis nelabai suprato kokius ten parodymus davė, nes buvo neblaivus. Kai buvo apklausinėjamas antrą kartą, jis tada nurodė kas jį sumušė. Jis žinojo kaltinamojo vardą, tik buvo užmiršęs jo pavardę, o pavardę jam pasakė jo draugai po įvykio praėjus 3 – 4 dienoms. Kuris iš draugų jam pasakė kaltinamojo P. K. pavardę, jis neprisimena. Iki to įvykio kaltinamąjį jis pažinojo ir gal prieš 7 – 8 metus yra su juo bendravęs kai važinėdavo motoroleriais. Kaltinamojo ir vardą ir pavardę žinojo. Apklausos metu sakė tai, ką jis pats girdėjo ir matė to įvykio metu. Byloje buvo daromas atpažinimas iš nuotraukų ir visus penkis asmenis jis atpažino. Iš pradžių policijos pareigūnams jis buvo apibudino tik du asmenis. Tuos asmenis jis atpažino, nes kai jie atėję telefonais švietėsi į jų veidus, tai matėsi ir jų veidai. Iš nuotraukų jis atpažino asmenis kaip ir tą vakarą matytus asmenis, kai buvo sumuštas. Po dviejų savaičių jis nuvyko į Kuršėnų nuovadą, kadangi norėjo gauti informaciją kas yra daroma su šia byla. Budintis pareigūnas jį nukreipė į S. K. kabinetą. Tuo metu T. Ž. nežinojo, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Jo paklausė kas yra daroma su ta byla. S. K. pradėjo T. Ž. klausinėti apie tą įvykį. Kabinete buvusiam asmeniui pasakė, kad buvo sumuštas parke, nurodė, kad ten buvo P. K., E. G. ir asmuo pravarde „Kisa“. Visus tuos asmenis jis atpažino, nes juos matė, kad jie buvo tą naktį, kai jis buvo sumuštas, kadangi kai jie švietėsi telefonais, apsišvietė ir jų veidai. Akistatoje su pareigūnais dalyvavo ir S. K. kuris neigė, o S. T. nurodė, kad tai galėjo turėti įtakos bylos tyrimui. Jis prašo priteisti jam 1291 eurą turtinės žalos. Už implantą jis mokėjo 1900 litų, o likusi suma yra už gydymą, nes gydymo procesas buvo labai ilgas. Dėl dantų išmušimo pas odontologus gydėsi virš metų laiko. Buvo įdėtas implantas ir buvo sutvarkytas nuskeltas dantys. Po sumušimo jam teko gerti ir nuskausminančius vaistus. Lūpa buvo prakirsta ir ją teko siūti. Gydymas tęsėsi gal tris savaites. Visus kvitus, susijusius su gydymu yra pateikęs. Prašo priteisti 10 000 litų neturtinės žalos, kadangi patyrė daug nepatogumų. Tą vasarą jis turėjo dalyvauti dviejų draugų vestuvėse ir negalėjo susitvarkyti dantų ir nelabai patogiai jautėsi su išmuštais dantimis. Kadangi jis dirba Europoje, tai turėjo savo darbą derinti su gydymu, kad galėtų parvykti į Lietuvą. Be to, dėl to patyrė daug skausmo, išgyvenimo, negalėjo išeiti į visuomenę, kadangi buvo gėda. Iš karto po įvykio jis geriau prisiminė įvykio detales, nei dabar, nes nuo įvykio jau yra praėję du metai. Dabar duodamas parodymus jis nieko nemaišo.
Nukentėjusysis E. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Nukentėjusysis T. Ž. yra jo draugas. Prieš du metus, gegužės 3 dieną sugalvojo T. Ž. gimtadienį švęsti parke. Su draugais į parką nuvyko apie 20-21 val., kai lauke dar buvo šviesu. Buvo T. Ž., A. Ž., E. K., V. K., D. P., M. R.. Turėjo keletą butelių alaus ir vieną brendžio butelį. Vieni stovėjo, kiti sėdėjo. Pradėjus temti, atvyko automobilis su 5-6 asmenimis. Kai atvyko kompanija, lauke dar buvo šviesu. Jie pasistatė automobilį aikštelėje ir priėjo prie jo kompanijos. Kai kompanija atėjo prie jų pirmą kartą, jie švietėsi telefonais. Vienas asmuo minėjo, kad yra grįžęs iš kalėjimo ir pažįsta D. P.. Iš kompanijos E. M. pažino E. G., P. K. ir E. M.. Kitų asmenų nepažino. Priėję asmenys jų tepaklausė, ar nematė merginų ir nuėjo prie kitos kompanijos. Pašnekėję kitoje kompanijoje, po 15-20 minučių jie grįžo prie jų. P. K. buvo su šviesesne striuke savo draugų kompanijoje. E. M. iš jų norėjo pavogti brendžio butelį, dėl ko ir kilo konfliktas. Jie apsižodžiavo ir priėję vaikinai pradėjo ant jų pulti. E. M. buvo su savo drauge D. P.. Jie ėjo atgal, kai vaikinai pribėgo prie jų, skirstėsi ratu ir vienas iš jų kompanijos jam trenkė į kaklą ir jis nugriuvo. Asmuo, kuris jam trenkė, atbėgo iš šono ir trenkė, nes jis buvo atsukęs nugarą. T. Ž. bėgo link jo gelbėti. Tiksliai negali pasakyti kuris smūgiavo, tačiau turėjo kažką užsidėjęs ant rankos. Tai galėjo būti kastetas. Kas jam trenkė ir kas buvo užsidėjęs kastetą ant rankos – tiksliai pasakyti negali. Jam sudavė ranka, o kai smūgiavo T. Ž., ant rankos buvo užsidėjęs kastetą. Kai atėjusi kompanija išgirdo, kad T. Ž. pradėjo skambinti policijai, jie visi pradėjo bėgti ir išsigandę išsilakstė. Kilus konfliktui, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Asmenys, atėję prie jų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Atvykus pareigūnams jie papasakojo kas įvyko, pasakė savo pavardes. Policijos pareigūnai nufotografavo automobilį, užsirašė numerius, mėgino juos sugauti. Vėliau atvyko P. K. tėvas pasiimti automobilio. P. K. tėvui užtvėrė kelią, nes nenorėjo, kad išvažiuotų. Po įvykusio konflikto, T. Ž. išvežė į ligoninę ir jie parke nebepasiliko. Po įvykio P. K. jam skambino vieną kartą, kai buvo išgėręs ir klausė, kodėl ant jo puola, kad ne jis mušė. P. K. prašė T. Ž. telefono numerio, tačiau jis nedavė. Jis buvo apklaustas po įvykio. Tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Apklausų metu davė teisingus parodymus. Visi vaikinai buvo apsirengę tamsokai, o vienas su mėlyna striuke, ne šviesia. Įvykio metu gerai matėsi 1-2 metrų atstumu. Įžiūrėti nelabai galėjo. Vieta apšviesta nebuvo. Buvo šalia medžių. Po įvykio girdėjo iš savo draugų, kad P. K. gyrėsi, jog jis išmušė dantis T. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino E. M. apklausos protokolą (I tomas 43, 45-46 b. l.). Pagarsinus parodymus liudytojas E. M. teisme papildomai parodė, kad įvykio metu visi buvo išgėrę, tačiau nedaug. Norėjo tik simboliškai paminėti gimtadienį. Po įvykio juos parvežė kiti draugai. Švęsti gimtadienio į parką vieni atėjo, kitus atvežė draugai. Gėrė jis, T. Ž., A. Ž., V. K., D. P., M. R.. Su automobiliu atvyko visiškai kiti draugai. Netoliese buvo kita kompanija. Jie buvo aikštelėje ir tuo metu jie jų matyti negalėjo, tačiau dienos metu būtų matę.
Liudytojas E. K. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o T. Ž. yra jo draugas. E. M. yra jo draugas ir bendramokslis. 2013-05-03 vakare Kuršėnų parke šventė artėjantį T. Ž. gimtadienį. Buvo jis, A. Ž., T. Ž., E. M., D. P., I. L., M. R., V. K.. Parke buvo ganėtinai tamsu, bet ar tuo metu lempos buvo įjungtos, nepamena. Žmones įžiūrėti buvo galima. Kitoje parko pusėje girdėjosi balsai. Jie buvo arčiau automobilių stovėjimo aikštelės, bet, kad tuo metu joje būtų žmonių, jis nematė. Ar automobilių stovėjimo aikštelė buvo apšviesta, jis nepamena. Jis buvo blaivus. Vakaro eigoje dar buvo išvažiavę į miestą ir kai grįžo prie jų priėjo kompanija, kurių buvo penki. Vienus jis atpažino iš aprangos, o kitus iš balso. P. K. atpažino iš aprangos, nes jis buvo apsirengęs šviesiau, taip pat matė ir jo veidą. E. G. atpažino iš balso ir veido, o kitų asmenų jis nepažinojo. Iš pradžių jie priėjo prie jų ir normaliai kalbėjo, pasveikino T. Ž. su gimtadieniu, o vėliau pradėjo užgaulioti, norėjo atimti brendžio butelį. Kai jie nedavė jiems butelio, tarp jų įvyko konfliktas ir įvyko muštynės. Kas ir kam sudavė, jis dabar nepamena, bet atrodo, kad pirma nukentėjo E. M., nes jis gavo smūgį į kaklo sritį. E. M. sudavė P. K.. Tada T. Ž. norėjo pakelti E. M. ir tada tas pats asmuo P. K. sudavė jam smūgius. Kai buvo suduoti smūgiai, kaltinamasis P. K. stovėjo T. Ž. už nugaros, o kurioje vietoje buvo E. M. atžvilgiu, neprisimena, jis viską yra nurodęs savo parodymuose. Jis pats stovėjo atokiau, gal 3- 4 metrus, bet tiksliai neprisimena. Iš tos vietos, kur jis stovėjo, vaizdas matėsi. Kai buvo sumušti jo draugai, kas ir kur stovėjo, jis dabar neprisimena. Šalia jo stovėjo kitas draugas, bet kuris, neprisimena. Paskui minėti asmenys iš įvykio vietos pasišalino, kadangi buvo iškviesta policija. Kas iš jų bendravo su policijos pareigūnais, nepamena, buvo visi bendrai. Policijos pareigūnams paaiškino, kad buvo muštynės, bet ar minėjo ką nors apie kaltininkus, neprisimena. Tą vakarą jų tik šiaip pasiteiravo dėl įvykio aplinkybių, jis pats nuovadoje apklaustas nebuvo. Vėliau buvo atvažiavę P. K. tėvai, pasiėmė automobilį ir norėjo išvažiuoti. Jie buvo užstatę automobilį, bet P. K. tėvas jiems liepė pasitraukti ir jie pasitraukė. Kiek matė policija kaltinamąjį sulaikė ant tilto. Kai buvo apklausiamas, tai ką klausė, tą jis ir pasakė. Surašytus parodymus perskaitė ir pasirašė. Apklausiamas davė teisingus parodymus. Kaltinamojo jis nepažįsta, bet iš matymo jis jį žino. Kad tai buvo P. K., jis jau žinojo tą patį vakarą, kadangi gyvena viename mieste, jį buvo matęs ir jis yra buvęs jo pažįstamo pažįstamas, buvo apie jį girdėjęs ir matęs socialiniuose tinkluose. Kaltinamojo vardą ir pavardę jis žinojo visą laiką.
Teismas, vadovaudamasis toliau BPK 276 str. 4 d. pagarsino E. K. 2013-05-10 ir 2014-06-04 parodymus (II tomas 62 – 63, I tomas 47 b. l.), duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Pagarsinus parodymus liudytojas E. K. teisme papildomai parodė, kad jis nepamena ar tyrėja jo neklausė ar jis matė kas sudavė. Jo reikalavo, kad tiksliai nurodytų ką matė ir ką klausė, tą jis pasakė. Kai buvo vykdoma pirmoji apklausa, tyrėja prašė pasakyti ką jis tiksliai matė ir jei netiksliai ką žinojo, to nefiksavo ir apie aprangą, bei kitas detales nebuvo aiškinamasi. Pirmoje apklausoje nuotraukos atpažinimui nebuvo pateiktos. Dėl to įvykio tame parke viešoji tvarka buvo sutrikdyta ir jie toliau ten nebegalėjo likti, nes buvo nukentėjęs žmogus, visi buvo strese. Dėl tų smūgių sudavimo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Jo antrieji parodymai yra išsamesni. Teisme papasakojo tai, ką prisiminė.
Liudytojas V. K. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o abu nukentėjusieji yra jo draugai. 2013-05-03 vakare su draugais buvo Kuršėnų parke. Ten buvo jis, T. Ž., E. M., A. Ž., M. R., E. K., D. P.. Visi jie šventė T. Ž. gimtadienį. Jis buvo blaivus, kadangi buvo savo automobiliu atvažiavęs pas savo draugus, kurie šventė gimtadienį. Be jo dar negėrė A. Ž. ir gal dar M. R.. Ar E. K. gėrė, neprisimena. Prie jų priėjo P. K. kompanija, iš kurių buvo P. K., asmuo pravarde „Kisas“, Edvinas, o kitų dviejų nepažino. Ar atvykę vaikinai tą vakarą švietė telefonais kam nors į akis, nepamena. Kiek toliau ant kito suoliuko buvo kita kompanija, bet ar didelė, neprisimena. P. K. kompanija buvo apsirengusi sportiniais kostiumais, bet ar visi, tiksliai negali pasakyti. Jų apranga skyrėsi striukėmis, nes P. K. striukė buvo šviesesnė, bet tiksliai nėra įsitikinęs. Mėlyna striukė jam ir pasirodė, kad buvo šviesesnė. Kas iš jų buvo apsirengęs tamsiai, neprisimena. Jų kompanijai priėjus prie V. K. kompanijos, kilo konfliktas, kadangi jie norėjo paimti jų butelį. Kas norėjo tą butelį paimti, neprisimena. Ta kompanija paskui nuėjo prie kito suoliuko ir kai vėl grįžo prie jų, prasidėjo konfliktas dėl to paties butelio. Iš pradžių jie tą butelį paėmė, bet kai paprašė padėti, jie padėjo jį, bet prasidėjo žodinis konfliktas ir susistumdymas. Susistumdė E. M., bet su kuo, neprisimena. Kas sudavė E. M., neprisimena. Po to P. K. priėjo prie T. Ž. ir trenkė jam į veidą. Kaltinamasis T. Ž. į veidą sudavė ranka. Jis matė, kad iš kišenės kažkas buvo išsitraukta ir kažkas uždėta ant rankos. Jis tikrai atpažino kaltinamąjį P. K., kad jis sudavė T. Ž. ir jokių abejonių nėra. P. K. stovėjo Tomui iš dešinio šono. Tomui buvo suduota į skruosto kairę pusę. Kai buvo suduodami smūgiai, jis stovėjo šalia T. Ž., jam iš kairės pusės. Šalia jo dar stovėjo M. R.. Smūgio sudavimo metu P. K. stovėjo T. Ž. iš šono, šiek tiek už nugaros. Jis stovėjo Tomui iš priekio, šone, o P. K. stovėjo T. Ž. už nugaros, iš šono, dešinės pusės. Du vaikinai iš jų kompanijos stovėjo toliau, šiek tiek atsitraukę, netoli keliuko, bet kurie, nepamena. Kas stovėjo šalia P. K., neprisimena. Kai pamatė, kad T. Ž. yra išmuštas dantis, P. K. kompanija atsitraukė, o V. K. kompanija iškvietė policiją. Dėl to įvykio viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie klausė kas iš jų galėtų būti liudytojai ir jis pasakė, kad galėtų juo būti. Atvykusiems policijos pareigūnams įvardijo asmenis, kuriuos jis atpažino, tai P. K., E. G., bei asmenį pravarde „Kisa“. Policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis ir ieškojo tų asmenų. Kai davė parodymus, tyrėja reikalavo, kad jis sakytų tai, kuo yra pilnai įsitikinęs. Jį apklausinėjo griežtai ir jis buvo pasimetęs. Jis visada sakė, kas T. Ž. sudavė smūgius, tik paskui akistatoje suabejojo. Jis visada buvo įsitikęs ir žinojo kas sudavė T. Ž. smūgius, bet dėl užrašytų parodymų pastabų nepareiškė. Kaltinamąjį P. K. jis pažinojo iš matymo ir matė, kad jis tą vakarą buvo. Parke buvo tamsu, bet jis P. K. atpažino, jis buvo aukštesnis. Teisme duoti parodymai yra teisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino V. K. 2014-06-04 parodymus (II tomas 77 – 78, b. l.), duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Pagarsinus parodymus liudytojas V. K. teisme parodė, kad dėl smūgių sudavimo E. M., pagarsinti parodymai yra teisingi. Jis tiksliai negali pasakyti, ar smūgius E. M. sudavė E. G., ar P. K.. Po smūgio E. M. nenugriuvo, bet jis atsitraukė ir gal kiek susvyravo. Po to į tai įsikišo T. Ž., kuris norėjo E. M. apginti. Kuria ranka P. K. sudavė, neprisimena.
Liudytojas A. Ž. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš senų laikų, nes Kuršėnuose bendrai važinėdavo motoroleriais. Nukentėjęs T. Ž. yra jo brolis. Nukentėjusį E. M. pažįsta. 2013-05-04 naktį Kuršėnų parke buvo jis, M. R., V. K., T. Ž., E. M., D. P.. Visi ten buvo susirinkę paminėti brolio gimtadienio. Jis pats sėdėjo toliau esančiame automobilyje ir pamatė, kaip iš kito automobilio išlipo jaunuolių kompanija. Tada iš automobilio išlipo A. Ž. su M. R. ir nuėjo pasižiūrėti į parką, kad nieko nenutiktų. Tarp išlipusių iš automobilio jaunuolių buvo kaltinamasis P. K., E. G., o kitų dabar įvardinti negali, nors iš matymo jis juos pažinojo, kadangi jie visi buvo iš Kuršėnų. Kai jis priėjo, tie jaunuoliai jau buvo priėję, kai kas iš jų kalbėjosi, kai kas kabinėjosi, bet jis stovėjo atokiau ir nieko negirdėjo. Parke buvo tamsu ir kas ir ką darė, atskirti negalėjo. Jis stovėjo 3 metrų atstumu ir matė kaip jaunuolis su šviesiai mėlyna striuke išsitraukė kažkokį tai daiktą iš kišenės, jį užsidėjo ant rankos ir nubėgo į vidurį kur įvyko konfliktas. Kas tai buvo su šviesiai mėlyna striuke, jis pasakyti negali. Su tokia striuke buvo tik vienas asmuo. Nuo asmens, kuris buvo su šviesiai mėlyna striuke, jis stovėjo už kokių 3 metrų nuo jo, praktiškai jam už nugaros. Už tokio atstumo, kurio stovėjo, konflikto vieta jam nesimatė, tik girdėjosi šurmulys. Iš tokio atstumo, kurio stovėjo, žmonių siluetus įžiūrėti buvo galima, bet veidų įžiūrėti negalėjo. Kas ten įvyko, jis negirdėjo, tik vėliau išgirdo balsus, kad išmušė dantį, kvieskit policiją ir visi išsilakstė. Konfliktas buvo, nes girdėjosi, kad labai stipriai apsižodžiavo. Kas kabinėjosi prie E. M., pasakyti negali, bet jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad prie jo kabinėjosi E. G., tai gal ir galėjo taip būti, o dabar yra praėję daug laiko ir sunku viską prisiminti. Po konflikto jis nubėgo į vidurį ir pasišviesdamas telefonu pamatė, kad brolis saujoje laiko išmuštą dantį ir tada iškvietė policiją. Brolis tuo metu jam nesakė kas jį sumušė ir jis pats jo nesiteiravo. Atvykusiems pareigūnams paaiškino kas įvyko ir kad šalia esančio pastato slapstosi jaunuoliai, kurie sumušė jo brolį. Pareigūnai net iš automobilio nelipo ir tik vėliau pradėjo ieškoti kas tai padarė. Kai kaltinamojo P. K. tėvai buvo atvažiavę pasiimti automobilio, tai tuo metu jau pareigūnai buvo išvažiavę, bet jie buvo pasakę, kad niekas nebandytų išvaryti to automobilio. Kažkas iš draugų buvo davęs mintį, kad reikia tą automobilį užblokuoti ir jis sėdęs į savo automobilį taip ir padarė. Jie policijos pareigūnams buvo sakę, kad tie jaunuoliai buvo atvažiavę tuo automobiliu. Kai jis užblokavo tą automobilį, prie jo priėjo P. K. tėtis ir liepė patraukti automobilį ir jis patraukė. Po kokių 5 min. atvykę pareigūnai pradėjo teirautis kur dingo automobilis ir jie pasakė, kad jį išsivarė. Kai jis užstatė automobilį, kas tuo metu kartu su juo buvo iš draugų, jis neprisimena. Kaltinamojo tėtis nesiteiravo kas čia įvyko ir nesiteiravo kur yra jo sūnus. Dėl kilusio triukšmo parke buvo sutrikdyta viešoji tvarka, pademonstruota nepagarbą aplinkiniams, kadangi priėjusi kompanija keikėsi, įžeidinėjo juos.
Liudytojas M. R. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o nukentėję T. Ž. ir E. M. yra jo draugai. 2013-05-04 naktį buvo Kuršėnų parke jis, T. Ž., A. Ž., E. M., D. P.. Tą naktį jie šventė T. Ž. gimtadienį. Jis tą naktį gėrė alkoholinius gėrimus, bet kokius, negali pasakyti. Parke buvo tamsu, apšvietimo parke nebuvo. Prie jų priėjo kita kompanija, iš kurių dalį iš matymo jis pažinojo. Kompanija provokavo, plūdo necenzūriniais žodžiais ir T. Ž. buvo suduoti smūgiai, bet kas juos jam sudavė, pasakyti negali. Kai prasidėjo pats įvykis, T. Ž. užstojo D. P., o E. M. stovėjo už D. P.. Kai T. Ž. užstojo, kitas asmuo priėjo ir smogė T. Ž.. Kaip buvo smogta T. Ž., jis nematė, nes stovėjo toliau. Buvo tamsus paros metas, o vienas asmuo išsiskyrė tuo, kad buvo šviesiau apsirengęs, bet kas tai buvo per asmuo, pasakyti negali, nes gerai nematė. Iš arti gal ir buvo galima įžiūrėti veidus, bet jis buvo toliau, gal 20 – 30 m. atstumu. Jis mano, kad toliau stovėjo tik jis vienas. Kad būtų kitų kompanijų netoliese, jis nematė ir negirdėjo. Automobilių stovėjimo aikštelėje žmonių buvo, bet kas ten tokie buvo, negali įvardinti. Po to konflikto parke jie nebegalėjo likti, kadangi kilo konfliktas, T. Ž. buvo išmušti dantys ir tokiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, pažeista viešoji tvarką. Po to įvykio su draugais buvo susitikę ir kalbėjo apie tą įvykį, aptarė kas ir ką matė. Prisimena, kad A. Ž. sakė, smogikas buvo tas, kuris buvo apsirengęs šviesiau ir kad jis kažką iš kišenės išsitraukė su kuriuo ir sudavė smūgį. Kažkas minėjo, kad mieste buvo matęs jaunuolį su tokia pat apranga ir kad su tokia apranga vaikščiojo kaltinamasis P. K.. Kuris iš jų sakė, kad su tokia apranga vaikščioja kaltinamasis, neprisimena.
Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta per bendrus draugus. 2013 m. gegužės 3 d. susitiko vakare apie 23.00 val. ir miesto parke šventė T. Ž. gimtadienį. Buvo ji, T. Ž., A. Ž., V. K., E. M., M. R. ir dar vienas vaikinas, kurio pavardės nepamena. Švenčiant gimtadienį link jų pradėjo eiti vaikinų būrelis. Jų buvo daugiau nei 3 asmenys, negali pasakyti ar tame būrelyje buvo kaltinamasis P. K.. Jai į veidą mėgino pašviesti telefonu. Žmogaus, kuris jai švietė į veidą, apibūdinti negali, jį matė pirmą kartą. Jie priėję prie jų trumpai pasikalbėjo, pabuvo gal 1 minutę, ir nuėjo į kitą parko galą. Tuo metu buvo labai tamsu ir parke šviesos nebedegė. Antrą kartą priėjo tie patys vaikinai. Kiek tiksliai žmonių pasakyti negali. Visi buvo išgėrę. Praeidami vaikinai pro juos iš jų paėmė alkoholio butelį. Butelį paėmė E. M., jį atpažino iš balso. Kažkas iš jų grupės vaikinų liepė alkoholio butelį padėti atgal ir prasidėjo keiksmažodžiai, apsižodžiavimai. Ji stovėjo šalia savo draugo E. M.. Ji stovėjo priekyje savo draugo ir per ją E. M. mėgino pastumti ar jam trenkti. Kažkas juos staigiai pastūmė ir ji užkliuvusi už batų ar už E. M. kojų, nugriuvo kartu su E. M.. Tuomet T. Ž. ėjo link jų jiems padėti atsistoti ir tada pamatė, kad T. Ž. yra susiėmęs už burnos ir šaukė, kad jam išmušė dantį ir kviečia policiją. Vaikinai, iš kitos grupelės pradėjo skirstytis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino D. P. apklausos protokolą (I tomas 54-55 b. l.) ir papildomos apklausos protokolus (I tomas 56-57, II tomas 96-97 b. l.)
Pagarsinus parodymus liudytoja D. P. teisme parodė, kad duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Visi vaikinai, vienu būriu ėjo pro suoliuką ir ji nematė kas pačiupo butelį. Girdėjo tik iš kalbų, kai sakė „padėk butelį“ ir iš to suprato, kad butelis buvo paimtas. Tuo metu parke girdėjosi kitų merginų balsai. Kai atvyko policija, ji stovėjo nuošalyje ir negirdėjo kas ką kalbėjo. A. Ž. ir M. R. tą vakarą negėrė, nes vairavo automobilius. Jie abu prie jų kompanijos prisijungė keliomis minutėmis vėliau. Įvykęs konfliktas parke sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, parodymus duoti sutiko. Anksčiau nei T. Ž., nei E. M. nepažinojo. 2013 metų gegužės 3 d. sūnus paskambino ir pasakė, kad važiuos su draugais į parką, kur nori su draugais atsigerti alaus ir paklausė, ar negalėtų parvaryti automobilio. Jis sūnaus skambučio nesulaukė ir kai paskambino prieš 24 val., jo telefonas buvo išsikrovęs ir neatsiliepė. Apie kokią 1 val. paskambino sūnaus draugas K. S. ir pasakė, kad parke įvyko kažkoks konfliktas tarp jaunimo, tame konflikte dalyvavo ir Paulius ir kad policija jų ieško. Jis su žmona nuvyko į parką, priėjęs prie jaunuolių pasiteiravo kur yra Paulius ir jie nurodė, kad jis kažkur yra išėjęs. Jis turėjo automobilio kitus raktelius ir nuėjo prie sūnaus automobilio ir važiavo namo. Pavažiavus kokį 20 metrų jų automobilį užblokavo su kitu automobiliu ir jaunuoliai puolė traukti jo žmoną iš mašinos. Vienas jų pasakė, kad jo broliui buvo išmuštas dantis. Jis jiems liepė pasitraukti, bet jie paaiškino, kad tuo automobiliu atvažiavo jaunuoliai, kurie išmušė dantį. Jis dar jų paklausė, ar dantį išmušė P., jie pasakė, kad tai ne jis, tik jie visi kartu buvo atvažiavę. Jis suprato, kad bendravo su nukentėjusio broliu. Kai privažiavo kiti jaunuoliai, tada jie patraukė automobilį ir jis su žmona išvažiavo. Bevažiuojant juos buvo sustabdę patruliai ir jokių pretenzijų jiems nereiškė. Po to važiuojant, pamatė einantį Paulių, kurį įsisodino ir paklausė kas nutiko. Jis nurodė, kad nieko nenutiko, tik susistumdė jo draugai, o apie dantį jis jam nieko neminėjo. Po to dar nuvažiavo į nuovadą pasiteirauti dėl to įvykio. Rado E. T. ir jo paklausė kas ten įvyko, kuris paaiškino, kad jo sūnus dalyvavo tame konflikte. Taip pat nurodė, kad ten buvo daug jaunuolių, tačiau pažino tik jo sūnų. Jis dar paklausė ar jo sūnus išmušė tą dantį, bet jis nurodė, kad ne ir jog dantį išdaužė jaunuolis pravarde „cimbaliukas“, bet kas jis toks, jis nežino. Jis nusiramino ir grįžo namo. Paskui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie tą įvykį jis informavo savo viršininką ir paprašė, kad perduotų bylą tirti Šiaulių miestui, jog nebūtų suinteresuotumo. Kiek žino pagal bylą, tai nukentėjusius ir liudytojus apklausinėjo V. P., bet ar jis žinojo, kad tame įvykyje dalyvavo jo sūnus, jis nežino. Vėliau, gal praėjus dviem savaitėm po to įvykio, per pietų pertrauką jis buvo su T. ir atsidarę kabineto duris kalbėjosi. Atėjo T. Ž., nors tuo metu jis dar T. Ž. nepažinojo, T. Ž. paklausė, kaip vyksta tyrimas jo byloje. T. Ž. nurodė, kad jis kalba apie įvykį, kurio metu buvo išmuštas dantis. Jis dar jo paklausė, ar jis matė, kas jam išmušė dantį ir T. Ž. pasakė, kad visi kalba, kad dantį išmušė asmuo pravarde „kisas“, bet T. Ž. nurodė, kad jam visai nesvarbu, kas išmušė dantį ir kad tegul už tai moka E. G. su P.. Pasiteiravo kodėl būtent jie už tai turi mokėti, tai T. Ž. nurodė, kad kadangi jie gerai gyvena, tai tegul ir moka, nes jie irgi buvo kartu. T. Ž. nurodė, kad vienas dantis kainuoja 10 000 litų, o kadangi vienas išmuštas, o du dantys yra klibantys, tai iš viso kainuos 30 000 litų. Po to jis pasakė, kad byla yra tiriama ne pas jį, davė numerį kuriuo gali pasiteirauti kas tą tyrimą atlieka. Nukentėjęs T. Ž. iš budinčios dalies buvo nukreiptas pas jį, nes jis yra vyresnysis tyrėjas. Iš Kuršėnų į Šiaulius byla pateko tos pačios dienos naktį. Kai T. Ž. buvo pas jį atėjęs, jis nesiūlė pačiam eiti tartis, negirdėjo, kad tai būtų patarusi eiti daryti ir T.. Tuometinės jo pareigos įtakos bylos tyrimui negalėjo turėti, kadangi pats tos bylos nebūtų tyręs. Taip pat parodė, kad jo sūnus ranką susižalojo po gimtadienio, balandžio 23 d., nes jie pradėjo stumdytis, bandė vienas kitą įmesti į vandenį ir taip susižeidė. Sūnus tą ranką susižalojo bedūkdamas kai trinktelėjo arba į koją arba į stulpą. Kai sūnus susitrenkė ranką, tai tuo metu jis buvo su R. K., V. R., o kas ten buvo daugiau, neprisimena. Iš pradžių jam ta ranka buvo ištinusi, bet niekur nesikreipė. Pas gydytoją jis buvo gal 2 dieną. Gydytoja nurodė, kad ranka yra lūžusi ir apgijusi, todėl operacijos daryti nereikia ir jeigu būtų iš karto atvykę po įvykio, tai būtų buvusi atlikta operacija. Tyrėjui pateikė nuotrauką, kurią darė būtent ta gydytoja. Kad ta nuotrauka galėjo būti padaryta vėliau, tai taip negali būti, kadangi kai buvo 2 dieną daryta rentgeno nuotrauka. S. K. pats dalyvavo darant nuotrauką, buvo kartu su sūnumi.
Liudytojas E. T. teisme parodė, kad, kaltinamąjį pažįsta kaip Kuršėnų gyventoją ir buvusio kolegos sūnų, tačiau asmeninių santykių neturi. Nukentėjusieji yra matyti, tačiau asmeniškai jų nepažįsta. Viskas įvyko 2013 metais Kuršėnų parke nakties metu. Budint nuovadoje gavo pranešimą, kad vyksta muštynės. Jo ekipažas pirmasis sureagavo į įvykį. Su kolega nuvyko į įvykio vietą. Parke buvo tamsu, jis buvo neapšviestas. Kai jie atvyko į įvykio vietą, su nukentėjusiais buvo 5-6 žmonės. Nukentėjusieji įvardijo savo pravardes. Nukentėjusieji paaiškino, kad jiems bendraujant, geriant alų, atvyko kompanija ir pradėjo prie jų kabinėtis visiškai be priežasties. Nurodė, kad asmenų kompanijoje, kurie kabinėjosi, buvo ir kaltinamasis P. K.. Vienas asmuo nukentėjusiajam trenkė kumščiu, jie apsistumdė ir pradėjus skambinti policijai, visi išsiskirstė. Vienas iš nukentėjusiųjų jam pasakė, kad vairuoja „fūrą“ ir jam kliuvo į dantis. Dėl tos priežasties negalės išvykti visą mėnesį į reisą. Nukentėjusysis pasakė, kad jam į dantis trenkė iš rankos. Paklausus kas juos sumušė, vaikinai nurodė daug asmenų ir tarp jų P. K.. Nukentėjusiojo paklausus, kas jį sumušė, jis pasakė, kad ne P. K., o asmuo pravarde „Kysas“. Taip pat nukentėjusieji nurodė, kaip pareigūnai galėtų surasti tuos asmenis. Su kitu policijos ekipažu pradėjo paiešką, asmenys buvo nubėgę ties Ventos upe. Buvo visiškai tamsu, su žibintuvėliais mėgino surasti asmenis, kurie sumušė, tačiau jų nerado. Įvykio vietoje stovėjo P. K. automobilis. Nukentėjusieji pasakė, kad asmenys atvyko būtent su tuo automobiliu. Automobilį patikrino pagal duomenų bazę ir automobilis priklausė K.. Jis fiksavo įvykio vietą, tačiau vėliau iškvietė operatyvinę grupę iš Šiaulių, kurie vykdė apklausą, ėmė pareiškimus. Įvykio naktį su S. K. nebendravo. Vėliau kolega sakė, kad po įvykio S. K. atvyko pasiimti automobilio. Kai S. K. atvyko pasiimti automobilio, E. T. jau buvo išvykęs, kadangi jau buvo praėjusios 3-4 valandos. Automobilis buvo užrakintas, tad jie jį tik užfiksavo. Operatyvinė grupė jau buvo atvykusi į įvykio vietą. Įvykis įvyko viešoje vietoje. Visais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, pademonstruota nepagarba aplinkiniams, kadangi parke vasarą galėjo būti jaunimo. Nuo automobilio stovėjimo aikštelės iki įvykio vietos buvo apie 30 metrų. E. T. oficialiai neapklausinėjo nei vieno asmens. Įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų pavardes užsirašė ant lapelio ir perdavė operatyvinės grupės darbuotojui, kuris visą tai įformino. Nuovadoje su kaltinamojo P. K. tėvu S. K. susitikę nebuvo. Kadangi įvykyje figūravo kriminalisto sūnus, norėdamas nuo savęs nusiimti atsakomybę, iškvietė operatyvinę grupę iš Šiaulių. Užfiksavo kas buvo, surašė tarnybinį pranešimą ir daugiau prie to neprisilietė. Gali patvirtinti, kad kaltinamojo tėvui informacijos kas ir kaip vyko, nesuteikė. E. T. jokio poveikio niekas nedarė. Tarnybiniame pranešime nurodė tik tai, ką jis žinojo. Tarnybiniame pranešime surašyta informacija yra teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino E. T. tarnybinį pranešimą (I tomas 11 b. l.), kuriame E. T. buvo surašęs įvykio aplinkybes nurodęs kaltinamojo vardą bei pavardę.
Pagarsinus parodymus liudytojas E. T. teisme papildomai parodė, kad įvykio metu buvo visiška tamsa. Šviesdamas su žibintuvėliu darė nuotraukas, kadangi kitaip, dėl tamsos, nebūtų pavykę nufotografuoti. Asmenis gaudė pagal sušlamėjimus. Šalia parko buvo pravažiavimas. Pats įvykis vyko parke. Automobilis stovėjo aikštelėje, ne parke. Įvykio metu, parke ir automobilių aikštelėje buvo visiška tamsa.
Liudytoja S. T. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusio bendradarbio, kuris šiuo metu yra pensijoje, sūnų. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Pats įvykis galėjo įvykti 2013 metų gegužės birželio mėnesiais. Ji ir kolega S. K., kuris yra kaltinamojo P. K. tėtis, pietų pertraukos metu, sėdėjo policijos įstaigos kabinete. Prie atvirų kabineto durų atėjo pilietis, kuris paklausė apie bylą dėl jo sumušimo ir įvykusias muštynes. To asmens nepamena ir negali pasakyti ar jis šiuo metu yra teismo posėdžių salėje. Jis nurodė, jog nenorėtų, kad ta byla būtų tiriama Kuršėnuose, kadangi jį sumušusio asmens tėtis dirba Kuršėnų policijos nuovadoje. Mums paklausus kas jį sumušė, jis atsakė „man nesvarbu kas sumušė, bet K. ir G, tėvai yra turtingi – tai tegul jie ir sumoka“. Paklausė, ar jis matė kas jį sumušė ir jis atsakė, kad nematė. Jie kalbėjo apie pinigus. Tas asmuo nurodė, kad jis nori gauti po 10000 litų už kiekvieną dantį, nori, jog jam sumokėtų 30000 litų. S. T. pareigos negalėjo įtakoti bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino S. T. apklausos protokolą (I tomas 67-68 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytoja S. T. teisme parodė, kad savo parodymus patvirtina. Papildomai pasakė, kad asmuo atėjo į policijos komisariatą ir klausė, ji atsakė, nes jos toks darbas. Asmuo pasakė, kad jam vieną dantį išmušė, o du juda. Neprieštarauja pirminiams parodymams, bet buvo įvardinta suma 30000 litų, o apie tai pamiršo pasakyti. Nurodė tikėti jos pirminiais parodymais. Akistatos metu patikslino parodymus ir nurodė 30000 litų.
Liudytojas A. K., teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Kaltinamasis kreipėsi pas jį dėl rankos lūžio. Jis atsinešė rentgeno nuotrauką, kuri buvo daryta ligoninėje. Aprašymo dar nebuvo. Jis apžiūrėjo patį pacientą ir jo atsineštą nuotrauką. Jam buvo delnakaulio lūžis, kuris buvo 10-12 dienų senumo pagal ligonio žodžius. Gipso dėti nereikėjo, kadangi lūžis buvo apgijęs. Skyrė nuskausminančius tepalus. Kaltinamasis jam pasakė, kad dūkstant su draugu, šis įspyrė į ranką. Kaltinamasis pas jį lankėsi vieną kartą. Apsilankymo data nurodyta medicininiuose dokumentuose. Asmuo nurodė, kad jis buvo sužalotas 2013 m. balandžio 26 d. 14.00 val. ir buvo apsidraudęs, todėl jam reikėjo dokumentus pateikti draudimui. Viską nurodė taip, kaip sakė kaltinamasis. Jis apžiūrėjo tik nuotrauką, aprašymo nematė. Lūžis galėjo būti ir 23 d., ir 26 d., nuo lūžio nebuvo praėję daugiau kaip 1 mėnuo, kadangi kaulinis rumbas dar nebuvo susiformavęs. Tačiau lūžis nebuvo naujas, kadangi nebuvo patinimo ir didelio skausmo. Jei lūžis būtų buvęs gegužės 3 ar 4 dienomis, tuomet butų buvusi mėlynė, patinimas ir būtų dėjęs gipsą.
Liudytoja D. T. teisme parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Rentgenogramos pas juos daromos taip: ateina ligonis su gydytojo siuntimu, ji padaro rentgenogramą ir tai užregistruoja į žurnalą. Ant nuotraukos užrašo numerį iš žurnalo ir datą. Nuotrauką atiduoda pacientui, o jei reikia nuotrauką aprašyti – perduoda gydytojui. Jei trauma yra chirurginė, nuotrauką atiduoda pacientui. Kai pacientą siunčia vidaus gydytojas, nuotrauką palieka aprašymui. Būna įvairių situacijų. Rentgeno nuotraukas daro tik dienos metu. Registruoja pagal siuntimus. Datas rašo arba ji, arba jos kolegė. Rašo esamos dienos datą. Ji dirba dienomis nuo 11.00 val. iki 18.00 val. arba nuo 7.00 val. iki 15.00 val. Naktimis ir vakarais nedirba. Vėliausiai iki 18.00 val.
Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Nukentėjusieji jam matyti, tačiau jų nepažįsta. Paties įvykio neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino A. T. apklausos protokolą (I tomas 78 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytojas A. T. teisme parodė, kad savo pirminius parodymus patvirtina. Jis buvo su K. S.. Įvykio vakarą matė tik P. K. automobilį, o jo sutikęs nebuvo. Paskambino P. K. tėvui, nes pamatęs policiją žinojo, kad stovėjusio automobilio savininkas yra P. K. tėvas. Paskambinęs pasakė, kad atvažiuotų, nes jo automobilis užstatytas policijos automobiliu. Su P. K. nebebendrauja.
Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra draugai. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Viskas įvyko 2013 metų vasarą. Su A. T. atvažiavo į parką, esantį Kuršėnuose. Susitikus su A. T. vyko ten, kur vakarais renkasi jaunimas. Parke buvo tamsu. Matėsi tik tiek, kiek apšvietė automobilio žibintai. Ten buvo triukšmas, atvyko policijos pareigūnai. Pranešė P. K. tėvui, kad jis atvažiuotų parsivaryti automobilio. Matė, kad stovi automobilis, nebuvo šviesos, todėl pranešė vien dėl saugumo. Automobilį stebėjo 5-10 metrų atstumu. Jie stovėjo viename automobilių aikštelės gale, o P. K. automobilis stovėjo aikštelės pakraštyje. Viskas apsišvietė nuo jo automobilio žibintų. Parkas neapsišvietė, nes ten buvo daug medžių. Aikštelėje šviesos nebuvo. Jam atvykus, automobiliui buvo užtvertas kelias. Įvykio vakarą nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nematė. Kai atvažiavo P. K. tėvas pasiimti automobilio, su juo pakalbėjo. Automobiliui buvo užstatytas kelias kitu automobiliu. Dėl užstatyto automobilio konfliktas nekilo, nes jie paklausė kas užstatė automobilį, ar bus galima pravažiuoti.
Liudytojas P. U. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. 2013 m. gegužės 14 d. buvo Kuršėnų centriniame parke su draugais E. M., P. K.. Buvo išgėręs ir parke leido laiką. Be jų parke dar buvo kitų žmonių. Toliau nuo jų buvo šurmulys. Pro šalį važiavo policija todėl visi greitai išsiskirstė. Kita kompanija buvo toliau nuo jų. Lauke buvo tamsu, nieko negalima buvo matyti, tik girdėjosi garsai, kad kažkas kalbasi, muštynių garsų nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino P. U. apklausos protokolą (II tomas 128-129 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytojas P. U. teisme parodė, kad tai jo parodymai ir kad jie yra teisingi. Taip pat parodė, kad gal ir buvo nuėję prie kitos kompanijos. Po keleto dienų teko girdėti, kad tuo metu parke nukentėjo kažkokia mergina nuo savo draugų. Kažkoks konfliktas buvo įvykęs. Taip pat teko girdėti, kad P. K. išmušė dantį, tačiau tai buvo tik kalbos. Vėliau kalbėjo, kad dantį išmušė E. G.. Kas tiksliai trenkė nukentėjusiajam jis nematė. Galėjo būti, kad kažkas iš jų kompanijos buvo nuėję prie kitos kompanijos. Jis pats nuėjęs nebuvo. Buvo naktis ir nieko nesimatė. Jie parke buvo trise ar keturiese. Prieš ateinant į parką, galėjo būti miesto centre. Kai atėjo į parką, jau buvo sutemę. Tą vakarą jis buvo išgėręs, bet negali pasakyti, ar P. K. tą vakarą buvo išgėręs. Tą vakarą į parką atėjo pėsčiomis. Iki atvykstant policijos pareigūnams, parke buvo triukšmas. Parke, netoli jų kompanijos, buvo keletas kitų kompanijų. Taip mano, nes girdėjosi garsai. Matomumas buvo blogas, nes buvo tamsu, atstumai tarp kompanijų buvo nemaži. Stovint šalia vienas kitą negalėjai matyti. Buvo taip, kad jo draugai ne visada buvo šalia jo. Gali būti, kad jie buvo nuėję prie kompanijos. Žmones buvo galima atskirti iš balso ir matėsi šioks toks vaizdas. Šiek tiek buvo galima įžiūrėti veidus, kai žmogus stovėjo šalia, bet labiau pažino iš balso. Išgirdus, kad atvyksta policija pabėgo, kadangi tą vakarą buvo išgėręs ir policija būtų jį sulaikiusi, kadangi gėrę viešoje vietoje. Pradėjo bėgti tada, kai pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Parke prabuvo valandą laiko.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį mato pirmą kartą. Jis dirba Kuršėnų miesto poliklinikoje ir Kuršėnų ligoninėje. Kuršėnų poliklinika dirba nuo 7.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro. Nepamena, kad kaltinamasis P. K. būtų kreipęsis į jį. Teisiamojo posėdžio pirmininkui jam parodžius asmens sveikatos istorijos išrašą (II tomas 112 b. l.) jis parodė, kad tai tikrai ne jo raštas, net ne jo braižas. Kartais nukreipimus parašo seselė, tačiau tai taip pat ne jo seselės raštas ir ne gydytojo K.. Gydytojo K. labai smulkus raštas. Parodytuose medicininiuose dokumentuose yra jo antspaudas ir jo parašas, tačiau ne jo raštas. Gali būti, kad pasakė, kad skauda ranką ir nori persišviesti. Jo darbo grafikas keičiasi. Tokius siuntimus išrašo dirbdamas poliklinikoje. Nukreipimas persišviesti buvo reikalingas, nes be jo nepriima. Galbūt kažkas paprašė ir pasirašė. Galėjo būti, kad tą dieną, kai nedirbo kažkas parašė, o jis kitą dieną uždėjo antspaudą ir parašą nepatikrinęs datos. Nukreipimus labai dažnai pildo seselė, jam palieka įrašyti diagnozę, pasirašyti ir aprašyti. Raštas jam nėra matytas. Gali būti, kad kažkas pavadavo jo seselę. Su tokiu nukreipimu žmogus nebūtinai iš karto eina daryti nuotrauką. Tas nukreipimas galioja mėnesį laiko. Rentgeno kabinetas dirba įvairiai, kartais iki 15.00 val., kartais iki 17.00 val. Jo seselė yra E. Ž.. Nors seselė pildo visus nukreipimus, diagnozę įrašo jis. Jo seselė niekada nesikiša ten, kur reikia rašyti diagnozę. Jo nurodymu kita seselė galėjo parašyti nukreipimą galbūt ir diagnozę. Darbo grafiką galėtų pateikti Šiaulių rajono PSPC vyr. gydytojas. Uždėtas ligoninės antspaudas. Dirba dviejose darbovietėse, tad būna, kad susimaišo siuntimai. Turi dvejus receptus ir dvejus antspaudus ir gali būti, kad susimaišė. Ligoninėje pacientai yra guldomi arba nukreipiami į Šiaulius. Jei būna ekstrinis ligonis, jį priima be eilės, bet tai būna labai retai. Jei turėtų medicininių dokumentų kopijas iš bylos, būtų galima paklausti poliklinikoje, nes seselių nėra daug ir vieni kitų braižus daugmaž žino. Būtų galima apklausti seseles ir būtų aišku, nes tai padarė asmuo iš jų personalo. Poliklinikoje parodžius medicininius dokumentus, rašto niekas neatpažino. Neaišku kas tarpininkavo. Ligoninėje yra daugiau seselių ir didelė jų kaita.
Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2013 m. balandžio 22 d. šventė P. K. gimtadienį. 2013 m. balandžio 23 d. nuo ryto susitikus P. K. buvo sveikas. Iki gimtadienio P. K. ranka nebuvo ištinusi. Švęsdami antrą gimtadienio dieną, 2013 m. balandžio 23 d., prisigėrę dūko ir P. K. susilaužė ranką. Jie rungtyniavo, vienas kitą mėtė į vandenį. Užsigavimo momento nepastebėjo. V. R. buvo išsukta koja. Buvo nemažai išgėrę. Sekančia dieną 2013 m. balandžio 24 d., kai susitiko, P. K. skaudėjo ranką, P. K. ranka buvo ištinusi, o jam skaudėjo koją. Tiksliai nežinojo, kad jam buvo lūžus ranka. Su jais tą dieną buvo R. K.. P. K. užsigavo dešinę ranką, nes sveikinantis skaudėjo. Buvo ištinęs pats delnas, kumštis. Į gydytojus P. K. kreipėsi vėliau, po keleto dienų, ne tą pačią dieną.
Ekspertas H. D. teismo posėdžio metu parodė, kad byloje atliko ekspertizę ir pateikė dvi specialisto išvadas, kurios buvo surašytos remiantis medicininiais dokumentais, gautais iš Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro ir surašyta pirminė išvada. Vėliau buvo pareikalauta rentgeno nuotrauka, kada kilo klausimas dėl sužalojimo padarymo laiko. Buvo dešinės plaštakos 5 delnakaulio galvutės lūžis. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad ranką užgavo 2013-04-26 dūkstant su draugu. Buvo konstatuotas dešinės plaštakos 5 delnakaulio galvutės lūžio dislokacija. Chirurgo įraše buvo nurodyta, kad lūžis buvo padarytas galimai tuo laiku. Gavus išvadą iš rentgenologo, rentgenologinis vaizdas – lūžis ūmus. Pagal rentgeno vaizdą, lūžis galėjo būti padarytas 2013-05-03, o ne 2013-04-26. Nuo įvykio iki nuotraukos padarymo buvo praėję 10 dienų. Jei lūžis būtų padarytas 2013-04-24 - 2013-04-25 rentgenologiniame vaizde būtų matyti sugijimo požymiai. Lūžis pilnai sugyja per 4 savaites. Jei būtų praėję 10 dienų po lūžio, būtų matyti gijimo požymiai. Ūmus lūžis būna keletą dienų. Rentgenologas lūžio ūmumą sprendžia pagal vaizdą, nes pradedant gyti kraštai apvalėja, konsoliduojasi – kaulai artėja vienas prie kito ir tarp jų darosi jungtis. Ūmų vaizdą galima matyti kelių dienų laikotarpyje. Lūžio gijimas prasideda kelių dienų laikotarpyje.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis P. K. yra jo draugas. Nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo. 2013 m. kartu su P. K., V. R., E. E. šventė gimtadienį. Gimtadienį šventė pas P. K. uošvius soduose už Daugėlių kaimo važiuojant link Gilvyčių kaimo. Gimtadienio metu ritosi, maudėsi. Su P. K. ritosi prie namo aikštelės. Iš pradžių ritosi šalia tvenkinio ant žolyno. Kai jie ritosi šalia jų buvo E. E. ir turėjo matyti jų ristynes. Ritosi atsistoję ir vertėsi ant žemės. Tuo metu jis buvo išgėręs. Jie ritosi dienos metu, 12.00 val. – 14.00 val. Pradėjo ristis stovėdami ant žolės, griuvo ant bortelio ir atsidūrė ant asfalto. Bortelio paviršius buvo betoninis. Tiesioginio smūgiavimo nebuvo. Baigus ristis, P. K. pasakė, kad jam skauda ranką. P. K. ranką galėjo susižaloti griuvimo metu. Po ristynių P. K. sakė, kad jam skauda ranką ir ji buvo patinusi. P. K. medicininė pagalba nebuvo suteikta, nes galvojo, kad tik susitrenkė ranką. P. K. rodė, kad skauda dešinę ranką ir viršutinė rankos dalis buvo patinusi.
Liudytojas E. E. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis P. K. yra jo draugas. Nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo. 2013 m. balandžio 23 d. šventė P. K. gimtadienį antrą jo gimtadienio dieną. Jo gimtadienį šventė darbo dieną. Tikras P. K. gimtadienis yra balandžio 22 d. P. K. gimtadienį šventė jis, P. K., S. K., R. K. ir V. R.. E. E. pasiėmė iš miesto su automobiliu ir nuvyko švęsti. Šventė P. K. buvusios žmonos namuose soduose už Kuršėnų važiuojant link Aukštelkės. Švęsdami ritosi. Su P. K. ritosi jis ir V. R.. Ritosi draugiškai, be pykčių. Ritosi ant žolės. Ritosi apsirengę. Besiritant daug kartų buvo nugriuvę ant žemės. Ritosi dienos metu, kai buvo šviesu, apie 13.00 val. Švęsdami šokinėjo į vandenį, neriant nebuvo gilu. Gal neriant P. K. galėjo užsigauti ranką. P. K. švęsdamas gimtadienį niekam nesmūgiavo, tiesioginio smūgio nematė. P. K. ranką galėjo susižaloti šokant į vandenį. Ten, kur šventė gimtadienį buvo tvenkinys ir pieva. Kitą dieną po šventimo susitikus su P. K. sveikinantis pasakė, kad nespaustų rankos, nes jam skauda dešinę ranką. Matė, kad jo ranka buvo ištinusi.
Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį P. K. pažįsta apie 3 metus kaip Kuršėnuose gyvenantį asmenį. Įvykio vakarą jį į parką atvežė draugas M. V.. Atvykęs į parką jis priėjo prie kaltinamojo P. K. ir su juo bendravo. Parke sėdėjo du asmenys. Kažkas parke pradėjo šūkauti ir jie nuėjo prie jų. Tuomet kažkas kažką pasakė, susiginčijo, atvyko policija ir visi greitai pabėgo. Įžeidžiantys žodžiai buvo išsakomi iš kitos kompanijos. Visą įvykį ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau, kadangi buvo praėję mažiau laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino E. M. apklausos protokolą (I tomas 65-66 b. l.) ir papildomos apklausos protokolą (II tomas 104-105 b. l.).
Pagarsinus parodymus liudytojas E. M. teisme parodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio vakarą jis dėvėjo sportinius drabužius. Iš viso buvo trise: jis, P. K. ir E. G.. M. V. jį atvežė ir išvažiavo. Kai pradėjo cypti mergina, jis buvo 10 metrų atstumu nuo jos. P. K. ir E. G. nebuvo ne toje vietoje, kur šaukė mergina. P. K. turėjo alaus. Iš kitos kompanijos jie nieko nebandė paimti. Dar kitų kompanijų nematė ir negirdėjo. Buvo naktis, parke buvo tamsu ir apšvietimo nebuvo. Kai atvyko policija visi pabėgo. Policija buvo iškviesta dėl merginos šaukimo. Rimtis sutrikdyta buvo. Su E. G. ir M. V. kartais bendrauja internetu. Jie abu yra užsienyje. M. V. grįžti neplanuoja, o dėl E. G. grįžimo nieko nežino.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino M. V. apklausos protokolą (2 t., 103 b. l.).
2014-07-14 liudytojas M. V. parodė, kad P. K. pažįsta gerai, jie kaimynai. Pamena, kad 2013 metų vasarą, tačiau tiksliai to teikti negali, apie 24 val., jis nuvyko į Kuršėnų centro parką kartu su P. K., E. M. ir gal kartu važiavo E. G. ar P. U.. Visi išvardinti asmenys buvo parke ir jie kartu bendravo. Juos atvežė nepažįstamas vaikinas. Jie nuėjo į parko gilumą, jis su E. G., P. U. ir vairuotoju ėjo truputį atsilikę, o P. K. ir E. M. priekyje ir priėjo prie parke buvusios kažkokios kompanijos. Atstumas iki kompanijos buvo gal 200-300 metrų. Tačiau jiems sustojus prie jų, priartėjo ir jie. Tą vakarą jis alkoholio nevartojo, tačiau kažkurie kartu atvažiavę gėrė alų. Kitoje parke buvusioje kompanijoje matė iš matymo pažįstamus asmenis, tai yra buvo D. P. ir jos draugą, kiti asmenys buvo nepažįstami. Girdėjo, kad P. K. ir E. M. bendrauja su minėta kompanija, tačiau jokio konflikto ir muštynių jis asmeniškai nematė, kadangi kai išgirdo šūkaujant nuo jų pusės, jis jau buvo nuėjęs toliau link mašinos, tai jam nebesimatė. Kartu su juo ėjo E. G., kiti kažkur pasiliko parke. Tiksliai nepamena, kas buvo toliau, ar jis su likusiais pažįstamais dar susitiko, ar ne, ar jie jau išsiskirstė. Sunku prisiminti, nes jau praėjo daug laiko. Po kiek laiko jis iš P. U. ar E. M. sužinojo, kad tarp jų ir tos kompanijos tą vakarą įvyko muštynės, kad kažkam buvo išmuštas dantis, tačiau kam ir kas išmušė, jis nežino. Nepamena, ar kaltinamasis tą vakarą skundėsi kokiais skausmais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. pagarsino E. G. apklausos protokolą (1 t., 61-62 b. l.) ir papildomos apklausos protokolą (2 t., 98-99 b. l.).
2013-06-13 apklaustas kaip liudytojas, galintis duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, E. G. parodė, kad 2013-05-03 apie 23.00 val. kartu su klasioku P. K. užėjo į Kuršėnų miesto parką. Jie turėjo po 1 litrą alaus. Atsisėdo prie akmeninės tvorelės, parko pakraštyje. Po kokių 20 min., pro juos ėjo trys vaikinai, kuriuos pažinojo P. K.. Jis tik E. M. pažinojo iš matymo. Jie kurį laiką gėrė alų, kalbėjosi. Po to kažkuris iš tų vaikinų pasakė, kad gal parke kur nors yra merginų, jis sušvilpė. Kažkurioje vietoje kažkas atšvilpė, tada jie nuėjo pažiūrėti kas švilpia. Nuėjo giliau į parką, pamatė grupę jaunuolių, su jais kažką pašnekėjo ir ėjo atgal. Pamatė dar vieną grupę jaunuolių, tarp kurių atpažino E. M. bei kaimynę merginą D. P.. Jie trumpai kažką šnektelėjo ir ėjo šalin. Su P. K. ėjo kiek priekyje, o ties trys jaunuoliai ėjo kiek atsilikę. Tuo metu išgirdo E. M. sakant, kažkuriam iš tų su jais buvusių jaunuolių, kad padėtų butelį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kai jau visi ėjo nuo E. M. kompanijos, kažkuris iš jų, vėl šūktelėjo kažką įžeidžiamo. Tuo metu buvo jau už kokių 10-15 metrų. Tada tie kiti trys vaikinai apsisuko ir nubėgo link E. M. kompanijos, apsižodžiavo. Jis su P. K. stovėjo kiek atokiau, už kokių penkių metru, tačiau, kas vyko tarp jų grupės jaunuolių ir E. M. grupės, nematė. Po to jaunuoliai, kurie buvo su jais pradėjo eiti, tuo metu iš E. M. grupės jaunuolių kažkas pasakė, kad kviečia policiją. Jis nuėjo pažiūrėti kas įvyko, tuo metu vienas jaunuolis pasakė, kad jam sudavė. Kitas pašvietė telefonu ir pamatė, kad vienam jaunuoliui kruvinas veidas, iš lūpos bėgo kraujas. Nebenorėdamas, kad tęstųsi konfliktas, jie pradėjo eiti šalin. Benueinat pamatė, kad atvažiuoja policijos automobilis (1 t., 61-62 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2014-06-02 liudytojas E. G. davė analogiškus parodymus kaip 2013-06-13 ir papildė, kad P. K. suduoti niekam smūgio negalėjo, nes buvo paėjęs toliau ir jis visada buvo šalia jo. Į klausimą, ar gali sukonkretinti kiekvieno vaikino veiksmus, kur jie stovėjo, kas ką darė, kur stovėjo jis, atsakė, kad tikrai ne. Į klausimą, ar matė tą vakarą, ar prieš įvykį ir po jo, kad P. K. ir kiti su juo buvę vaikinai turėjo kasteltą, atsakė, kad ne. Dar papildė, kad, kai sveikinosi su P. K., jis sakė tik rankos nespausk, nes skauda, užsiminė, kad Lietuvoje neregistruotas, nes tuo metu dirbo užsienyje, tai brangiai kainuoja lankytis pas gydytojus, ar kažką panašaus. Dar papildė, kad šiuo metu Kuršėnų parkas vizualiai yra pasikeitęs, viskas naujai renovuota, nebėra suoliukų, todėl nurodyti vietos, kur įvyko konfliktas, kur tuo metu jis su P. K. stovėjo, negali (2 t., 98-99 b. l.).
2013-05-04 policijoje gautas T. Ž. protokolas-pareiškimas (1 t., 5 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokolu kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, tai yra Šiaulių r., Kuršėnai, Ventos g. 11A (1 t., 7-10 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G 594/13(04), kurioje nurodyta, kad T. Ž. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės IV danties išmušimas, V danties vainiko nuskėlimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą. T. Ž. padarytas nežymus sužalojimas (1 t., 19 b. l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš liudytojo S. K. paimta rentgenogramos nuotrauka ( II t., 132 b. l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo iš A. K. paimta P. K. sveikatos istorijos kopija kurioje matyti, kad P. K. 2013-05-02 kreipėsi pas gydytoją A. M. (2 t., 111 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G 416/14 (04), kurioje nurodyta, kad P. K. padarytas sužalojimas: dešinės plaštakos V delnakaulio galvutės lūžis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio galvutės lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Nustatytas kūno sužalojimas būdingas smūgiavimui ranka į kietą paviršių (I t. 154 b. l.).
Papildoma specialisto išvada Nr. pG 136/14-416/14 (04), kurioje nurodyta, kad P. K. dešinės plaštakos 2-jų krypčių rentgenogramoje Nr. 2793 atliktoje 2013-05-03 matomas V delnakaulio galvos srities lūžis su kampiniu poslinkiu be aiškių konsolidacijos požymių. Pagal rentgenologinį vaizdą lūžis yra ūmus. Atsižvelgiant į tai lūžis padarytas kelių dienų laikotarpyje iki rentgenogramos atlikimo. Jei rentgenograma būtų atlikta 2013-05-04, o ne 2013-05-03 rentgenologinis vaizdas būtų analogiškas. Atsižvelgiant į gydytojo rentgenologo konsultaciją, sužalojimas padarytas vėliau nei P. K. nurodytu laiku, t. y. 2013-04-23 ar 2013-04-24. (II t., 158-159 b. l.).
Šiaulių rajono pirminės sveiktos priežiūros centro gauta informacija, kurioje nurodyta, kad P. K. 2013-05-09 buvo suteikta gydytojo chirurgo paslauga dėl rankos traumos ir pateiktos konsultacijos dokumentų kopijos (1 t., 121-123 b. l.).
VšĮ Kuršėnų ligoninės pateiktos rentgenogramos žurnalo kopija iš kurio matoma, kad P. K. buvo atliktos rentgenogramos nuotraukos (rentgenogramų tyrimo eilės Nr. 2792 ir 2793) (II t., 142-144 b. l.).
Šiaulių rajono pirminės sveiktos priežiūros centro gauta informacija apie P. K. rankos sužalojimo gydymą (1 t., 148 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2014-06-03 nukentėjusiojo T. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame T. Ž. parodė, kur įvyko konfliktas, kur ir kas stovėjo, kai jis buvo sumuštas (2 t., 46-50 b. l.).
2014-11-21 nukentėjusiojo T. Ž. parodymu patikrinimo vietoje protokolu, kuriame T. Ž. parodė, kur stovėjo P. K., kai jam buvo suduotas smūgis į veidą (2 t., 51-52 b. l.).
2014-06-03 nukentėjusiojo T. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame T. Ž. atpažino P. K., kaip asmenį, kuris jam trenkė su kastetu, M. V., kaip asmenį jo manymu pravarde „Kysas“, E. G., kaip jo manymu asmuo yra E. G.. Visi trys vaikinai dalyvavo konflikte. Po to atpažino P. U. ir E. M., kaip asmenis, kurie buvo kartu su P. K. ir stovėjo atokiau (2 t., 53-61 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Akistatos, atliktos suvedus į akistatą nukentėjusįjį T. Ž. su liudytoja S. T., kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir apklausų metu, bei kiekvienas iš jų pasiliko prie savo parodymų2013-05-04 gautas T. Ž. protokolas-pareiškimas. (1 t., 5 b. l.) (1t., 72-73 b. l.).
2014-06-04 liudytojas E. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino P. K., kaip asmenį kuris sudavė smūgius, M. V., kaip asmenį dalyvavusį konflikte, P. U., kaip asmenį dalyvavusį konflikte, E. M., kaip asmenį pravarde Kysas ir dalyvavusį konflikte, E. G., kaip asmenį pastūmusį D. P. (2 t., 68-76 b. l.).
2014-06-04 liudytojas E. K. parodymu patikrinimo vietoje metu parodė, kur įvyko įvykis, kai buvo sumuštas T. Ž. ir E. M. (2 t., 64-67 b. l.).
2014-06-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas E. K. atpažino P. K., kaip nukentėjusiesiems smūgius sudavusį asmenį; M. V., E. M. ir E. G. atpažino kaip kartu su P. K. įvykio metu buvusius asmenis ir kartu su P. K. dalyvavusius konflikte su nukentėjusiaisiais (2 t., 68-76 b. l.) .
2014-06-04 liudytojas V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur įvyko konfliktas, kai buvo sumuštas T. Ž. ir E. M.. (2 t., 81-84 b. l.).
2013-08-28 akistatos, atliktos suvedus į akistatą liudytoją V. K. su kaltinamuoju P. K. metu, kiekvienas iš jų paaiškino iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei pasiliko prie savo parodymų (1 t., 104-106 b. l.).
2014-11-11 liudytojas V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur įvyko metu stovėjo P. K. ir T. Ž. ir kaip buvo suduotas smūgis T. Ž.. (2 t., 85-86).
2014-06-04 liudytojas V. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino P. K., kuris sudavė smūgį T. Ž. ir gali būti, kad E. M., E. G., kuris dalyvavo įvykyje ir gali būti, kad sudavė smūgį E. M., E. M., pravarde „Kysas“, kuris dalyvavo įvykyje, M. V. ir P. U., kaip asmenis, dalyvavusius įvykyje (2 t., 87-95 b. l.).
2014-10-16 liudytojas A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur įvyko įvykis, kai buvo sumuštas jo brolis T. Ž. ir E. M.. (2 t., 116-120 b. l.).
2014-10-16 liudytojas A. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino E. M., kaip asmenį buvusį kartu su P. K. (2 t., 121-127 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).
Teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. K. neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, teigdamas, kad įvykio metu jis buvo parke, tačiau jis stovėjo šalia takelio, prie kompanijos suoliuko priėjęs nebuvo ir niekam smūgių nesudavė. Teigė, kad ranką susižalojo 2013-04-23 švęsdamas savo gimtadienį. Su sužalota ranka jis nebūtų galėjęs smūgiuoti. Tokius P. K. parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją, juos paneigia kita byloje surinkta medžiaga. Ekspertas H. D. patvirtino, kad gavus išvadą iš rentgenologo, rentgenologinis vaizdas – lūžis ūmus. Pagal rentgeno vaizdą, lūžis galėjo būti padarytas 2013-05-03, o ne 2013-04-26. Jei lūžis būtų padarytas 2013-04-23 - 2013-04-25 rentgenologiniame vaizde būtų matyti sugijimo požymiai. Taip pat nei kaltinamasis, nei liudytojai V. R., R. K. ar E. E. negalėjo tiksliai nurodyti, kaip gimtadienio metu P. K. buvo sužalota ranka, jų parodymai, kaip buvo sužalota ranka, teisme skyrėsi. Minėti asmenys nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad ranka buvo sužalota griūnant ar šokant į vandenį. Tai paneigia specialisto išvada kurioje nurodyta, kad P. K. padarytas sužalojimas: dešinės rankos plaštakos V delnakaulio galvutės lūžis būdingas smūgiavimui ranka į kietą paviršių, o jokio smūgiavimo gimtadienio šventimo metu liudytojai V. R., R. K. ar E. E. nenurodė.
P. K. teigė, kad prie kompanijos, su kuria buvo nukentėjusieji jis priėjęs nebuvo. Tai paneigia liudytojų parodymai. P. U. patvirtino, kad P. K. buvo priėjęs prie kompanijos. Nukentėjusysis T. Ž. teisme parodė, kad kai vaikinų kompanija priėjo antrą kartą jis atpažino P. K., tą patį parodė ir nukentėjusysis E. M., liudytojai E. K., V. K.. Liudytojai E. K., V. K., A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur įvyko konfliktas, kai buvo sumuštas T. Ž. ir E. M.. Nukentėjęs T. Ž. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kur įvyko konfliktas, kur ir kas stovėjo, kai jis buvo sumuštas, taip pat parodė, kur stovėjo P. K., kai jam buvo suduotas smūgis į veidą.
Iš bylos medžiagos ir ištirtų įrodymų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kilo viešoje vietoje - Šiaulių rajone, Kuršėnų miesto centriniame parke. Būnant parke, P. K. kompanija priėjo prie kitos parke buvusios kompanijos, kurioje buvo nukentėjusieji T. Ž. ir E. M.. P. K. kompanija nuėjo prie kitų, netoliese buvusių asmenų bet neužilgo sugrįžo prie nukentėjusiųjų. Vienas P. K. kompanijoje buvusių asmenų paėmė nukentėjusiųjų brendžio butelį. Tuo metu tarp kompanijų ir įvyko konfliktas. Konflikto metu P. K. vieną kartą ranka sudavė E. M. į kaklo sritį ir E. M. nugriuvo. Tada P. K. vieną kartą ranka sudavė T. Ž. į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio kairės pusės IV danties išmušimą, V danties vainiko nuskėlimą. Sužalojimus patvirtino specialisto išvada Nr. G 594/13(04). Tokiais P. K. veiksmais T. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Faktą, kad nukentėjusiesiems smūgiavo P. K. teisme nurodė ir liudytojai E. K. ir V. K.. Vykdant asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką E. K. ir V. K. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį sudavusį smūgius nukentėjusiesiems.
Taip pat po įvykio atvykus policijos pareigūnams buvo nurodyta ir kaltinamojo P. K. tapatybė. Tai patvirtina ir byloje esantis vyr. specialisto E. T. 2013-05-04 surašytas tarnybinis pranešimas. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis P. K. pabėgo iš įvykio vietos palikęs savo automobilį nurodydamas, kad jo telefonas buvo išsikrovęs todėl, negalėjo paskambinti tėvams. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes kartu su P. K. parke buvo jo pažįstami, kurie turėjo mobilaus ryšio telefonus ir galėjo paskambinti kaltinamojo tėvams.
Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, duotus teisme, atkreipia dėmesį, jog dauguma asmenų yra susiję draugystės santykiais arba su kaltinamuoju, arba su nukentėjusiaisiais. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šie teisme apklausti liudytojai gali siekti palankaus sprendimo savo draugo atžvilgiu, jų visų parodymus teismas vertina ir remiasi tiek, kiek tai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje dalyvaujančių asmenų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau esminėse detalėse sutapo bei sutapo su rašytine bylos medžiaga, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, patvirtinančią kaltinamojo P. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Aiškinantis parodymų pasikeitimo aplinkybes, nukentėjusieji teismui teigė, kad įvykio naktį apklausiami jie buvo šoke, liudytojai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu adekvačius parodymus duoti sutrukdė tai, kad buvo sutrikę. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šių liudytojų parodymai duoti davus priesaiką teisme, teismas neturi pagrindo jais nesiremti.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.). Byloje nustatyta ir tai, kad įvykio vietoje buvo aplinkinių asmenų, t. y. tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo draugų, be to, parke buvo pašalinių asmenų. Taip pat dėl kilusių muštynių dalis parke buvusių asmenų išsiskirstė, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešoje vietoje. Vieša vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. K. kumščiu suduodamas po vieną smūgį nukentėjusiesiems demonstravos įžūlių elgesį. Šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, t. y. Kuršėnų miesto parke, kur tuo metu buvo pašalinių asmenų.
Įvertinus šiuos duomenis, jų visuma patvirtina tai, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, matant aplinkiniams, nors ir tamsiu paros metu, neapšviestoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, panaudodamos fizinį smurtą, suduodamas E. M. ir A. Ž., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusieji buvo sumušti dėl chuliganiškų paskatų, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes P. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas P. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. P. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., 162 b. l.,), baustas administracine tvarka (1 t., 163-164, 165 b. l.), dirbantis užsienyje (3 t., 23 b. l., 2 t. 137 b. l.), psichikos sveikatos įstaigų registruose neįregistruotas, šiose įstaigose nesilankęs (2 t., 167 b. l.), Lietuvoje nedirbęs (1 t., 166 b. l.). Įvertinus šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. K. skirtina bausmė – bauda.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 91-92 b. l.), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 11-12), dokumentų paėmimas (3 t., 13-14, 44 b. l.), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., 17 b. l.) - taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, gindama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 104,04 litų, kas atitinka 30,13 eurų, turtinės žalos atlyginimo (1 t. 33-38 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys pagrįstas, žala atsiradusi tyčiniais kaltinamojo P. K. neteisėtais veiksmais, prašoma priteistina suma, teismo nuomone, atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Nukentėjusysis, civilinis ieškovas T. Ž. pareiškė 1291,17 EUR civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 2900 EUR neturtinei žalai atlyginti, ir prašė priteisti 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (III t., 101-104 b. l.).
Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl P. K. neteisėtos veikos, kurios pasekoje T. Ž. buvo reikalingas dantų protezavimas ir gydymas. Taip pat buvo perkami vaistai nuo skausmo ir skalavimo skystis. Turtinė žala yra įrodyta prie bylos pateiktais čekiais ir sąskaitomis – faktūromis (III t., 105-107 b. l.). Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo T. Ž. atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko T. Ž. turėjo papildomų išlaidų gydantis sužalotus dantis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo T. Ž. išlaidos, 1291,17 eurų sumai pagrįstos, nukentėjusiojo T. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
N. T. Ž. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 2 900 eurų suma. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pripažįsta, kad įstatymai leidžia nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, šiuo atveju nukentėjusiajam T. Ž., dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į žalą padariusio asmens kaltę, t. y. kaltinamasis P. K. veikė tiesiogine tyčia, siekė, kad nukentėjusysis patirtų skausmą, pažeminimą, į kaltinamojo P. K. turtinę padėtį, t. y. dirba, į padarytos žalos dydį, t. y. nukentėjusysis minėto įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką jautė diskomfortą, patyrė daug nepatogumų. Dėl dantų išmušimo pas odontologus gydėsi virš metų laiko. Po sumušimo jam teko gerti ir nuskausminančius vaistus. Lūpa buvo prakirsta, ją teko siūti. Gydymas tęsėsi tris savaites, kol sugijo. Kadangi jis dirba Europoje, tai turėjo savo darbą derinti su gydymu, kad galėtų parvykti į Lietuvą. Be to, dėl to patyrė daug skausmo, išgyvenimo, negalėjo išeiti į visuomenę, kadangi buvo gėda. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams ir atsižvelgiant į teismų praktiką, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamojo P. K. priteisiant atlyginti 700 eurų nukentėjusiajam T. Ž..
Nukentėjusysis T. Ž. taip pat teismo prašė priteisti penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 ). Tai pat kasacinės nutartyse yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-06-07 nutartis byloje Nr. 3k-3-373/2006). Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl kaltinamasis nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino.
Taip pat pažymėtina, kad plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas.
Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų G. G., A. K. ir A. P., atskiroji nuomonė „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014“). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į protingumo ir teisingumo principus, procesinės palūkanos šioje byloje nepriteistinos.
Nukentėjusįjį T. Ž. byloje atstovavo advokatas H. O.. Iš advokato pateiktos 2013 m. gegužės 22 d. sąskaitos serija LAT Nr. 567647 matyti, kad atstovavimas ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimas ir atstovavimo išlaidos sudarė 1 500 Lt, kas atitinka 434,43 eurų. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - S. K. pateikta rentgenogramos nuotrauka, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 22 MGL (828,52 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo T. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1 291,71 eurų turtinės žalos tenkinti, priteisiant iš P. K. nukentėjusiajam T. Ž. 1 291,71 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo T. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2 900 eurų neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant iš P. K. nukentėjusiajam T. Ž. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Procesinių palūkanų iš P. K. nepriteisti.
T. Ž. patirtas 434,43 eurų (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euro centus) išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš P. K. nukentėjusiajam T. Ž..
Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 30,13 eurų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo P. K. 30,13 eurų civilinio ieškovo naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rentgenogramos nuotrauką, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.