Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1705-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-16246-294/2018Nutartis · 2018-04-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2S-1705-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07160-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1705-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07160-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis V. M., „Swedbank“, AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. C. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymą) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki šio skundo ir bylos išnagrinėjimo pabaigos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė vykdymo veiksmų sustabdymo taikymo būtinumo. Teismas konstatavo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdomojoje byloje vykdymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (siejamo su 2018 m. kovo 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėti. Pažymėjo, kad vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad teismai kitose bylose jo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje pagal jos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir patenkinti skundo prašymo reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai nustatė esmines ginčo bylos aplinkybes, buvo pažeisti proceso ekonomiškumo, teisingumo ir kiti civilinio proceso teisės principai, vykdymo veiksmai pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir išieškotojo interesus, kadangi parduotas butas, kurio baigtumas 86 procentai. Nuo 2005 metų buto pardavėjas (statytojas) ir buto savininkas (pareiškėjas) investavo dideles sumas į pilną buto pastatymą ir įrengimą, antstolis sutarties turtą pardavė labai žema kaina. Pareiškėjo skundas turi būti patenkintas ir neteisėtai įvykusios varžytinės - anuliuotos (panaikintos), vadovaujantis CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iki varžytinių pabaigos paaiškėjus esminėms aplinkybėms, dėl kurių varžytinės negalėjo būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. Antstolis negalėjo realizuoti įkeisto turto, taip pat negalėjo būti surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas.Pareiškėjo vertinimu, jis pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo, siejamo su 2018 m. kovo 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų, įvykdymas pasunkėtų, nes pareiškėjo turtas buvo parduotas už labai žemą kainą dėl antstolio veiksmų. Be to, pareiškėjo prašymus ir skundus buvo išnagrinėję pirmosios instancijos teismai, dėl ginčo aplinkybių pasisakė ir apeliacinės instancijos teismai, kurie priėmė pareiškėjui palankius sprendimus.Teismas turi skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kadangi antstolis, parduodamas turtą labai žema kaina, veikė neteisėtai, antstolio nustatyta vertė neatitiko realios rinkos kainos, nes reali turto pardavimo rinkoje kaina buvo virš 250 000 Eur. Be to, teismas priimdamas sprendimus, turi laikytis Europos Parlamento ir Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų, kad gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą. Antstolis patvarkymu turėjo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei atšaukti neteisėtai paskelbtas varžytines, panaikinti kitus patvarkymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo).Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.Apeliantas poreikį sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese grindžia tuo, jog bankas pardavė pareiškėjo turtą iš varžytynių už dvigubai mažesnę nei reali rinkos kaina (tik už 148 596 EUR), kurio reali rinkos vertė buvo beveik 2 kartus didesnė (nepriklausomų NT vertintojų nuomone, turto vertė galėjo siekti virš 250 000 EUR) nei varžytynių pardavimo kaina ir įvykdžius teismo sprendimą, kuris gali būti panaikintas išnagrinėjus bylą, gali kilti didelių nepatogumų bei finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymą.Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu teismas turėtų pagrindą spręsti, jog vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje yra būtinas, pareiškėjas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo, siejamo su 2018 m. kovo 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų, įvykdymas galėtų pasunkėti, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas (laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju) nepagrindė jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodyti kiti palankūs teismų sprendimai šiuo atveju nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad kiltų grėsmė, jog apelianto teisės liktų neapgintos ar jų apgynimas būtų ženkliai apsunkintas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis